Naujausios technologijos ir tyrimai – kovai su tarša Baltijos jūroje | kl.lt

NAUJAUSIOS TECHNOLOGIJOS IR TYRIMAI – KOVAI SU TARŠA BALTIJOS JŪROJE

Baltijos jūra papuola į top dešimtuką. Tačiau ne į tokį, kuriuo reikėtų didžiuotis. Šį kartą Baltijos jūros vardas figūruoja garbės neteikiančiame labiausiai užterštų pasaulio jūrų sąraše. Ant nosies kabant ekologinei nelaimei, skubama ieškoti išeities.

Padėtis nesikeičia jau šešerius metus

Aplink Baltijos jūrą gyvena apie 85 milijonai gyventojų. Jei imtume Marijono Mikutavičiaus dainos žodžius ir teigtume, jog Lietuvoje gyvena 3 milijonai gyventojų – Baltijos jūros regionui apgyvendinti reikėtų 28 Lietuvų. Žinant tokius skaičius, pabandykite įsivaizduoti, kiek toks skaičius gyventojų sukuria gyvybinės ir ūkinės veiklos atliekų. Atsakymas paprastas: tiek, kiek užtenka užteršti visą jūrą.

Bendra Baltijos jūros užterštumo būklė nepakito per paskutinius šešerius metus. Iš vienos pusės, ši situacija ramina, mat padėtis neblogėja, bet tarša vis dar kelia didelį susirūpinimą. Tačiau analizuojant kiekvieną ekosistemos būklės indikatorių atskirai, pastebima nauja tendencija.

„Kai kurių pavojingų cheminių medžiagų koncentracija Baltijos jūroje išlieka gan aukšta, tačiau pastebime ir kai kurių medžiagų koncentracijos mažėjimą. Iš naujų tyrimų gauname vis daugiau informacijos apie pavojingas medžiagas, identifikuojame problemą ir taikome tam tikras priemones. Būtent dėl šios priežasties pavojingų medžiagų koncentracija pastaraisiais metais mažėja“, – pasakoja Aplinkos apsaugos agentūros Jūrų tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja Galina Garnaga-Budrė.

Anot Helsinkio komisijos parengtos Holistinio Baltijos jūrų ekosistemos būklės vertinimo, šiandien užterštumo lygis yra padidėjęs visoje Baltijos jūroje. Didžiausi kaltininkai – polibromitai antipirenai (naudojami siekiant medžiagą padaryti kuo mažiau degią) ir gyvsidabris.

„Gyvsidabris yra istorinė problema, kuri tęsiasi iki šiol. Nors veikla su gyvsidabriu yra griežtai reglamentuota, jis į Baltijos jūrą patenka iš atmosferos. Kovai prieš jį neužtenka tik vienos šalies įsitraukimo – reikia visam pasauliui imtis veiksmų“, – teigia pašnekovė.

Cheminės medžiagos ir sunkieji metalai į Baltijos jūrą patenka ne tik per atmosferą, bet ir per nuotekų valymo įrenginius. O kartais tai, ką specialistai randa mėginiuose, nustebina net juos.

„Atsiradus naujiems tyrimo metodams, identifikuojame naujas problemas, pavyzdžiui, taršą farmacinėmis medžiagomis. Vaistus vartojame jau daugybę metų, tačiau nebuvo pagalvota, kokią žalą aplinkai gali padaryti farmacinės atliekos. Žmogui išgėrus vaistą, organizmas ne viską įsisavina, tad likučiai patenka į aplinką. Kai kurios medžiagos gali turėti žalos gyviesiems organizmams. Farmacijos medžiagos vandenyje yra dar ganėtinai naujas radinys“, – pasakojo G.Garnaga-Budrė.

Tokie toksiški junginiai, patekę į Baltijos jūrą, gali sukelti įvairią žalą ekosistemai. Dalis žalos matoma plika akimi, pavyzdžiui, naftos išsiliejimas. Tačiau dalis teršalų plika akimi nematomi ir jie ilgus metus kaupiasi, jų poveikis iš lėto didėja.

Labiausiai užterštomis teritorijomis įvardijamos Arkonos baseinas (ribojasi su Vokietija, Danija bei Švedija), Rytų Gotlando baseinas (ribojasi su Estija, Latvija bei Lietuva), Botnijos jūra (ribojasi su Švedija ir Suomija) bei Kylio įlanka (ribojasi su Vokietija). 

