DIDŽIOSIOMS ATLIEKOMS KLAIPĖDOJE – SPECIALŪS KONTEINERIAI

Pasikeitus tvarkai, senų nebenaudojamų daiktų – baldų, langų, durų, dviračių, kilimų ir kitų buitinių rakandų – nebegalima palikti kiemuose prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių. Didžiųjų atliekų taip pat negalima mesti ir į komunalinių atliekų konteinerius.

Pasikeitus tvarkai, senų nebenaudojamų daiktų – baldų, langų, durų, dviračių, kilimų ir kitų buitinių rakandų – nebegalima palikti kiemuose prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių. Didžiųjų atliekų taip pat negalima mesti ir į komunalinių atliekų konteinerius. Pažeidėjus gaudys Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ir galbūt patys klaipėdiečiai, nes už netvarką teks sumokėti konteineriu besinaudojančių namų gyventojams.

Geriausia nuvežti į aikšteles

Nauja didžiųjų atliekų surinkimo ir išvežimo tvarka įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyrius primena, kad atliekų turėtojai nebereikalingais daiktais, kurie netelpa į buitinių atliekų konteinerius, gali atsikratyti trimis būdais.

Geriausia, kad gyventojai didžiąsias atliekas patys nuvežtų į surinkimo aikšteles. Pastarųjų uostamiestyje yra trys – Šiaurės prospekte 30, Plieno gatvėje 13, Tilžės gatvėje 66A. Aikštelės antradieniais–penktadieniais veikia nuo 9 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 14 val.

„Kai žmogus perka baldą ar keičia duris, juk tai parsiveža pats arba samdo tam specialų transportą. Todėl neturėtų būti sunku tuo pačiu transportu seną nebereikalingą daiktą nuvežti kelis kilometrus iki aikštelės. Jos yra skirtingose miesto zonose, specialiai įrengtos taip, kad žmonėms nereikėtų važiuoti per visą miestą“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse iš Klaipėdos gyventojų nemokamai priimamos ne tik didžiosios, bet ir statybos bei griovimo, pavojingos bei elektros ir elektroninės įrangos atliekos, padangos.

„Vienu reisu galima atsikratyti visų namie ar rūsyje sukauptų nebereikalingų daiktų. Tokios aikštelės veikia Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėse, o klaipėdiečiams tai kol kas naujovė“, – pasakojo D.Berankienė.

Pasak vedėjos, kas mėnesį Klaipėdos aikštelėse surenkamų atliekų kiekiai didėja ir pakanka vieno apsilankymo, kad miestiečiai įvertintų šios atliekų tvarkymo naujovės privalumus.

Palikti prie konteinerių draudžiama

Didžiosios atliekos šiemet iš kiemų bus išvežamos rečiau – ne kartą per savaitę, kaip pernai, o vieną kartą per mėnesį. Jų surinkimui bus pastatyti specialūs dideli konteineriai. Pastarieji nurodytoje vietoje stovės vieną ar dvi dienas. Gyventojai bei įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojai būtent į specialius konteinerius ir turės sumesti didžiąsias atliekas.

Aplinkos kokybės skyriaus specialistai pabrėžė, kad palikti senus baldus, kitas atliekas prie specialaus konteinerio griežtai draudžiama. Jų negalima sudėti ir prie buitinių atliekų konteinerių, kaip buvo leidžiama anksčiau.

„Vienas išmeta seną sofą, kitas ją išdrasko išrinkdamas metalo detales, trečias čiužinį nutempia į pakrūmę. O tokio „šeimininkavimo“ pasekmė – kiemas virsta šiukšlynu. Atliekų surinkėjai tikrai negali kasdien važinėti į kiekvieną kiemą ir rankioti iš pakrūmių gyventojų ar asocialių žmonių išmėtytų atliekų. Tai buvo ydinga tvarka, tad savivaldybė ją ir pakeitė“, – aiškino D.Berankienė.

