MINISTERIJOS PALAIMINIMAS PRIKLAUSO NUO LIGONINĖS PAVALDUMO?

Sugedus vienam iš neurochirurgų naudojamų mikroskopų, Klaipėdos universitetinė ligoninė kelintas mėnuo iš Sveikatos apsaugos ministerijos negauna leidimo įsigyti naujo. Susiklosčiusi situacija sėja įvairių abejonių.

Gavo savivaldybės palaiminimą

Daugiau nei prieš dešimtmetį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įkurta Neurochirurgijos klinika nuo darbo pradžios naudojo du mikroskopus. Vienas jų neseniai sugedo – sudegė sudėtingoms neurochirurginėms operacijoms naudojama mikroschema.

Tad šiuo mikroskopu dabar galima atlikti tik dalį operacijų. Jeigu šis sugestų galutinai, du Neurochirurgijos klinikos skyriai liktų dirbti tik su vienu aparatu.

Kaip paaiškino Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas Antanas Gvazdaitis, įprastai neurochirurginiai mikroskopai tarnauja apie 10 metų, tad naudojamiems ilgiau nei šis terminas gamintojai nebegamina atsarginių detalių.

Tad gana operatyviai gavusi steigėjo – Klaipėdos miesto savivaldybės – pritarimą, ligoninė nusprendė įsigyti naują mikroskopą, kainuojantį per pusę milijono eurų.

Pagal galiojančią tvarką naujų medicinos technologijų, kainuojančių daugiau nei 140 tūkst. eurų, pirkimas turi būti suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija. Ji turi duoti leidimą įsigyti naują aparatūrą.

Klaipėdiečiai leidimo pirkti naują mikroskopą negauna jau kelintas mėnuo, nors naująjį pirkinį planuoja įsigyti už savo uždirbtus pinigus.

Kaltas pavaldumas?

A.Gvazdaitį stebina tokia ministerijos pozicija – jos pinigų niekas neprašo, tačiau leidimo duoti neskubama.

Pasak Neurochirurgijos klinikos vadovo, valdininkų noras viską centralizuoti perša mintį, kad remiamos ir palaikomos dvi pagrindinės šalies ligoninės Vilniuje ir Kaune.

Jau anksčiau ne kartą buvo bandymų sudėtingas neurochirurgines operacijas, kurios šiuo metu atliekamos ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, perkelti į minėtus didžiuosius gydymo centrus.

Ministerija mūsų ligoninės niekada "nemylėjo", nes mes nesame jai pavaldūs.

"Ministerija mūsų ligoninės niekada "nemylėjo", nes mes nesame jai pavaldūs. Neatsitiktinai netyla kalbos apie dviejų ligoninių sujungimą ir pavaldumo pakeitimą", – mano A.Gvazdaitis.

Dirba beveik visą parą

"Operuoti ligonį be mikroskopo yra nusikaltimas. Neurochirurgijoje gydymo rezultatai per pastaruosius keliolika metų pagerėjo būtent dėl naujų technologijų. Viena tokių yra nauji modernūs mikroskopai", – aiškino klinikos vadovas.

Ilgametę patirtį turintis A.Gvazdaitis prisimena laikus, kai dar teko operuoti be mikroskopų – operacijos buvo gerokai sunkesnės ir chirurgams, ir pacientams, o rezultatai ne visada džiugino.

Kaip paaiškino neurochirurgas, operacija be mikroskopo gali baigtis paciento mirtimi, paralyžiumi, o tam tikrais atvejais be mikroskopo net negalima operuoti.

Per metus Neurochirurgijos klinika padaro per tūkstantį operacijų. Abu mikroskopai kasdien naudojami nuo kelių iki keliolikos valandų per parą.

Čia atliekamos sudėtingos galvos ir nugaros smegenų navikų, galvos smegenų arterinės aneurizmos, dėl įvairių priežasčių susidariusios smegenų kraujosruvos, išeminių smegenų insultų, smegenų ir kaklo arterijų stenozės bei trombozės ir daugelis kitų operacijų.

