KRUIZŲ SEZONĄ VERTINO IR KRITIŠKAI

Baltijos jūroje baigiasi kruizinės laivybos sezonas. Klaipėdos uoste jau apsilankė beveik visi šio sezono kruiziniai laivai, išskyrus „Aida Vita“, kuris sezoną uždarys spalio 5 dieną.

Pensininkus keičia šeimos

Daugumoje Baltijos jūros uostų kruizinės laivybos sezono uždarymas numatytas spalio 7-12 dienomis, kai per uostus praplauks paskutinysis kruizinis laivas „Aidamar“.

Pasaulinis kruizinės laivybos leidinys „Cruise critic“ atliko įvairių regionų turistų apklausas. Konkrečiai Baltijos jūros regione buvo apklausti 4038 jūrų turistai. Dauguma jų kruizus į Baltijos jūrą įvertino palankiai. Bet buvo 259 turistai, kurie kruizus įvertino blogai, o 179 – itin blogai.

Jūrų turistai Baltijos jūros regione labiausiai pasigenda pramogų, taip pat pastebima, kad pagal kokybę kelionės į Baltijos jūrą yra per brangios.

Įdomu tai, kad Baltijos jūroje kruiziniais laivais dabar jau dažniau plaukia šeimos su vaikais nei pensijinio amžiaus žmonės kaip būdavo anksčiau.

Taip pat yra palyginti nedidelė dalis žmonių – vos apie 10 proc., kurie plaukdami pirmą kartą į kruizus pasirenka Baltijos jūrą. Dauguma žmonių jūrinio turistavimo pradžiai pasirenka gerokai šiltesnius ir egzotiškesnius regionus.

Iš visų Europos kruizų žmonės palankiausiai vertina Europos upių kruizus. Blogiau nei Baltijos jūros vertinami abu Viduržemio – rytų ir vakarų, o taip pat Šiaurės jūros kruizai. Ten klientai daugiau pastabų turi ne tik pramogų ir kainų santykiui, bet ir maisto kokybei.

Geriausi uostai Europoje

Jau pradedama vertinti tai, koks buvo kruizinės laivybos sezonas 2016 metais. „Cruise critic“ visame pasaulyje išanalizavo 15 kruizinės laivybos regionų ir išrinko geriausiai pasirodžiusius uostus.

Iš 15 regionų net penki susieti su Europą. Tai Viduržemio jūros vakarinės dalies, kur geriausiai pasirodė Barselona, o po jos sekė Kanai, Neapolis, Kartagena ir Malaga. Rytinėje Viduržemio jūros dalyje geriausiu kruiziniu uostu pripažinta Venecija. Po jos sekė Dubrovnikas, Kataras, Mykona ir Stambulas.

Įdomus Europos kruizinis regionas – upių kruizai. Čia pirmoji vieta pripažinta prie Senos upės esančiam Paryžiui. Po jo seka Vokietijos Kelnas prie Reino upės, Austrijos viena, esanti prie Dunojaus, Vokietijos Pasau, esantis prie Vindorfo-Pasau upės ir Austrijos Melksa, esantis prie Dunojaus.

Tarp Britų salų ir Šiaurės Europos geriausiu kruiziniu uostu pripažintas Amsterdamas. Po jo sekė Airijos Korkas, Jungtinės Karalystės Glazgas, Portugalijos Lisabona ir Belgijos Briugė.

Klaipėda – tarp vidutiniokų

Mums įdomiausias Baltijos jūros regionas. Jis buvo vertinant įtraukiant ir Skandinavijos šalis, tiksliau vertinant ir Norvegiją, kuri tiesiogiai kaip ir neįeina į Baltijos jūros regioną.

Geriausiu kruiziniu uostu šiame regione pripažintas Rusijos Sankt Peterburgas. Ir tame nieko nuostabaus nėra – senoji Rusijos sostinė vilioja turistus dėl buvusios carų dinastijų palikimo. Sankt Peterburge kruiziniai laivai dažniausiai stovi po dvi paras, nes čia yra ką pamatyti. Per mėnesį šiame mieste apsilanko po 60-80 kruizinių laivų.

Nustebino tai, kad antroje vietoje atsidūrė Estijos Talino uostas. Jis aplenkė Stokholmą, Oslą ir Kopenhagą. Iš penketuko iškrito dar vienas Baltijos jūros kruizinis grandas – Suomijos Helsinkio uostas. Kol kas negalime tikėtis, kad į Baltijos ir Skandinavijos uostų penketuką kada nors paklius Klaipėdos uostas. Pagal atplaukiančių laivų kiekį jis konkuruoja su Baltijos jūros vidutiniokais.

Iš Baltijos jūroje plaukusių laivų palankiausiai įvertintas „Viking Sea“, „Viking Star“ ir „Seabourn Quest“. Nė vienas šių laivų į Klaipėdą nebuvo užsukę, bet visi jie lankėsi Talino uoste. Iš tų laivų, kurie buvo Klaipėdoje palankiausiai įvertintas „Wind Surf“, kuris varomas varikliais, bet dėl keleivių pramogos jūroje kartais išskleidžia ir imitacines bures. Šis laivas Klaipėdoje po vieną kartą lankėsi liepą ir rugpjūtį.