JŪRININKŲ LIGONINĖ – ŠILTESNĖ, GRAŽESNĖ IR TAUPESNĖ

Pernai prasidėję Klaipėdos jūrininkų ligoninės fasado šiltinimo ir modernizavimo darbai – jau finišo tiesiojoje. Plika akimi matoma, kaip ligoninė išgražėjo. Tačiau pagrindinis tikslas buvo kitas. Tikimasi, kad sėkmingas projektas leis sutaupyti lėšų, kurias įstaiga galės panaudoti darbuotojų algoms didinti bei pacientų paslaugų kokybei ir toliau gerinti.

Tikslas – sutaupyti

2016 metų vasarą Jūrininkų ligoninėje užvirė renovacijos darbai. Per šį laiką buvo apšiltintos įstaigos sienos, atlikta pamatų hidroizoliacija, aplink visą pastatą įrengta nauja betono trinkelių nuogrinda. Ant ligoninės stogo taip pat įrengtas naujas šilumos izoliacijos sluoksnis, metalinėmis pakeistos visos medinės durys.

Tikimasi, kad visi šie darbai užtikrins maksimalų energijos taupymą, mažesnes šildymo išlaidas, geresnes sąlygas darbuotojams ir pacientams. Maža to, pavyks realizuoti esminius šiuolaikinio statinio reikalavimus: mechanino patvarumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.

"Pagrindiniai darbai jau atlikti, šiuo metu dedami baigiamieji štrichai. Pokyčiai akivaizdūs – nors radiatoriai ligoninėje vos drungni, norisi prasiverti langus. Nebejojame, kad tai bus ypač efektyvu taupant pinigus", – teigė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ūkio ir techninės tarnybos vedėjas Saulius Mileika.

Pokyčiai buvo būtini

Jūrininkų ligoninės fasadui renovacijos verkiant reikėjo, nes lauko sienos buvo be termoizoliacijos, o stogas – be šiltinamojo sluoksnio, pastato nuogrinda suskilinėjusi ir vietomis pasvirusi į pamatų pusę, didžioji dalis durų – medinės.

"Tad visai nenuostabu, kad šilumos laidumo koeficientas viršijo statybos reglamento norminius dydžius. Tai patvirtino atliktas energetinis auditas", – užsiminė S.Mileika.

Energetinio audito ataskaitoje teigiama, kad įvertinus pastato, energijos ir šalto vandens sąnaudų vartojimo dinamiką, išorinių atitvarų šilumines savybes bei kitus veiksnius, būtina diegti kompleksines energijos taupymo priemones.

"Patirdavome didelius šilumos bei finansinius nuostolius. Nuo ligoninės pastatymo 1993 metais nevyko jokie išorės darbai. Tik prieš šešerius metus buvo pakeisti langai. Dabar tikimės puikių energetinio efektyvumo rezultatų", – apibendrino pašnekovas.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės renovacijos darbų vertė – daugiau nei 1,4 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos padengė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas.

Moka triskart mažiau

Tai – ne pirmas tokio pobūdžio Jūrininkų ligoninės projektas, kai dėmesys skiriamas šildymo kaštų mažinimui.

Švėkšnoje esančiame ligoninės Psichiatrijos departamente pastato šiltinimo darbai atlikti prieš trejetą metų, o pernai lapkritį pradėjo veikti ir nauja biokuro katilinė. Pastarajai atsiradus sąskaitos už Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento patalpų šildymą susitraukė beveik tris kartus. Skaičiai kalba patys už save.

Palyginimui, jei pernai per 10 mėnesių iki savos katilinės pajungimo minėtam ligoninės padaliniui apšildyti reikėjo apie 77,4 tūkst. eurų, tai šiemet per tą patį laikotarpį užteko 29,5 tūkst. eurų. Skirtumas – beveik 48 tūkst. eurų.

Iki tol skalūnų alyva šildyta sveikatos priežiūros įstaiga ne tik ženkliai sumažino šildymo kaštus, bet ir pagerino gyvenimo kokybę švėkšniškiams. Kūrenama biomasė neskleidžia nemalonaus kvapo ir neteršia aplinkos degimo produktais.

"2010 metais Švėkšnos psichiatrijos ligoninę prijungus prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės perėmėme ne kokį palikimą. Patalpoms ir vandeniui pašildyti katilinė naudojo skalūnų alyvą, kuri skleidė nemalonius kvapus ligoninės teritorijoje bei už jos ribų, o degimo produktai teršė aplinką. Psichiatrijos departamentui teikiamos šilumos gamybos kaštai buvo vieni didžiausių šalyje", – apie iškilusį poreikį modernizuoti šildymo sistemą pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

"Anksčiau šildymo paslaugas pirkdavome iš privačios bendrovės. Tačiau Švėkšnoje modernizavę šildymo įrangą ir pasistatę naują bei ekologišką katilinę šildymo išlaidos akivaizdžiai sumažėjo. To mes ir siekėme – sutaupyti ir sykiu tausoti aplinką", – aiškino S.Mileika.