KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LAUKIA PERMAINOS

Siekiant išsaugoti Klaipėdos universitetą rengiamasi pokyčiams. Numatoma, kad aukštosios mokyklos ašimi taps jūriniai mokslai. Nors ir pripažįstama, kad šiuo metu silpnoji grandis yra humanitariniai ir socialiniai mokslai – jų naikinti nežadama.

Aptarė veiklos gaires

Su Klaipėdos universiteto vadovais antradienį susitikęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas aptarė universiteto padėtį, veiklos gaires planuojamos aukštojo mokslo tinklo pertvarkos kontekste.

„Tikslaus, preciziško gairių plano neturime, tačiau turime šiokius tokius pamąstymus tame kontekste, kas vyksta ir kalbama vyriausybėje, valdžios sluoksniuose“, – teigė Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas.

Stiprins jūros ir aplinkos mokslus

Pasak rektoriaus, ateityje norima gryninti universiteto veiklas ir orientuoti į jūros bei aplinkos mokslus bei susijusias sritis tokias kaip jūros dugno archeologija, rekreacija, turizmas, sportas, sveikata.

„Mes remiamės tuo, kad tarptautiniai ekspertai šias sritis yra labai gerai įvertinę ir pripažinę tarptautinę lyderystę Klaipėdos universiteto. Kai kuriose srityse esame įvertinti geriau negu kiti Lietuvos universitetai“, – pastebėjo E.Juzeliūnas.

Įvardijo silpnesnes sritis

Silpnesnėmis universiteto sritimis rektorius įvardijo humanitarinius ir socialinius mokslus. Numatoma, kad šias mokslų kryptis reikia gryninti ir struktūrinti, tačiau kaip tai bus daroma – dar nėra nutarta.

Vis dėlto E.Juzeliūnas patikino, jog nėra galimybių, kad Klaipėdoje neliks humanitarinių ar socialinių mokslų.

Rektorius taip pat pastebėjo, kad kalbant apie universiteto likimą kaip savarankiškos aukštosios mokyklos arba kitos padalinio – svertai sutelkti šalies valdžios rankose.

Kamuoliukas šiek tiek ne mūsų pusėje.

„Kamuoliukas šiek tiek ne mūsų pusėje. Kamuoliukas dabar yra valdžios pusėje, kuri dabar labiau stengiasi pati spręsti. Nebūtinai rektorius ar universiteto bendruomenė jiems gali turėti įtakos“, – teigė E.Juzeliūnas.

Klausimai dėl informacijos

Klaipėdos meras V.Grubliauskas pastebėjo, kad Klaipėdos universiteto šerdimi galima laikyti jūrinius mokslus ir tai, pasak miesto vadovo, taps ta uola ant kurios universitetas išliks.

Miesto vadovas pastebėjo ir tai, kad šiuo itin jautriu momentu ne visa apie aukštąją mokyklą pateikiama statistinė informacija yra tiksli.

„Ten, kur kalbama apie administracinę struktūrą, kuri sudaro apie 40–50 proc., pasirodo, skaičiai visiškai ne tokie, ar kažkur nuliu per daug ar dar kažkas – tai mane šiek tiek nudžiugino. Būčiau linkęs tikėti žmonėmis, kuriuos matau prieš save“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Miesto vadovo teigimu, universiteto atstovai jau informuoja už tai atsakingus asmenis. V.Grubliauskas neabejojo, kad tokiu jautriu momentu manipuliuoti arba remtis ne visiškai tikslia statistika – pavojinga.

„Tikėtis, kad remiantis tokia statistika, tokiais skaičiais, galima išskaičiuoti galutinį teisingą rezultatą – tampa labai panašu į iliuziją“, – teigė V.Grubliauskas.

Valdyme – ir savivaldybės

Uostamiesčio vadovas laikėsi nuomonės, kad sprendimo variantų reikia ieškoti Klaipėdoje, nes kitu atveju jie bus surasti Vilniuje.

Pastebima, kad žvelgiant į perspektyvą regionas ar atskiros jo savivaldybės turėtų dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, tačiau to forma – tolimesnės ateities klausimas, mat reikėtų pakeisti nemažai teisės aktų.