„Mendelejevo jūros“ pasekmės

Dėl aplink Baltijos jūros regioną gyvenančių žmonių kiekio ir istorinių aplinkybių Baltijos jūroje galima rasti visko – nuo fekalijų iki cheminių ginklų. Žemės ūkis, pramonės ir miestų veikla turi didelę įtaką Baltijos jūros ekosistemai. Dėl limituotos vandens kaitos, maistingosios ir kitos medžiagos iš drenažo zonų kaupiasi Baltijos jūroje ir yra lėtai atskiedžiamos.

Rimta problema Baltijos jūroje yra mikroplastmasė, kuri randama skutimosi putose. Specialistų teigimu, skutimosi putų flakonėliuose mikroplastmasės būna labai nedaug, tačiau tokių flakonėlių naudojama kiekvieną dieną Baltijos jūros regione. Mikroplastmasė, patekusi į jūrą, suformuoja drumzles, kurios kenkia planktonui ir kitiems mikroorganizmams.

Vertėtų priminti, jog 2015 metų birželio mėnesį Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba buvo uždraudusi į Rusiją tiekti žuvininkystės produktus iš Latvijos ir Estijos. Tarnybos išplatintame pranešime buvo paaiškinta, jog tokių veiksmų buvo imtasi dėl kilkėse ir strimelėse rastų nuodingų medžiagų. Kaip pastebėjo Aplinkos apsaugos agentūros Jūros tyrimo departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja G.Garnaga-Budrė, Baltijos jūroje žuvyse ir moliuskuose esantis gyvsidabrio kiekis viršija leistinus kokybės standartus.

Taip pat dalis pavojingų cheminių medžiagų gali turėti katastrofiškų pasekmių. Pavyzdžiui, cheminis junginys tributil alavas gali sukelti moliuskų lyčių pokyčius.

„Aplinkos tarša gali turėti pasekmių ir mūsų sveikatai. Kai kurių taršos sukeltų pokyčių plika akimi nepastebėsime. Gali vykti pokyčiai biocheminiame, ląstelių lygmenyje“, – teigia G. Garnaga-Budrė. 

Į Baltiją taip pat patenka 75 proc. kenksmingo azoto ir 95 proc. kenksmingo fosforo. Klausiate iš kur? Atsakymas paprastas: iš tręšiamų laukų bei pavojingų atliekų, kurias kaupia įmonės. Dėl tokių azoto ir fosforo kiekių net 97 proc. Baltijos paviršiaus yra paveiktas eutrofikacijos, o net ketvirtadalis jūros paviršiaus yra laikomas „negyvosiomis zonomis“.

Svarbiausia – piliečių išprusimas

Tai, kas Baltijos jūroje tampa teršalais, galime rasti kasdieniuose produktuose: vaistuose, kosmetikoje, valymo priemonėse, chemijos bei kitose pramonėse. Specialistai siūlo pirkti ekologiškus produktus, pažymėtus atitinkamais ekoženklais, pavyzdžiui, Europos Sąjungos gėlės ženklu. 

Kadangi į jūrą teršalai patenka ne tik nusėsdami iš atmosferos, bet ir su upių vandenimis, su tiesiogiai ar netiesiogiai patenkančiomis nuotekomis, labai svarbu investuoti į modernią ir efektyvią nuotekų valymo sistemą.

Būtent dėl šios priežasties nuotekų sistemų modernizacijai yra skiriamos nemenkos Sanglaudos fondo lėšos. Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą Aplinkos ministerija patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones, prisidedančias prie saugesnių ir švaresnių Lietuvos vandens telkinių užtikrinimo, taip pat ir Baltijos jūros, mat į ją suteka beveik 200 didelių upių.

„Projektams įgyvendinti pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ skirta 115 mln. eurų, o pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ – dar 150 mln. eurų“, – sako Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis. 

Dėl šios priemonės iki 2023 metų pabaigos tikimasi, jog net 26 tūkstančių gyventojų ekvivalentui bus naujai pastatyti ar rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. O rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis turėtų siekti net 400 kilometrų, tad į Baltijos jūrą pateks mažiau neišvalytų nuotekų.

Ženklai, kuriais žymimi ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai

Europos socialinis fondas

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS