GYVENTOJAI PASIPIKTINĘ: SODAMS GRESIA LIKVIDACIJA?

Pasigirdus siūlymams įstatymu sodų bendrijose uždrausti bet kokią su sodininkyste nesusijusią veiklą, sodų bendrijos "Dituva" gyventojai griebėsi už galvų. 660 hektarų plotą užimančioje ir didžiausioje šalyje sodų bendrijoje registruota 6,4 tūkst. bendrijos narių, čia veikia 60 įvairių įmonių.

Soduose – 60 įmonių

Seimo narių Astos Kubilienės, Vidos Ačienės, Aušrinės Norkienės, Laimutės Matkevičienės ir Rimantės Šalaševičiūtės parengtos Sodų bendrijų įstatymo pataisos sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą tarp sodininkų.

Parlamentarės užsimojo uždrausti bet kokią su sodininkyste nesusijusią veiklą.

Tiesa, po kritikos dozės viešumoje, politikės lyg ir ėmė švelninti savo užmojus, tačiau sodininkams iki galo nėra aišku, kas jų laukia.

"Kur dėtis visai Dituvai? Mūsų soduose veikia penkios parduotuvės, yra veterinarijos klinika, biblioteka, masažo kabinetas, penkios sulčių spaudyklos, ambulatorija, statybinių prekių parduotuvė. Soduose veikia kebabinė ir daugybė kitų įmonėlių. Iš viso registruota beveik 60 juridinių vienetų. Dituvoje veikia didžiausias rajone turgus. Ar Seimo nariams rūpi visų šių žmonių gyvenimai? Panašu, jog ne", – piktinosi sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Nori tvarkos

Pataisomis buvo užsimota soduose uždrausti bet kokią ūkinę ir komercinę veiklą.

Ar tai reikštų, jog soduose neliks ne tik automobilio remonto dirbtuvių, bet ir parduotuvių, vaikų darželių ir kirpyklų?

Viena šio įstatymo pataisų autorių R.Šalaševičiūtė tikino, jog jai gerai pažįstamos sodininkų godos, nes ji pati gyvena sodų bendrijoje, netoli Vilniaus.

"Patikėkite, darbo grupė dėl šių pataisų dirbo metus. Lietuvoje yra 1,2 tūkst. sodų bendrijų. O jose sklypų ir nuosavybės turi 220 tūkst. gyventojų, tačiau sodų bendrijos iki šiol yra visiškai užmirštos. Aš pati žinau, kiek reikia jėgų įdėti, norint išspręsti sodininkų bendrijos reikalus. Net ir kalbant apie kelius ar susisiekimą su sodais, visur turi eiti ir būti prašytoju. Tai, kad reikia įstatymo pokyčių, parodė daugybė skundų, kuriuos gavome visos penkios Seimo narės. Yra tokių bendrijų, kur šešių arų sklype veikia lentpjūvė ar autoservisas. O ką daryti tam, kuris sodą pirko ne lentpjūvės triukšmui klausytis? Jis taip pat turi teisėtų lūkesčių", – tikino R.Šalaševičiūtė.

Politikė užsimena, jog noras išguiti taršius ar triukšmingus verslininkus iš sodų bendrijų kilo iš pačių bendrijų.

"Iš dešimties, aštuonios yra už tokį siūlymą. Štai tokius gavau atsakymus iš pačių sodininkų bendrijų. Kol kas tvarkos šioje srityje nėra, pokyčių sodininkų bendrijų įstatyme tikrai reikia. Pataisas aš siūlau švelninti, manyčiau, pačios bendrijos, jų susirinkimai turi nuspręsti, kokį verslą nori įsileisti, kokio ne. Aš girdėjau apie Dituvos sodų bendriją ir džiugu, jei žmonės nori gyventi ir tvarkytis. Man regis, šie sodai tikrai vieni didžiausių Lietuvoje", – sodininkų aistras ramino R.Šalaševičiūtė.

Įstatymų pakanka

Klaipėdos rajone įsikūrusi sodų bendrija "Dituva" jau seniai yra virtusi gyvenviete.

Šis kraštas lengvai galėjo tapti Dievo ir valdžios užmirštu užkampiu, jei ne patys Klaipėdos krašto žmonės, nusprendę savo gyvenimus sieti su šia bendrija.

"Nuolat soduose gyvena pusketvirto tūkstančio žmonių. Ar mums automobiliai negenda? Ar mūsų vaikams nereikia darželio? Politikai užsimena, jog esą sodų bendrijose ne vieta automobilių remonto dirbtuvėms ar kitoms neva taršioms įmonėms. Kodėl kas kartą reikia išradinėti dviratį, ar įstatymų neužtenka? Jei kažkas kažkur veiklą vykdo nesilaikydamas įstatymų, yra daugybė tarnybų. Pavyzdžiui, teršia aplinką automobilių tepalus keičiantis meistras, skambini aplinkosaugininkams ir priverti tokį meistrą dirbti taip, kaip priklauso", – teigė T.Vaitkus.

Jis pastebi, jog tvarkos klausimas sodų bendrijose dažniausiai išsprendžiamas arba pačių gyventojų iniciatyva, arba bendrijos pirmininko rūpesčiu.

"Nereikia jokių įstatymų pakeitimų. Yra pirmininkas ir jis turi pakelti užpakalį, kad būtų tvarka", – akcentavo T.Vaitkus.

Į tai Seimo narė R.Šalaševičiūtė atsakė, jog ne visose sodų bendrijose pavyksta išguiti teršėjus.

"Verslui rūpi tik pelnas. Yra tokių situacijų, kai susiperka verslininkai kelis sklypus ir niekaip jų neišguisi iš bendrijos. Įstatymo pakeitimus rengusi darbo grupė kėlė kelis klausimus – infrastruktūros ir kelių klausimą, tačiau savivaldybės perimtų tik tokias bendrijas, kuriose viskas įrengta. Aš siūlau reglamentuoti tvarkingai ir teisingai visų bendrijos ir ne bendrijos narių santykius. Trečias klausimas – galimybė žemę išsipirkti nominalia, o ne rinkos kaina", – paaiškino R.Šalaševičiūtė.

Bendruomenė turi klausimų

T.Vaitkus tikino turintis daugybę klausimų įstatymo pataisų autorėms.

"Nežinau kur šios politikės gyvena ir kokius sodus yra mačiusios, tačiau mūsų soduose 80 proc. gyventojų sudaro tikri sodininkai. Tačiau yra apstu žmonių, kurie neprašo iš valstybės pašalpų, nestovi su ištiesta ranka, o imasi nors ir mažų, bet savų verslų. Tegul Seimo narės man pasako, tad kuriuos man iš jų išvaryti iš sodų?" – retoriškai klausė T.Vaitkus.

Sodų bendrija "Dituva" per kelerius pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai. Sodininkai turi aktyvią bendruomenę, kuri ne tik šventes rengti moka.

Gyvenviete virtusiuose soduose randasi sporto aikštynai, vaikų žaidimo aikštelės, o bendruomenės nariai buriasi įvairioms veikloms.

"Septyni šimtai sodininkų vakarais renkasi į bendrijos biblioteką, kur vyksta įvairūs renginiai – kineziterapijos, sveikos gyvensenos užsiėmimai", – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Verslui – lengvatos

Tarp trijų tūkstančių nuolat soduose gyvenančiųjų yra daugybė jaunų šeimų, kurie turi poreikių vaikų darželiams.

"Nejau soduose galime tik agurkus auginti? Čia auga vaikai, verda toks pat gyvenimas, kaip ir mieste. Turime masažo saloną, kur senutės džiaugiasi, galinčios už 5 eurus masažo paslaugas gauti. Soduose yra pirtelė. Tačiau svarbu, jog visi šie žmonės patys sau randa darbo, moka mokesčius ir nedaro nieko nelegalaus. 2012 metais Dituvoje buvo registruota vos 12 juridinių vienetų, o šiuo metu jų jau 60", – pastebėjo T.Vaitkus.

Dituviškiai sako įdėję daugybę pastangų, kad verslas imtų kurtis soduose.

"Ieškojome laisvų sklypų, kuriuos siūlėme jauniems žmonėms, kad jie užsiimtų verslu. Pirmais metais neprašėme net nuomos mokėti. Su verslu atsiranda gyvybė. Visi šie mūsų verslininkai yra mūsų bendruomenės nariai. Visas bendruomenės šventes jie remia. Kaip galima paimti ir visa tai sunaikinti?" – stebėjosi T.Vaitkus.

20 tūkst. žmonių turi ryšį su bendrija, o tai jau – visas miestas. Ir kuo mes blogesni už bet kurį šalies miestelį?

Dituviškiai net rengia forumus, į kuruos kviečia bendrijos gatvelių atstovus, verslo žmones, aktyviausius bendruomenės narius ir jų metu aptaria didžiausias problemas arba tariasi dėl kitų reikalų.

"Turime Dituvos sporto ir žaidimų aikštyną, kuriame futbolą žaidžia mūsų vaikai ir jaunimas. Netrukus Klaipėdos miesto vyrų grupėje žais Dituvos futbolo komanda. O aprangą futbolininkams padovanojo mūsų verslininkai, kurie dirba čia. O kas daugiau kels ir judins bendruomenę? Iš biudžeto mes negauname nė euro", – tikino T.Vaitkus.

