Smiltynės miškus užpuolė lapus ir spyglius graužiantys kenkėjai – naktinių drugių verpikų vikšrai. Šių kenkėjų invazijas Lietuvos miškuose girininkai stebi kone kasmet, tačiau šiemet – ypatingas antplūdis.

Dar plaukiant keltu į Smiltynę prieš akis atsiveria pažeistų miškų vaizdas – parudavę, be spyglių ir lapų medžiai. Pasak Juodkrantės girininko Romo Andrusevičiaus, Smiltynę užpuolė naktinių drugių verpikų vikšrai, kurių kiekvienas per savo nuo 40 iki 80 dienų gyvenimo laikotarpį sunaikina apie 300 spyglių.

„Buvo labai sausas ir karštas pavasaris. Neringoje laikėsi beveik savaitę laiko apie 25, net buvo 29 laipsniai. Jiems buvo tiesiog idealios sąlygos. Pas mus dirvožemis yra skurdus ir tik pušynai auga tuose skurdžiuose dirvožemiuose, tai irgi vienas iš rizikos faktorių“, – pasakojo R. Andrusevičius.

Lajų kenkėjų invazija pastebėta birželio pirmosiomis dienoms, tačiau jau dabar skaičiuojama, kad medžiai pažeisti 30 ha plote. Ir jis dar gali didėti, nes lajų kenkėjai pastebėti artėjantys prie Juodkrantės.

Kol kas gamtai leidžiama pačiai tvarkytis su medžius užpuolusiais verpikų vikšrais. Jų priešai – kitas parazitinis vabzdys – plėviasparnis vytis, dedantis kiaušinėlius į verpikų vikšrus. Tačiau, pasak valstybinės miškų urėdijos atstovų, jeigu židiniai dėl parazitinių vabzdžių ir ligų neišnyks, bus svarstoma galimybė panaudoti biologinį preparatą kenkėjams naikinti.

„Jeigu bus sausra, ir vėl kokį mėnesį laiko nebus lietaus, tai tada gali būt ir liūdniau. Nes paskui atsiranda liemenų kenkėjai ir tada galutinai tas pušis jau pabaigs, ir jau jas reiks jau sanitariniais kirtimais iškirsti“, – sakė R. Andrusevičius.

Paskutinį kartą didesnė verpikų invazija Neringoje fiksuota prieš 10 metų. 2008 m. kenkėjų vikšrai pakenkė medžiams net 100 ha plote.