JŪRŲ MUZIEJUI DOVANOTA UNIKALI RELIKVIJA

Ketvirtadienį Lietuvos jūrų muziejuje sulaukta ypatingo svečio Algimanto Nako. Jis – istorinio karo laivo „Prezidentas Smetona“ karininko Ričardo Bernardo Nako sūnus. Kaune gyvenantis vyras muziejui dovanojo unikalią relikviją – savo tėvo parengto „Lietuviškų jūrinių terminų žodyno“ mašinraščio originalą. Dokumentas sudarytas prieš 78 metus.

Atvežė tėvo relikviją

Daugiau nei pusšimtis mašinraščio lapų, kai kurie išmarginti paties autoriaus pastabomis, susegti į segtuvą. Jo virželis stropiai nukirptas, tačiau krašte likę keli žodžiai leidžia manyti, jog tai tipiškas tarpukario Lietuvos laikų oficialių dokumentų segtuvas. Galima tik spėti, kad jo viršelį puošė Vytis ar kiti ano meto valstybingumo simboliai.

Veikiausiai todėl tą viršelį nukirpo ir sunaikino dokumentą saugojęs buriuotojas, R.B,Nako bičiulis Romualdas Dačinskas.

„Apie šį tėvo sudarytą žodyną nieko nežinojau iki pat 1991-ųjų rudens. Po nepavykusio Maskvos pučo tėvo draugas R.Dačinskas, beje, aš su juo daugybę metų dirbau Kauno technikos universitete, atnešė man šitą segtuvą ir perdavė sakydamas, jog tėvas prašė jo jį pasaugoti. Iki to apie šį žodyną jis man neprasitarė nė žodžio. Manau, kad šiandien šios relikvijos vieta – muziejuje“, – teigė karo jūrininko sūnus.

Muziejaus istorikai labai nudžiugo gavę tokį unikalų eksponatą ir teigė, kad jį būtinai parodys lankytojams, tačiau dokumentą dar teks restauruoti.

Norėjo pamatyti vėliavą

A.Nakas su muziejininkams itin vertinga dovana į Klaipėdą iš Kauno suskubo, kol restauratoriams dar neatiduota ant legendinio tarpukario Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ plevėsavusi trispalvė.

Vėliava, kurią vienerius metus eksponuoti Lietuvos jūrų muziejui galimybę suteikė kolekcininkas iš JAV prieš pat valstybės šimtmetį. 

Šią trispalvę Algimantas norėjo pamatyti dėl to, kad būtent jo tėvas kartu su paskutiniuoju laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonu Povilu Labanausku ir kitu jūrų kapitonu Vytautu Kuizinu 1940-ųjų liepą išgelbėjo nuo sovietų sunaikinimo.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainiaus Elerto, būtent "Prezidentas Smetona" įgulos karininkai parodė savo poziciją okupantų atžvilgiu, kai 1940 m. bent simboliškai pasipriešino sovietų valdžiai.

"Tai buvo simbolinis gestas. Laivo jie nuskandinti veikiausiai neturėjo galimybių, tačiau, kai buvo pareikalauta pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, trys karininkai – laivo vadas P.Labanauskas, V.Kuizinas ir R.B.Nakas sėdo į karinėms pajėgoms priklausiusią jachtą "Nijolė" ir leidosi Klaipėdos link", – pasakojo D.Elertas.

D.Elerto kolega Romualdas Adomavičius teigė, jog pabėgimo datą galėjo nulemti tas faktas, kad liepos 20 d. į laivą buvo paskirtas komisaras Levas Traininas. Tai įvyko likus dienai, kai Lietuva faktiškai buvo inkorporuota į SSRS.

Tada trys "Prezidento Smetonos" jūrų karininkai ir "išplaukė paburiuoti", veikiausiai tuo metu dar nebuvo tokios griežtos kontrolės. Su savimi be kitų laivo daiktų jie pasiėmė ir laivo trispalvę, kuri kaip tik prieš valstybės šimtmetį iš JAV atkeliavo į Klaipėdą.

Apdovanos po mirties

Vėliavą išgelbėjusių bendražygių keliai vėliau išsiskyrė. Du jų – P.Labanauskas ir V.Kuizinas net nepatyrę Antrojo karo baisumų, suspėjo emigruoti į Vakarus, o R.B.Nakas išgyveno tikrą pragarą.

Kai vokiečiai 1941 m. okupavo Lietuvą, jis įsijungė į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą, rezistencinės organizacijos veiklą Kaune. 1943 m. R.B.Naką su grupe bendraminčių suėmė gestapas ir keletą mėnesių kalino Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Tačiau, nesurinkus pakankamai įkalčių, buvusį karo jūrininką naciai paleido.

"Jis buvo suimtas 1945 m. sausio 24 d. Pradžioje kalintas Kaune. Tų pačių metų lapkritį Karo tribonolas jį nuteisė 10 metų lagerio ir išvežė į Komiją, į Vorkutos lagerį. Atbuvo žmogus visus 10 metų kalėjime, kalėjo net ir po J.Stalino mirties. Po to jis dar buvo ištremtas. Tai buvo papildoma bausmė. Vėliau dėl tragiškos sveikatos būklės perkeltas į NKVD invalidų namus, o į Lietuvą sugrįžo tik 1958-aisiais", – patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Šidlauskas.

R.B.Nakas paslaptingomis aplinkybėmis Lietuvoje žuvo 1963 m. LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Darius Juodis vakar pranešė: „Atlikę istorinį-archyvinį tyrimą dėl R.B.Nako veiklos, manome, kad esama pakankamai rezistencinės veiklos faktų, kad jo kandidatūra būtų teikiama valstybiniam apdovanojimui. LGGRTC teiks R.B.Nako kandidatūrą valstybiniam apdovanojimui.“

R.B.Nakas po mirties turėtų būti apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. Portalo žiniomis, apdovanojimas turėtų būti įteiktas liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną.