KRYŽIUMI PRIEŠ KREMATORIUMĄ KLAIPĖDOJE

Paupių kvartalo bendruomenė liko be žado, kai išgirdo, kad laidojimo verslu užsiimanti įmonė šalia Joniškės kapinių ketina statyti krematoriumą. Klaipėdiečiai subūrė aktyvistų grupę, renka parašus ir sieks stabdyti verslininkų sumanymą kremuoti mirusiuosius jų kaimynystėje.

Žinia sukėlė šoką

Uostamiestyje daugiau nei prieš savaitę pasklido žinia apie dalies patalpų kapitalinį remontą įrengiant kremavimo liniją Joniškės g. 36 Klaipėdoje.

Kremavimo linija reiškia, kad mieste bus statomas krematoriumas, skirtas mirusiųjų palaikų deginimui.

Šis faktas sukėlė šoką greta kapinių esančio privačių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams.

Klaipėdietė Svetlana su apmaudu kalbėjo apie tai, kad, atsiradus krematoriumui, neabejotinai nuvertės greta esantis jų turimas nekilnojamasis turtas, tačiau esą svarbiausia net ne tai.

Planuoja sudeginti 8 tūkst. mirusiųjų. Ar įsivaizduojate, kokie tai skaičiai?

"Jie per metus planuoja sudeginti 8 tūkst. mirusiųjų. Ar įsivaizduojate, kokie tai skaičiai? Tai turėtų rūpėti jau ne tik mums, kurie gyvename kaimynystėje. Negaliu patikėti, kad tai iš viso įmanoma", – baisėjosi Svetlana.

Siūlo statyti kitur

Vos už 120 metrų nuo tos vietos, kur turėtų atsirasti krematoriumas, gyvenanti klaipėdietė Rasa teigė, kad sužinoję apie nepageidaujamą "kaimyną" Aplinkos ministerijos puslapyje atrado informaciją, jog sanitarinė zona nuo krematoriumo iki gyvenamųjų namų turėtų būti mažiausiai 200 metrų.

"Vieta krematoriumui parinkta pati netinkamiausia. Gyvenamieji namai visai greta: už 160 metrų teka Danės upė, jos pakrantėje nutiestas dviračių takas, už 1,7 km yra Jono kalnelis, netoli "Saulėtekio" mokykla, "Žilvičio" vaikų darželis Vyšnių gatvėje. Juk tai beveik miesto centras. Čia pat Paupių, Klemiškės kvartalai. Ir staiga atsiras toks objektas. Ar kas nors pagalvojo, kaip mes jaučiamės dėl to psichologiškai?" – piktinosi Rasa.

Moteris tikino, kad gyventojai iš esmės ne prieš krematoriumą, bet tik ne toje miesto vietoje.

Atsibudo po keliolikos metų

Klaipėdietis Gintaras, gyvenantis Klemiškės kvartale, teigė, jog idėja prie Joniškės kapinių statyti krematoriumą buvo kilusi dar 2003-iaisiais.

Tada metų pabaigoje aplinkiniai gyventojai išgirdo apie planus plėsti Joniškės kapines ir norimą statyti krematoriumą.

"Susibūrę žmonės kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamentą. Po kurio laiko gavome direktoriaus Kastyčio Macijausko atsakymą, kad Joniškės kapinių plėtra buvo numatyta miesto bendrajame plane. Tada mes surinkome daugiau nei pusantro tūkstančio gyventojų parašų, kuriais prieštaravome prieš Joniškės kapinių plėtrą, kolumbariumo bei krematoriumo statybas", – pasakojo Gintaras.

Gyventojai užsiregistravo ir į priėmimą pas tuometį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių.

Tada esą aptarta, kad kolumbariumas Joniškės kapinėse bus pastatytas, nes jis niekam netrukdo.

"O meras mus tikino, kad krematoriumo mūsų namų pašonėje niekas tikrai nestatys, bet dėl kapinių plėtros esą dar niekas nenuspręsta. Tą patį patvirtino ir tuometis Miesto ūkio komiteto narys Artūras Šulcas, kuris sakė, kad krematoriumo Klaipėdoje apskritai niekur, ne tik šalia Joniškės kapinių, nestatys. Visa tai užfiksuota ir to meto spaudoje. Taigi kalbos apie krematoriumą nutilo, ir mes galvojome, kad tokių planų niekas nebepuoselėja, bet, pasirodo, klydome", – dėstė Gintaras.

Valdžia objektu nesidžiaugia

Klaipėdos vicemeras A.Šulcas ir vakar dienraščiui patvirtino manantis, jog krematoriumui miesto teritorijoje – ne vieta.

"Tik apmaudu, jog Lietuvoje yra tokia tvarka, kad savivalda neturi tokių teisių, kaip Italijoje ar Prancūzijoje. Jeigu verslininkai norėtų statyti tokį objektą laisvoje valstybinėje žemėje, tada akivaizdu, kad miesto valdžios sutikimo jie negautų. Bet jie ketina statyti savo turimame sklype. Jiems tik reikėjo Aplinkos apsaugos agentūros leidimo, ir viskas", – teigė A.Šulcas.

