Gyva ar plastikinė eglutė? Atsakymas sąlyginai lengvas: reikia tik pagalvoti apie praktiškumą ir estetiką. Nusprendusiesiems puošti dirbtinę eglutę, daug problemų nekyla, tačiau norintiesiems gyvos eglutės, tenka šiek tiek ilgiau pasukti galvą. Kokią eglutę geriausia pirkti?

Populiarėja eglių šakos

„Visada puošdavome gyvą eglutę, tačiau giminės atidavė savo dirbtinę, tad puošime ją šiemet“, – pasakoja palangiškis Andrius. Nors jam labiau patinka gyvos eglutės, šiais metais nereikės šluoti spyglių.

Panašiai galvoja ir Klaipėdos rajone gyvenanti Odeta. „ Kai buvau maža, visada turėdavome tikrą eglutę. Dabar jau kelerius metus puošiame dirbtinę. Dirbtinė eglutė labai aukšta, graži, o svarbiausia – jokių spyglių“, – dalinasi pašnekovė. Paklausus, ar nepasiilgsta tikros eglutės kvapo, mergina tikina, jog namuose turi ir tikros eglės šakų. „Visada stalą papuošiame eglišakiais.“ Kiekvienais metais Lietuvoje miškininkai eglių šakas dalina „Parsinešk Kalėdas į savo namus!“ akcijos metu.

Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus!“ naudojasi ne tik Odetos šeima. „Jau kokius 6 metus nepuošiame tikros eglutės, bet pasiprašome miškininkų šakų ir tas šakas papuošiam. Vėliau šakas panaudojam dengti augalams kieme“, – pasakoja Neringos gyventoja Karolina.

„Eglių šakos yra labai geras dalykas. Jos renkamos iš kirtaviečių, kur iškerta eglyną. Eglynas būna jau subrendęs, užauginęs medieną, pradėjęs senti. Kertant tą eglyną, lieka eglišakių. Gražiausios šakos išrenkamos ir dovanojamos žmonėms. Tai labai kilni akcija ir pagirtinas dalykas“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokomojo medelyno vadovas Jonas Ravinskas. Jis pats planuoja šiais metais savo namus puošti eglių šakomis.

Eglutę vazone ne taip lengva pasodinti

„Kai studijavau Kaune, buvau nusipirkusi mažytę eglutę su šaknimis. Ją namuose auginom per žiemą. Planavom atsodinti, bet nudžiūvo. Pirkom ją, nes buvo labai patraukli atsodinimo mintis“, – pasakoja Karolina.

Anot ASU mokomojo medelyno vadovo Jono Ravinsko, vazone pasodintos kalėdinės eglutės lauke prigyja retai. „Jei pavasarį prigis pasodinta viena eglutė, tai gerai. Jei dvi – labai gerai. Kalėdiniu laikotarpiu eglaitė būna kambaryje. Ji pajunta šilumą, ir jai tartum pavasaris prasideda. Atgyja jos medžiagų apykaita. Jei pumpuriukas pajuda, išnešus į lauką, eglė antrą kartą pajus stresą ir sunkiai prigis“, – informuoja J.Ravinskas. 

Paklausus, ar žmonės, pirkdami eglutę vazone su siekiu pavasarį ją pasodinti, apsigauna, pašnekovas teigia, kad vis tiek reikia bandyti eglutę sodinti. „Jei nebandysi – neprigis tikrai. Ir jeigu pardavėjai aiškina, kad pavasarį pasodinsi, o kitais metais galėsi puošti eglutę lauke, tai jie klysta. Jeigu ji ir prigis, tai pirmus metus labai skurs. Tik antrais metais pasitaisys, o jau gražiai atrodys trečiais metais“, – teigia miškininkas.

Ekologiškos alternatyvos

Nors eglutės neprigyja, žala miško ekosistemai nėra padaroma. „Miškų urėdijose eglutes Kalėdoms auginame tam skirtose plantacijose, todėl žalos aplinkai nėra. Juk nelaikoma žala aplinkai javų auginimas“, – pasakoja VĮ „Kretingos miškų urėdijos“ medelyno viršininkas Leonardas Balčikonis. Pašnekovas pastebėjo, jog pastaraisiais metais paprastųjų eglių populiarumą pakeičia atvežtiniai normandiniai kėniai.

Klaipėdoje taip pat yra galimybė kalėdinę eglutę vazone išsinuomoti iš Klaipėdos universiteto botanikos sodo. Po švenčių nereikės ieškoti specialių vietų, kur galima išmesti eglutę, mat ne į tą konteinerį išmetus žaliaskarę galima sulaukti baudos iki 579 eurų. Eglučių išmetimui mieste būna paruošiamos specialios vietos.

Vis dėlto miškininkai ragina rinktis ekologiškiausią variantą ir eglutes pakeisti eglių šakomis: turint didesnį kiekį eglišakių, galima sukomponuoti ir visą eglutę. Taip pat egzistuoja ir iš medžio pagamintos eglutės, jos prisideda prie CO2 mažinimo.

L.Balčikonio teigimu, daugiau žalos gamtai padaro dirbtinės eglutės. Su jo nuomone sutinka ir KTU Aplinkos inžinerijos instituto tyrėja Inga Gurauskienė. „Teigti, kad dirbtinės eglutės yra mažiau kenksmingos aplinkai tolygu teigti, kad nafta yra palankiausias energijos šaltinis. Tai – reklamos mitas“, – 

pasakoja specialistė. Didžiausią įtaką aplinkai dirbtinės eglutės daro klimato kaitos ir išteklių eikvojimo kategorijose. Specialistė taip pat akcentavo, jog dirbtinės eglutės nėra perdirbamos. „Dirbtinės eglutės negali būti grąžinamos atgal į ekonomiką atgaunant medžiagas. Praktika rodo, kad paprastai žmonės tokias eglutes naudoja maždaug šešerius metus. Vėliau jos laikomos namuose nenaudojamos, atiduodamos ar galiausiai šalinamos sąvartyne“, - sako I.Gurauskienė.

Savivaliautojų laukia baudos

Kaip pastebi miškininkai, pastaraisiais metais mažėja incidentų, kai fiziniai ar juridiniai asmenys nusprendžia savavališkai nusikirsti eglutes. Miškininkai primena, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, neteisėtas miško sodmenų medelynuose, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimas arba sužalojimas, kuris nebeleidžia jiems augti, užtraukia baudą asmenims nuo 14 iki 30 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 90 eurų. Be to, pažeidėjui tenka atlyginti padarytą žalą aplinkai ir eglutės pardavimo kainą, todėl bendra suma gali siekti ir šimtus eurų.