ĮMONĖS KLIENTAI PYKSTA – RUSŲ KALBA BRUKAMA PER PRIEVARTĄ?

Valstybinės kalbos įstatymas galioja ne visiems, o kai kurios užsienio bendrovės lietuvius vis dar laiko rusakalbiais. Paskambinus į lėktuvo bilietais prekiaujančios internetinės platformos "Tickets.lt" klientų aptarnavimo skyrių Lietuvoje, angliškai prabilęs atsakiklis iškart siūlo rinktis rusų kalbą, nepaisant to, kad svetainės adresas, joje pateikiama informacija bei telefono numeris – lietuviški.

Atsakymas pribloškė

Dažnai keliaujanti klaipėdietė Simona pigių skrydžių ieško internete.

Viena tokių lėktuvo bilietus platinančių platformų – internetinis tinklalapis "Tickets.lt".

Nors jame skelbiama, kad pagrindinė bendrovės būstinė įsikūrusi Austrijoje, vienas padalinių veikia ir Lietuvoje.

Įmonės interneto svetainės adresas bei visa informacija irgi pateikiami lietuvių kalba.

Kai moteriai kilo neaiškumų, ji pabandė paskambinti nurodytu lietuvišku kontaktiniu numeriu.

Atsakymas ją pribloškė.

"Surinkau lietuviško operatoriaus numerį. Atsiliepęs "robotas" vyrišku balsu mandagiai pasisveikino anglų kalba ir pranešė, kad paskambinau į "Tickets.lt Lithuania" bei pasiūlė rinktis rusų kalbą. Turbūt būtų naivu tikėtis, kad nepasirinkus rekomenduojamos kalbos gyvas operatorius prabils lietuviškai", – spėjo Simona.

Smalsumo apimta moteris nutarė nesirinkti rusų kalbos dar tikėdamasi, kad vadybininkas prisistatys valstybine kalba.

Negi austrams lietuviai – vis dar rusakalbiai?

"Atsiliepė labai maloni mergaitė. Žinoma, ne lietuviškai. Pasiteiravau, ar tikrai paskambinau į Lietuvos padalinį. Ji su džiaugsmu tai patvirtino. Man nėra sudėtinga bendrauti užsienio kalba, tačiau šis faktas vis tiek suerzino. Negi austrams lietuviai – vis dar rusakalbiai?" – kėlė klausimą pašnekovė.

Ji teigė, kad nebūtų taip pikta, jei šalia telefono numerio atsirastų bent smulkus prierašas, jog telefonu klientai aptarnaujami tik tam tikromis kalbomis.

Atsiprašė už nepatogumus

Paskambinę tuo pačiu "Tickets.lt" tinklalapyje nurodytu telefono numeriu dienraščio žurnalistai ir patys įsitikino, kad atsakiklis į klientus iš tiesų kreipiasi ne valstybine kalba.

Pasak "Tickets.lt" klientų aptarnavimo tarnybos vadybininkės Marijos, "šiuo metu visi konsultantai iš Lietuvos yra nepasiekiami, todėl galima rinktis tik rusų arba anglų kalbas".

"Atsiprašome už sukeltus nepatogumus ir tikimės supratimo", – teigiama anglų kalba pateiktame įmonės komentare.

Internete skelbiama, kad "Tickets.lt" yra kontroliuojančiosios bendrovės "Tickets Travel Network" internetinės kelionių agentūros dalis.

Pagrindinė įmonės būstinė įsikūrusi Vienoje, o šiai jungtinei bendrovei atstovauja tokios šalys kaip Ukraina, Rusija, Lenkija, Moldova, Baltarusija, Armėnija, Vokietija, Italija ir kitos.

Esą visi įmonės tinklalapiai sukurti tyrimų ir plėtros centre, veikiančiame Ukrainoje, Lvovo mieste, o "technologinę paramą ir paslaugų vystymą užtikrina profesionalų komanda, kurioje yra per 200 inžinierių ir vadybininkų".

Baudos – juokingos?

Šia keista situacija antradienį pradėjo domėtis Valstybinė kalbos inspekcija.

Inspektoriai ketino kreiptis į bendrovę dėl Valstybinės kalbos įstatymo 7-ojo straipsnio pažeidimo, teigiančio, kad "valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba".

Valstybinės kalbos inspekcijos Inspektavimo skyriaus vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė dar sykį priminė, kad Lietuvoje veikiančios įmonės padalinio operatoriui privalu su klientais bendrauti lietuviškai.

"Klientų aptarnavimas ne valstybine kalba laikomas pažeidimu. Turėsime pasidomėti šia bendrove. Palyginti su ankstesniais laikais, dabar tokių atvejų dėl rusų kalbos pasitaiko vis mažiau. Nuo seno likusios baudos už šį administracinį nusižengimą nėra didelės, o ir paprastai prieš bausdami įspėjame", – aiškino R.Kanišauskaitė.