Nori aiškumo

Sodų bendrijos pirmininkas pastebėjo, jog realiai su šia bendrija ryšių gali turėti per 20 tūkst. žmonių.

"Sodų bendrija turi 6,5 tūkst. narių, o kur dar šeimų nariai ir artimieji? 20 tūkst. žmonių turi ryšį su bendrija, o tai jau – visas miestas. Ir kuo mes blogesni už bet kurį šalies miestelį?" – pastebėjo dituviškis.

Sodininkus stebina ir tai, jog vos pasiūlytos sodų bendrijų pataisos, vaizdžiai tariant, viešoje erdvėje buvo iš karto nušvilptos, tačiau gimstantys nauji pasiūlymai dar labiau stebina sodininkus.

"Dabar lyg jau siūloma, jog sprendimus bendrijose priiminėjantis visuotinis bendrijos narių susirinkimas turės teisę pats nuspręsti, kokie juridiniai vienetai galės kurtis soduose, kurie ne. Pavyzdžiui, ateina pas mane žmogus ir sako, jog nori vasarą teikti vandens pramogų paslaugas. Tokių pripučiamų batutų ir žaidimų vandenyje yra apstu aplink Vilnių. Kitas gal norės bandeles kepti. O aš tokiam žmogui turiu pasakyti – brolau, palauk vienuolika mėnesių, gegužę susirinks bendrija ir gal duos tau leidimą. Į ką tai panašu?" – piktinosi vyras.

Visai neseniai T.Vaitkus tikina sprendęs aplinkinių nepasitenkinimo sulaukusio verslo klausimą.

"Žmonės pasipiktino, jog soduose žmogus nusprendė vaikiškas sūpynes gaminti. Nuvažiavau, pažiūrėjau, sakau, gal tikrai ne vieta čia. Aplinkiniai piktinasi. Pasiūliau žmogui apžiūrėti nenaudojamą techninio aptarnavimo bazę, bendrijos patalpas. Suderinome viską, nuo rytojaus žmogus sklype netriukšmaus", – atviravo T.Vaitkus.

Dituviškiai įsitikinę, jog toks politikų siūlymas tik dar kartą lietuvius nustums į užribį.

Tokius politikus, su tokiais siūlymais sodininkai pasiruošę kepurėmis užmėtyti.

"Galiu drąsiai pasakyti, jog bet kuris verslininkas ir toliau dirbs, žmonės juos gins ir neišduos, kad tik būtų paslaugų. Bet tokius politikus, su tokiais siūlymais sodininkai pasiruošę kepurėmis užmėtyti", – tikino T.Vaitkus.

Rokas:

– Manau, kad įstatymas atgaline data neveiks, tad dirbsime ir toliau. Tačiau politikai mane stebina tokiais siūlymais. Aš čia gyvenu ir čia dirbu ir užsidirbu, neprašau valdžios nieko. Moku mokesčius ir noriu dirbti ir gyventi Lietuvoje. Man nesuprantamos tokios idėjos. Dituva jau kaip miestas, reikia darželių, reikia parduotuvių. Geriau jie keliais pasirūpintų.

Jadvyga:

– Nesąmonė. Tai jau negalėsi nė mašinos pataisyti ar iš medžio ką pagaminti? Jei jau žmogus pats įsikūrė savo darbo vietą, tai kokia čia ta valdžia, kuri ją atimti norėtų?

Staselė:

– Esame prieš tokius siūlymus. Dituva – šitokia didelė gyvenvietė. Mano dukra čia gyvena, o mes su vyru dažniausiai čia būname. Viskas Dituvoje yra, veikia parduotuvės, turgus, ko dar čia reikia? Jei viską uždraus, tai į kokius laikus sugrįšime? Atgal, į sovietmetį? Liaudis ir taip yra pasipiktinusi.

Irena:

– Aš jau pensijoje, tad prie jos prisiduriu dirbdama šeimos versle. Dukra su vyru augina ir raugia daržoves, o aš padedu parduoti. Ką ta valdžia dar sugalvos? Negerai bus. Juk mes patys viską savomis rankomis įkūrėme.

Audrutė:

– Kaip mums reiks gyventi? Šitiek pensininkų gyvena. Pardavinėju maistą gyvūnams, nejau pensininkai iš miesto turės vilkti maišus? Aš čia gyvenu nuo 1995 metų ir džiaugiuosi jog, būdama pensininke, turiu šiokį tokį darbą. Pensija – 240 eurų, o už viską mokėti reikia. Bet iš valdžios nieko neprašau, dar valstybei mokesčius moku. Tai gal kaimus reikia sunaikinti? Paliksime tik miestus?