Vicemeras neslėpė, kad pas jį maždaug prieš pusantrų metų lankėsi vienas verslininkas ir klausė, kaip miestas reaguotų, jei Klaipėdoje atrastų krematoriumas.

"Tada jam pasakiau, kad reaguotume blogai. Pasakiau, kad jie turėtų išsianalizuoti miesto bendrąjį planą, kur tai galima būtų daryti ir kur negalima. Krematoriumo statybos leidimą turi derinti daugybėje institucijų. Ir jei nors viena institucija matys, kad pažeidžiamas kažkoks normatyvas, jie to statybos leidimo nederins. Mano žiniomis, Aplinkos apsaugos agentūra jiems pasakė, kad poveikio aplinkai vertinimo krematoriumui net nereikia. Tad jei gyventojai nori protestuoti dėl tos statybos, taikinys – labai aiškus", – pabrėžė A.Šulcas.

Gyventojams suteikė šansą?

Pasak vicemero, gyventojai visų pirma turi siekti, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, jie turi kreiptis į Aplinkos ministeriją ir reikalauti šio vertinimo.

"Tada bus aišku, kas, atsiradus krematoriumui, nutiks augalams, ar medžiai nudžius, gėlės nuvys, ar tvyros kvapas. Turės būti išaiškintas ir psichoemocinis poveikis gyventojams", – neslėpė A.Šulcas.

Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos skyriaus vedėjas Mindaugas Vaišvila patvirtino, kad dėl krematoriumo statybos aplinkosaugininkai nusprendė, jog poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas.

"Šiuo savo sprendimu mes sudarėme sąlygas visuomenei dalyvauti šiame procese. Žmonės turi pateikti prašymą, kad būtų persvarstytas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, ir nurodyti savo motyvus, dėl ko toje vietoje negalėtų atsirasti krematoriumas. Dokumentą reikia išsiųsti į Vilnių Aplinkos apsaugos agentūrai. Tada jau visuomenė įsijungs į procesą dėl krematoriumo atsiradimo ir galės tam daryti kažkokį poveikį", – tikino M.Vaišvila.

Šalia šiukšlyno – irgi ne vieta

Bendrovės "Aterna" direktorė Vitalija Rumbaitienė teigė, kad krematoriumo statybai įstatymai neprieštarauja.

Esą pagal detalųjį planą, patvirtintą 2011 m., žemės paskirtis ir yra numatyta kolumbariumo bei krematoriumo statybai.

Kaip jums atrodo, jei savo artimųjų kūnus mes degintume kaip kokias šiukšles šalia šiukšlyno?

"Sanitarinė zona numatyta iki 200 metrų. Registrų centre gavome informaciją. Mūsų žiniomis, gyvenamieji namai į tą zoną nepatenka. Esu girdėjusi pasiūlymų krematoriumą statyti netoli Ketvergių, kur yra atliekų sąvartynas. Bet, kaip jums atrodo, jei savo artimųjų kūnus mes degintume kaip kokias šiukšles šalia šiukšlyno? Kitų alternatyvų krematoriumui mes nesvarstėme, nes tam turime savo žemės sklypą šalia Joniškės kapinių", – tikino V.Rumbaitienė.

Paklausta, ar pati V.Rumbaitienė norėtų gyventi šalia krematoriumo ir kasdien matyti rūkstantį dūmelį, direktorė atsakė: "O tas krematoriumo dūmas su kuo jums asocijuojasi – su šiukšlių deginimu ar krosnių kūrenimu? Aš tame nematau nieko blogo. Kai tiek metų dirbu šioje srityje ir kasdien matau mirtį, mano požiūris į tai yra kitoks."

Statybos – jau netrukus?

Pasak V.Rumbaitienės, krematoriumo statybos turėtų prasidėti, kai baigsis terminai, skirti supažindinti visuomenę su šiuo projektu.

Esą visuomenės teisė yra teikti pretenzijas 20 dienų nuo skelbimo pasirodymo spaudoje (nuo sausio 11 d.).

Dokumentai esą jau suderinti ir, kai baigsis projekto supažindinimo su visuomene terminas, veikiausiai bus galima pradėti darbus.

Projektas kainuos daugiau nei milijoną eurų.

"Mes atliekame analizę ir matome, kad kasmet kremuojamų mirusiųjų skaičius auga. Manau, kad šie skaičiai didės ir toliau. Vien mūsų bendrovė per 2016 m. į Kėdainių krematoriumą kremuoti išvežė 172 velionius. O šią paslaugą Klaipėdoje atliekame ne mes vieni. Lyginant su 2015-aisiais, pernai kremuotų asmenų skaičius išaugo trečdaliu", – teigė V.Rumbaitienė.

Šiuo metu lietuviai savo artimuosius kremuoti veža į Kėdainius, Latviją arba Lenkiją.

Planai statyti krematoriumą yra puoselėjami ir Vilniuje, tačiau juos kol kas stabdo aršus gyventojų pasipriešinimas.

Klaipėdiečiai taip pat subūrė aktyvistų grupę ir sieks stabdyti verslininkų sumanymą kremuoti mirusiuosius jų kaimynystėje.