Dažnesnio šiukšliavežių važinėjimo į kiemus atsisakoma ir dėl ekonominių priežasčių, mat atliekų surinkimas ir išvežimas sudaro didžiausią mokesčio už atliekas dalį.

„Norint, kad Klaipėdos gyventojams vietinė rinkliava už atliekas nedidėtų, stengtis turime visi kartu. Jeigu šiukšlinsime kur papuola ar nekreipsime dėmesio, kad tai daro kiti, – visi mokėsime brangiau“, – teigė vedėja.

Dar viena galimybė

Specialiais konteineriais didžiosios atliekos iš daugiabučių namų kiemų ir individualių namų kvartalų bus išvežamos pagal grafikus. Jie skelbiami Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) internetinėse svetainėse (www.klaipeda.lt, www.kratc.lt). Grafikuose nurodoma, kada ir kurioje vietoje bus pastatyti specialūs konteineriai.

Į juos galima mesti nebereikalingus stambius buities apyvokos daiktus: baldus, langus, duris, dviračius, kilimus ir kitus rakandus, kurie netelpa į mišrių atliekų konteinerius. Tačiau į didžiųjų atliekų konteinerius griežtai draudžiama mesti padangas, žaliąsias, statybos ir griovimo atliekas, pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

Trečias būdas, kaip gyventojai gali atsikratyti nebereikalingų daiktų, – už simbolinį 10 litų mokestį atliekų vežėjas atvažiuos ir sutartu laiku išsiveš juos. Vežėjas didžiąsias atliekas turi paimti per dešimt dienų nuo kreipimosi. Šis mokestis imamas tik už vežėjo kelionę iki gyventojo namų.

Dėl didžiųjų atliekų paėmimo atliekų turėtojai turėtų kreiptis telefonais (8 46) 300 474, (8 46) 383 473.

Pažeidėjams – papildomos išlaidos

Pasak D.Berankienės, jei gyventojai nepaisys taisyklių – mes į specialius konteinerius netinkamas atliekas arba jas paliks šalia konteinerių – atliekų vežėjai tokių konteinerių tiesiog neišveš.

Tokiu atveju teritorijos sutvarkymu ir didžiųjų atliekų išrūšiavimu turės pasirūpinti namo administratorius. Dėl tokio neatsakingo elgesio gyventojai turės papildomų išlaidų – jiems teks sumokėti už minėtas paslaugas.

„Žmonių prašome ne tik laikytis taisyklių, bet ir stebėti, ar kaimynai jų laikosi. Jei gyventojai mato, kad kažkas į konteinerį meta neleistinas atliekas ar palieka jas prie buitinių atliekų konteinerių, gali pranešti savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Inspektoriai pasirūpins, kad pažeidėjai būtų nubausti“, – pabrėžė D.Berankienė.

Žmonėms, kurie nepaisys naujos didžiųjų atliekų surinkimo tvarkos – paliks nebereikalingus baldus, kilimus ar kitus rakandus prie mišrių atliekų ar specialių konteinerių, gresia nuobaudos iki 2 tūkst. litų.

„Baudos tikrai didelės. Atsakyti už netvarką teks teršėjui. Būna, kad juos nutveriame už rankos. Taip pat yra galimybė išaiškinti pažeidėjus pagal paliktas didžiąsias atliekas. Dažnai ir kaimynai praneša, kas sukėlė netvarką. Tokie pranešimai padeda surasti pažeidėją. Tad gyventojai turėtų būti aktyvūs ir pranešti mums apie tokius atvejus“, – ragino Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Ji pabrėžė, kad atsikratyti didžiųjų atliekų Klaipėdoje yra labai patogu. Yra ne vienas būdas, tad gyventojai turėtų laikytis tvarkos.

Klaipėdos savivaldybės bei KRATC inspektoriai šią savaitę jau pradėjo rengti reidus ir stebėti, ar gyventojai nededa didžiųjų atliekų prie mišrių atliekų konteinerių. Taip pat reidų metu bus tikrinama, ar į specialius konteinerius metamos tik didžiosios atliekos.