IŠ KLAIPĖDOS MOKYKLŲ – URZGIANČIAIS PILVAIS

Valdžiai pakeitus ugdymo įstaigų valgiaraščius, moksleiviai masiškai atsisako valgyti tai, kas jiems siūloma. Negana to, tėvų įdėtas bandeles teks krimsti pasislėpus už mokyklos tvoros.

Dingo silkės ir strimelės

Nuo rugsėjo keitėsi maitinimo tvarka – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo apkarpyti darželinukų ir mokinių valgiaraščius, išbraukdamas "nenaudingus" produktus.

Iš valgiaraščių dingo rūkyti, kepti, džiuvėsėliuose volioti ar apibarstyti mėsos gaminiai, Baltijos jūros silkės ir strimelės, produktai, aplieti šokoladu ar kremu.

Griežtai kontroliuojamas bus cukraus ir druskos kiekis patiekaluose. Kasdien vaikams bus siūloma rinktis vegetarišką patiekalą.

Grįžę puola prie šaldytuvų

Tėvai piktinosi, kad iš mokyklos grįžę vaikai puola varstyti šaldytuvų duris. Sugriežtinus mitybos reikalavimus, dalis moksleivių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų pusdienį gyvena pusbadžiu.

Klaipėdietės Agnės Jančauskienės sūnus šiemet bendrų pietų mokykloje nevalgys. Kasdien į antroko sūnaus rankytę įdeda 2,5 euro, kad pats galėtų nusipirkti pietus mokykloje.

"Sūnus skundėsi, kad maistas neskanus, nepatrauklus nei išvaizda, nei skoniu. Šiemet mokytoja patarė neužsakinėti mokyklos pietų", – pasakojo dviejų vaikų mama.

Moteris augina ir ketverių sūnų, kuris šiemet lanko darželį. Jai nesuprantama, kodėl iš vaiko meniu išbraukta grietinė pakeista liesu jogurtu, patiekiamoje daržovių sriuboje plaukioja obuoliai, o pusryčiams verdama nemaistinga manų košė.

Anot A.Jančauskienės, namuose vaikai nevalgo dešrelių, koldūnų, negeria gazuotų  gėrimų.

Vis dėlto esama situacija peržengia sveiko proto ribas. Moteriai gaila į balą išmetamų pinigų, kuriuos tėvai sumoka už vaikų maitinimą.

Pasipiktinimo banga įsisiūbuoja

Naujai sudarytas mitybos meniu kelia vis daugiau abejonių.

Ketvirtokę dukrą auginanti Dovilė Šaulytė-Bartkevičienė nerimauja, kad vaikai priversti stresuoti.

Moteris taip pat piktinasi užmoju mokyklose tikrinti vaikų priešpiečių dėžutes.

"Nepritariu drastiškam valdžios kišimuisi į mūsų gyvenimą. Namie nevalgome greito maisto, negeriame gazuotų gėrimų, nepiktnaudžiaujame saldumynais. Bet nesiruošiame valgyti beskonio maisto. Galbūt greitai į namus brausis "specialistai", nurodydami, ką ir kaip valgyti, kaip bendrauti, gyventi", – spėliojo ji.

Iš mokyklos grįžusi dukra moteriai pasakojo, jog nuo šiol kasdien kartu su antruoju patiekalu dukra privalės pirkti ir sriubą.

Tačiau ką daryti, jei mergaitė sriubos nevalgo?

Įgyvendinant sveikatai gerinti skirtą reformą į vaikų interesus kažkodėl atsižvelgta mažiausiai, o tėvų pinigai keliauja tiesiai į atliekų konteinerius.

Lankyti mokyklą – prabanga?

Kritiką dėl pakitusios vaikų mitybos išsakė ir klaipėdietė Jurgita Zybartaitė.

Už vaiko maitinimą mokykloje kas mėnesį mokame po 37 eurus. Sūnus visada grįžta alkanas.

"Už vaiko maitinimą mokykloje kas mėnesį mokame po 37 eurus. Sūnus visada grįžta alkanas. Pasikalbame su kitais tėvais, jog tai visiška nesąmonė. Ką daryti tiems, kurie už paskutinius pinigus perka maitinimą, o vaikai lieka it musę kandę?" – klausė J.Zybartaitė.

Anot tėvų, nauji draudimai tarsi grąžina į sovietmetį. Tik dabar po mokyklų balkonais mokiniai slėps ne kokius nors draudžiamus dalykus, o saldumynus.

Anot miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, priprasti prie pasikeitusios mitybos vaikams buvo nelengva, tačiau dabar situacija kiek pagerėjo.

Vedėjos teigimu, tėvų reakcijų būta įvairių – vieni naujovėmis patenkinti, kiti piktinosi.