Pašnekovės žodžiais, dažniausiai įspėjimo pakanka. Dar nebuvo tokio atvejo, kad po pastabos įmonės vadovai nepadarytų išvadų.

"Tiesa, užsienio bendrovėms Lietuvos įstatymai negalioja, tačiau šiuo atveju yra kiek kitaip. Atstovybė įsikūrusi mūsų šalyje, todėl jai turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai", – pridūrė pašnekovė.

Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose juridiniuose asmenyse užtraukia įspėjimą vadovams arba baudą nuo 60 iki140 eurų.

Pažeidėjams, nusižengusiems pakartotinai, taikoma bauda nuo 140 iki 300 eurų.

Nesusipratimas ar patyčios?

Kalbininkas Antanas Smetona šio incidento dramatizuoti nelinkęs. Jo manymu, tai – arba įmonės aplaidumas, arba nevykęs pokštas.

"Veikiausiai tai yra tas atvejis, kai bendrovė nesugebėjo susitvarkyti savo informacinių technologijų. Gali būti ir koks nors piktybinis veikėjas iš "firmelės", specialiai tai padaręs, kad pasityčiotų iš mūsų. Piktybinių žmogelių visada rasime, nemokančių naudotis informacinėmis technologijomis žmonių – taip pat", – teigė A.Smetona.

Jo žodžiais, dar vienas nesusipratimas – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pageidavimas, kad rektoriais galėtų tapti ir lietuvių kalbos nemokantys kandidatai.

Mat ta pati konferencija visai neseniai pasiūlė pakeisti Valstybinės kalbos įstatymą taip, kad jis "netrukdytų į Lietuvą pritraukti protų iš užsienio".

Tiksliau tariant, korekcija leistų valstybės įstaigų, tarp jų ir aukštųjų mokyklų, vadovams nekalbėti lietuviškai.

"O čia jau – sisteminė problema. Aišku, reikia piktintis ir smulkiais dalykėliais, statyti į vietą ir pamokyti, kad susitvarkytų", – pastebėjo kalbininkas.

Esą anglų kalba Lietuvoje tampa madinga, buitinėje aplinkoje ir nesant būtinybei ją vartojantis jaunimas įsivaizduoja, kad yra pranašesni "pasaulio piliečiai".

"Nors kol kas Lietuvoje susišnekame lietuviškai. Vilniuje, kur daug kitataučių, lenkų, rusų, man problemų nekyla. Visai natūralu, kad gyva kalba, priešingai nei gramatika, keičiasi. Neseniai perskaičiau lingvistų pamokymą – jeigu dabartinė karta sugeba perskaityti ir suprasti Kristijono Donelaičio "Metus" arba net Martyno Mažvydo "Katekizmą", vadinasi, su ta mūsų kalba viskas yra gerai", – nusijuokė pašnekovas.

Viešumas veiksmingesnis

Kalbininko Albino Drukteinio teigimu, Valstybinės kalbos įstatymas – vienodas visiems. Todėl neturėtų kilti jokių abejonių, kad viešai į klientų klausimus atsakinėti privalu lietuviškai.

"Keista, kad tai vyksta paslaugų teikimo įmonėje, kuri orientuota į kliento poreikius, bet neturi darbuotojų, kurie gali bendrauti tos šalies valstybine kalba. Klaipėdoje kažkada yra buvęs panašus atvejis, kai dėl vienos uoste įsikūrusios Norvegijos įmonės iškilo ta pati problema – administracijos darbuotojai nekalbėjo lietuviškai, tik angliškai. Todėl darbininkai negalėjo nieko paklausti. Buvo šnekėta, kad tai užsienio įmonė, todėl ne oficialiems reikalams, o buitiniam bendravimui darbuotojai gali vartoti tą kalbą, kuri jiems patogesnė", – atsiminė A.Drukteinis.

Kalbininko žodžiais, tokia jau valstybės politika, kad už materialių dalykų sugadinimą, nugriautus senoviškus šventoriaus vartus žmogus gaus didesnę baudą nei už kalbos niokojimą.

"Yra kalbininkų, kurie skeptiškai žiūri į prievartą kalbos srityje. Iš vienos pusės, tai labai individualus dalykas, iš kitos – valstybinis reikalas. Todėl baudų yra privengiama. Ko gero, čia svarbus ir paveikus gali būti viešumas", – svarstė pašnekovas.

Esą noras įtikti atvykėliams skatina dažnesnį ne valstybinės kalbos vartojimą viešosiose srityse. Tuo piktnaudžiauti nederėtų.

"Turime surasti būdą, kaip prisitaikyti prie susidariusios situacijos, nes nepakovosime su vyraujančia anglų kalba. Patiems reikia stiprinti norą vartoti savo kalbą, nemanant, kad užsienio kalbos mokėjimas yra blogas dalykas, bet aiškiai nustatant ribas. Sunku. Nebe tie laikai, kai ėjome prieš rusų kalbą. Čia reikalinga vidinė kultūrinė nuostata, kaip palaikyti savo kalbą", – samprotavo kalbininkas.