Sunkina konkurenciją

"Pradinė ministerijos idėja lyg ir gera – siekiama taupyti privalomojo sveikatos biudžeto pinigus, tačiau toji tvarka tiktų, jeigu visos gydymo įstaigos būtų biudžetinės", – dabartinę ministerijos tvarką dėl naujos aparatūros įsigijimo įvertino Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Pasak vadovo, kai ministerija turi sau pavaldžių įstaigų ir diktuoja politiką, kitokio pavaldumo gydymo įstaigoms tampa sunkiau konkuruoti. Pastebima, kad ministerija labiau proteguoja sau pavaldžias gydymo įstaigas.

"Jeigu kokioje rajono ligoninėje neleistų pirkti rentgeno aparato, pacientai eitų gydytis kitur. Ir mūsų ligoninėje: jeigu mums neleis pirkti naujų technologijų, po dvejų ar trejų metų mes tapsime eiline rajono ligonine", – mano vyriausiasis gydytojas.

Norint konkuruoti su kitomis gydymo įstaigomis ir pritraukti pacientų, būtina nauja aparatūra. Priešingu atveju įsisuka ydingas ratas.

"Mes turime užsidirbti pinigų, kad išsilaikytume ir išmokėtume atlyginimus. Viešosios įstaigos, tokios kaip mūsų, turėtų būti savarankiškesnės. Jei nevaldysime pacientų srautų ir naujų technologijų, būsime kaip burinis laivas su suplyšusiomis burėmis", – nuogąstavo vadovas.

Derinimas užtrunka

Prieš kelerius metus ministerija buvo paviešinusi duomenis, kad šalies ligoninėse esama daug brangios ir mažai arba beveik nenaudojamos aparatūros. Gal nurodymas gauti leidimą dėl brangesnės medicinos įrangos įsigijimo yra su tuo susijęs?

Pasak V.Janušonio, dažniausiai ligoninės aparatūrą įsigyja iš savo užsidirbtų pinigų, tad gydymo įstaiga stengiasi ją saugoti ir nenaudoti be reikalo, nes greitai susidėvėjusią techniką po kelerių metų gali būti sunku pakeisti, net ir už savo pinigus.

"Būtų logiška, jei pritarimo reikėtų už ministerijos lėšas įsigyjamai aparatūrai. Bet čia įstaiga, kuri pati išsilaiko, pati už savo pinigus nori įsigyti aparatūrą ir turi steigėjo sutikimą, tačiau negali šito padaryti, – sudėtinga situacija stebėjosi ligoninės vadovas. – Kas, jei net nėra buvę ligoninėje, gali žinoti, ko jai reikia?"

Jis taip pat spėjo, kad taip galbūt bandoma sudėtingesnes neurochirurgines operacijas perkelti į Kauną. Mat be mikroskopo Neurochirurgijos kliniką tektų tiesiog uždaryti.

"Yra du neurochirurgijos skyriai, kur kasdien vyksta operacijos, tad reikalingi būtent du mikroskopai. Tad jei vienas sugenda – skandalas, nes negali operuoti", – pridūrė jis.

V.Janušonis paaiškino, kad leidimo įsigyti brangesnę aparatūrą gavimas būna ilgas procesas, užtrunkantis nuo kelių mėnesių iki pusmečio. Ne visada sulaukiama pritarimo. Kaip bus šįkart, parodys laikas.

Komentaras

Alina Žilinaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė

Klaipėdos universitetinei ligoninei ir savivaldybei buvo išsiųstas raštas, kuriuo pritariama minėtos įrangos įsigijimui. Tad įstaiga tikrai gali ją įsigyti.

Tokia tvarka galioja visoms įstaigoms, nepriklausomai nuo pavaldumo, kai yra perkama itin brangi įranga, ne išimtis ir Klaipėdos universitetinė ligoninė. Tad visos gydymo įstaigos turi tokias pačias teises ir pareigas.