Miestui žadamas mėlynasis proveržis | kl.lt

MIESTUI ŽADAMAS MĖLYNASIS PROVERŽIS

Susivieniję uosto, verslo, mokslo, miesto valdžios atstovai parengė ambicingą planą miestui. Bus siekiama, kad per šiek tiek daugiau nei dešimtmetį Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir investuoti ne tik šalyje, bet ir visame Baltijos regione, o gyventojų skaičius išaugtų 40 tūkst.

Vienas svarbiausių dokumentų

Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija iki 2030 m. pradėta rengti prieš daugiau nei dvejus metus.

Jėgas suvienijo savivaldybė, uostas, universitetas, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija bei Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Prie strategijos "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" dirbo daugiau nei 100 savo sričių profesionalų ir konsultantų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad tai vienas trijų svarbiausių miesto dokumentų, kuris yra rengiamas šiuo metu. Kiti du – miesto ir uosto bendrieji planai.

"Priimti sprendimai visais šiais atvejais lems mieste dirbančių, įsikūrusių žmonių gyvenimus. Šešių institucijų atstovai parodė, kad, turint bendrų tikslų, siekių, galima suvienyti jėgas ir išspręsti sudėtingus klausimus. Gavome progą suderinti skirtingas pozicijas ir išgryninti bendrą vardiklį. Tai ir yra strategijos jėga", – tvirtino meras.

Anot V.Grubliausko, kadangi prie šio plano dirbo daugiau nei 100 įvairių institucijų, savo sričių profesionalų, tai yra miestiečių strategija miestui.

Išsikėlė ambicingus tikslus

Atkreiptas dėmesys, kad Klaipėda pirmoji Lietuvoje sukūrė miesto ekonominės plėtros strategiją. Tokį dokumentą ruošiasi rengti ir visas Klaipėdos regionas.

Strategijoje "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" numatyta, kad iki 2030 m. bus siekiama, jog mieste būtų įkurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. – naujų įmonių, pritraukta 1,5 mlrd. naujų investicijų, o eksportas išaugtų 200 proc.

Taip pat norima, kad Klaipėdos apskrities bendrasis vidaus produktas padvigubėtų – nuo 4,2 mlrd. 2016-aisiais, kai pradėtas rengti dokumentas, iki 9 mlrd. 2030-aisiais.

Nuolatinių gyventojų skaičius išaugtų nuo 150 iki 190 tūkst. Pabrėžta, kad būtina ne tik stabilizuoti gyventojų skaičių, bet ir pritraukti naujų, o tai yra didelis iššūkis.

Bus siekiama, kad du kartus padidėtų ir darbo užmokestis, tiek pat apgyvendinamų turistų skaičius – nuo 200 iki 400 tūkst.

Strategiją pristatęs Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simas Simanauskas tvirtino, kad užsibrėžtų tikslų pavyks pasiekti proveržiu.

"Norime būti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu, geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione", – neslėpė vadovas.

Didins krovą uoste

Parengtoje strategijoje išskirtos keturios kryptys, kurioms bus skiriamas didžiausias dėmesys artimiausius dvylika metų.

Viena jų – jūrinė ekonomika. Siekiama, kad integruotas uosto, logistikos, pramonės kompleksas 2030 m. aptarnautų 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių, taptų rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais.

Taip pat planuojama stiprinti ir toliau vystyti suskystintų gamtinių dujų klasterį, kurti švariąsias pastarųjų technologijas. Plėtojamas bus ir jūrinis sveikatinimo turizmas. Smiltynė ir Giruliai taps kurortinėmis zonomis, kursis sveikatingumo centrai, geoterminis SPA, nauji uosteliai Dangėje, Kuršių mariose, Smiltynėje, plėtojama vandens sporto infrastruktūra.

