Mokslininkai sunerimo dėl žuvininkystės ateities | kl.lt

MOKSLININKAI SUNERIMO DĖL ŽUVININKYSTĖS ATEITIES

  • 1

Tai, kas vyks žuvininkystės sektoriuje sukėlė nerimo Lietuvos mokslinėje bendruomenėje – manoma, kad prieita riba, už kurios toliau – šios sistemos sužlugdymas.

Tai, kas vyks žuvininkystės sektoriuje sukėlė nerimo Lietuvos mokslinėje bendruomenėje – manoma, kad prieita riba, už kurios toliau – šios sistemos sužlugdymas.

Žuvininkystės mokslų daktarai Egidijus Bukelskis, Vytautas Kesminas, Rimantas Repečka ir Šarūnas Toliušis kreipėsi į žemės ūkio ministrą Virgilijų Jukną ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Saulių Bucevičių.

Šie mokslininkai daugelį metų tyrinėjo Baltijos jūrą, žuvų populiacijas, teikdavo savo rekomendacijas priimant vieną ar kitą žvejybos Baltijos jūroje pakeitimą.

Mokslininkai prašo stabdyti žvejybos verslo monopolizavimą ir žlugdymą. Mokslininkų nerimas kilo dėl to, kad šiuo metu rengiami Žuvininkystės įstatymo pakeitimai. Vienu šio įstatymo straipsnių pakeitimų siekiama įteisinti teisę Baltijos jūroje žvejoti laivais iki 1,5 tūkst. kilovatų galingumo. Dabar šis apribojimas – iki 700 kilovatų.

Kodėl priiminėjamas toks pakeitimas, galima tik spėlioti, kurti "sąmokslo teorijas". Iš šiuo metu Baltijos jūroje žvejojančių 32 laivų, 30 atitinka dabartinius nustatytus galingumo reikalavimus iki 700 kilovatų. Tik du bendrovės bendrovės "Banginis" laivai juos viršija. Laivo "Mingė" galingumas yra 735 kilovatai, o laivo "Gilija" – net 1,4 tūkst. kilovatų.

"Skaitant numatomus įstatymo pakeitimus jaučiama, kad daromi pakeitimai bus naudingi tik vienai išskirtinei žvejybinei įmonei. Pagal bendrą praktiką tiek Žuvininkystės departamentas, tiek Žuvininkystės tarnyba turėtų dirbti žvejų bendruomenės labui ir ginti jų interesus", – kreipimesi rašė žuvininkystės mokslininkai.

Jie atkreipė dėmesį, kad išskirtinė Lietuvos ekonominė zona yra pripažinta kaip palyginti negili ir vertingų žuvų jauniklių atsiganymo vieta. Žvejojant dideliais ir galingais laivais, laimikiu taps žymiai didesni kiekiai mažų, nesubrendusių žuvų, o tai prieštarauja tausojančios žvejybos postulatams.

Žuvininkystės mokslininkai kelia klausimą: kas ir kaip sumanė tai, kad vienai įmonei būtų skiriama net 78 proc. kvotos? Jų nuomone, pagal visuotinai pripažintas normas vienai įmonei galėtų būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. nemokamai dalinamos valstybei skirtos kvotos.

Mokslininkai pastebėjo, jog Žuvininkystės įstatymo projektuose esą nurodyta, kad jie suderinti su mokslininkų rekomendacijomis. "Kada ir kokie mokslininkai davė tokias rekomendacijas?" – kelia klausimą žuvininkystės mokslų daktarai. Jie sakė nežinantys jokių mokslininkų, kurie Baltijos jūros Lietuvos vandenyse atliktų išsamius žuvininkystės tyrimus.

"Koks tikslas vykdyti įstatymų pakeitimus, jei jie netenkina bendrų žvejų bendruomenės interesų?" – klausė mokslininkai. Toks žuvininkystės valdininkų "pataikavimas" vienai bendrovei, jų nuomone, prasilenkia su sveiku protu.

"Manome, kad tokio pobūdžio konfliktai nekiltų, jei panašaus pobūdžio įstatymų keitimai būtų svarstomi mokslinėje taryboje ir po to derinami su žvejų bendruomene", – rašte siūlė mokslininkai.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslų daktaras Egidijus Bukelskis teigė, kad į mokslą žuvininkystės srityje yra žvelgiama atmestinai.

"Daug metų prie Žemės ūkio ministerijos veikė patariamąjį balsą turėjusi mokslo taryba. Dabar per pusantrų metų nė karto nesurengtas jos posėdis", – pastebėjo E.Bukelskis.

Pasirašęs kreipimąsi į Žemės ūkio ministrą ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką jis norintis, kad vyktų diskusija ir dabar susiformavusi situacija, kai viską sprendžia tik "protingi valdininkai", būtų pakeista.

Ilgametis žuvininkystės tyrimų laboratorijos vadovas Šarūnas Toliušis mano, kad dabar žuvininkystės srityje "puodus lipdo žmonės, kurie neturi supratimo apie molį".

"Valdininkai dedasi, kad jie viską geriausiai žino, nors dažnai yra tolimi nuo žuvininkystės. Pagal europinius reikalavimus dar egzistuoja mokslinių tyrimų laboratorija, kuri nebevykdo jokios analizės", – pastebėjo jis.

Š.Toliušio teigimu, jau dabar žuvų ištekliai Baltijos jūroje yra nusiaubti. Lenkijoje žvejai kelia streikus prieš jų zonoje žvejojančius didelius švedų laivus. Nejaugi ir Lietuvoje siekiama, kad dauguma nedidelių žvejų bendrovių bankrutuotų, o jų vietoje atsirastų monopolistas ar atplauktų žvejoti laivai iš kitų šalių?

Tokiu atveju Klaipėdoje apskritai nebematytume laivų su žuvimis. Dabartiniame žvejų uostelyje yra penkių metrų gylis. Dideli žvejų laivai į jį pakrauti žuvų neįplauks, nes nepakaks gylio, o mažų laivų neliks, nes jie nepajėgs konkuruoti su didžiausiais laivais. Nebereikalingas taps ir už Europos Sąjungos pinigus pastatytas Klaipėdos žuvų pardavimo aukcionas.

Mokslininkų nuomone, jei žuvininkystei ir toliau vadovaus tolimųjų reisų vairuotojai, radioelektronikos specialistai ar buvę specialiųjų tarnybų darbuotojai, jos perspektyvos labai liūdnos.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

zvejys

senai laikas jau buvo to imtis, tiesiog musu valstybe priesingai nei visos kaimynines salys zlugdo musu zvejus jei musu laivus su visom firmom perka estai kuriem valstybe dar skiria finansavima pletimuisi

SUSIJUSIOS NAUJIENOS