"Klaipėda – miestas gimęs prie jūros. Esame stipriausi ekonominėje srityje ir labai svarbu turėti bendrų vizijų. Kartu su pramone, mokslininkais galima pasiekti ambicingų uždavinių", – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Svarbus mokslinis potencialas

Vadovas atkreipė dėmesį, kad 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių – nemažas skaičius, tačiau pabrėžė, kad reikia įžvelgti dar didesnį potencialą ir galimybes.

A.Vaitkus teigė, kad paskutiniu laikotarpiu uosto krova auga. Klaipėda pirmą kartą Lietuvos istorijoje tapo lydere tarp Baltijos šalių. Tai rimtas signalas partneriams – stambioms kompanijoms iš Kinijos, Japonijos.

"Uosto bendrojo plano ir ketvirtosios – maksimalios koncepcijos įgyvendinimas – didelis turtas Klaipėdai, o ne uostui. Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių tai supranta. Ginčydamiesi, ar reikia uosto plėtros, praradome 15 metų, kai kiti miestai, pasižiūrėję į Klaipėdai parengtą galimybių studiją, įgyvendino projektus. Ir jie jau atsipirko. Mes labai dažnai kalbame, kaip išleisti pinigus, bet retai, kaip juos uždirbti. Norint išleisti, reikia uždirbti", – teigė vadovas.

Generalinis direktorius informavo, kad verslas, dirbantis uoste, prognozuoja, jog bus sukurtas didesnis skaičius darbo vietų, nei numatyta plane. Jis įsitikinęs, kad plėsis ir kitos struktūros.

A.Vaitkus pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti mokslinį potencialą: "Net ne studentus, ir net ne tuos, kurie baigė studijuoti ir ateina dirbti. Labai svarbus mokslinis potencialas, kuris leistų suvokti, kaip mes vystomės, kur einame. Šis įdirbis pats didžiausias ir turi išlikti ateityje."

Anot A.Vaitkaus, keistas klausimas, kuris kartais keliamas, – ar gali derėti pramonė ir turizmas. Yra daug miestų Europoje, kur šios sritys puikiai papildo viena kitą.

"Lietuvai reikia išaugti iš tų postsovietinių marškinėlių. Mūsų šalyje dažnai akcentuojami dirgikliai vietoj to, kad kurtume. Klaipėdą aplankančių kruizinių laivų skaičius auga. Miestas turi didelį potencialą, tik tą turtą turime tinkamai išnaudoti", – teigė vadovas.

Atsigręš į vandenį

Kita sritis, kuri bus plėtojama artimiausius dvylika metų, – bioekonomika. Bus kuriamas bioekonomikos klasteris, orientuojamasi į chemiją, medieną, mokslą, švariųjų technologijų tyrimus, jų taikymą, bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas.

Vystomos bus ir vadinamosios mėlynosios technologijos – Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose. Mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas.

Nepamiršta ir atsinaujinanti energija. Klaipėda sieks pirmauti šalyje pagal jų naudojimą ir gamybą. Jūrą, žemės gelmes ir biomasės išteklius ketinama naudoti tvariai.

"Miestas orientuojasi į aukštosios pridėtinės vertės technologijas. Tad atsiranda naujų galimybių ir universitetui. Visas pasaulis atsisuka į vandenį, vandenynus, kaip neišsemiamą energijos, biotechnologijų šaltinį. Klaipėda ir nori būti progresyvi, moderni, tad turime apie tai galvoti. Tačiau pažanga neįmanoma ir be socialinių, humanitarinių mokslų", – komentavo Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas.

A.Vaitkus taip pat akcentavo, kad ateityje inovaciniai procesai bus ginklas, konkuruojant uostams tarpusavyje: "Šiandien uostas eina dideliu pažangos keliu, bet dirbti yra kur."

Greiti ir modernūs sprendimai

Trečia strategijos "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" kryptis – pažangios pramonės ekonomika. Numatyta vystyti "Pramonės 4.0" kompetencijų centrą. Dėmesys bus skiriamas aukštos pridėtinės vertės technologijoms, elektros, autonominių sistemų, robotų, robotikos įrangos gamybai, suskystintų gamtinių dujų technologijų pramonei. Norima, kad smulkios ir vidutinės įmonės kurtų automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui.

Anot LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus Eimanto Kiudulo, vienas šios strategijos pasiekimų, kad skirtingų sričių atstovai išmoko dirbti kartu.

"Tai viena svarbiausių pamokų. Vieni investicijų negalėtume pritraukti", – teigė vadovas.

E.Kiudulas pabrėžė, kad Klaipėda turi didelį potencialą ir reikia siekti konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Skandinavijoje.

"Norint konkuruoti šiame vandenyne, reikia turėti savo kryptis, parodyti privalumus, kurie paskatintų čia esantį verslą neišsikelti, o plėstis, pritraukti naujų investicijų. Jei būsime greitesni nei konkurentai, orientuosimės į modernius sprendimus, turime šansų konkuruoti", – teigė vadovas.

Taip pat, anot E.Kiudulo, būtina sudaryti palankias sąlygas gyventi, kad žmonės čia norėtų atvykti, užtikrinti reikiamą vietų darželiuose skaičių, gerą miesto pasiekiamumą.

"Turėsime išlikti ir miestu be kamšačių, nes tai yra vertinama", – tvirtino vadovas.

Patriotizmas turi ribas

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Viktoras Adomaitis akcentavo, kad ekonominis vienetas, kuris neturi vystymosi strategijos, yra pasmerktas perdegti.

"Mes, pramonininkai, esame prisitaikę prie dabartinių sąlygų, bet patriotizmas turi tam tikras ribas. Klaipėda dabar tikrai nėra geriausioje pozicijoje, kalbant apie vietas, kur geriausia investuoti. Visiems reikia stengtis, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos investuoti. Kiek laiko kalbama apie giluminį uostą, tačiau sprendimo nėra. Tačiau einame teisingu keliu. Tikiu, kad 2030 m. neatpažinsime savo miesto", – komentavo prezidentas.

Strategijoje taip pat numatoma vystyti kūrybinę ir paslaugų ekonomiką. Žadama kurti paslaugų centrus informacinių technologijų, inžinerinės, technologinės funkcijos logistikos bei pramonės įmonėms. Taip pat vystyti kūrybinių industrijų klasterius, kur po vienu stogu įsikurtų menininkai, dizaineriai, programuotojai, teikti inovatyvius sprendimus Lietuvos ir užsienio verslui.

Bus skatinamas verslo, konferencinis turizmas, siekiama, kad Klaipėda taptų tarptautinių kongresų, konferencijų centru rytų Baltijos regione.

Numatoma, kad strategijos įgyvendinimo priemonių planas bus pristatytas pavasarį.

GALERIJA

  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
  • Miestui žadamas mėlynasis proveržis
Rašyti komentarą
Komentarai (42)

Arvydas

Mėlynasis proveržis - subinėn, tad gal pavadinkim - ruduoju proveržiu tamson...?

asai

breznevine propaganda. to nuostabiojo melynojo proverzio strategijoje taip pat numatoma 4 juostu autostrada per viduri vites rajono. taigi klaipeda vietoj to kad gerintu zmoniu gyvenimo salygas uztvindys furu srautais ir triuksmo bei oro tarsa dar n kartu didesne nei yra dabar... o klaipedos gyventoju kiekis turbut dides nuo ukrainieciu ir baltarusiu darbininku kiekio.

Piktas

Man tai panašu į Mikaldos knygą:), miestą nuniokiojo, o dabar vystys, anekdotas. Verslininkai išgujo iš miesto gyventojus, beliko 150 000, o buvo 200000, matai dabar jie didins gyventojų skaičių. Lietuvos verslas yra godus, plėšia nuo žmonių juodai, o šie bėga iš Lietuvos.Vieni keliam kainas maistui, kiti mažina atlyginimus, žmogus privalo gelbėtis. Už prarastą gyventojų milijoną turi atsakyti verslininkai. Galimas žydrasis proveržis, bet ne mėlynasis.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS