PAJŪRĮ NUSĖS ŽVEJŲ „PRIEPLAUKOS“

Žemės ūkio ministerija rengia planus, kad pajūryje atsirastų daugybė žvejų laivų ištraukimo ir žuvų iškrovimo vietų.  

Nidos ir Juodkrantės pavyzdys

Kažkada buvo norai pajūryje statyti nedidelius žvejų uostelius. Netgi buvo braižomi tokių uostelių planai. Kai kur į jūrą turėjo būti nutiesti tik pirsai be gaubiamųjų molų. Panašių uostelių galima pamatyto Švedijoje.

Įgyvendinti sumanymams neatsirado pinigų. Taip pat pasigirdo ir mokslininkų vertinimų, kad Lietuvos pajūryje vien molais nepavyks išsiversti. Prie jų stovintys laiveliai bus sudaužyti didelių bangų. Baltija ties Lietuvos krantais yra grėsmingesnė nei Švedijoje.

Dabar yra nauji sumanymai – Baltijos pakrantėje įrengti žvejų laivų ištraukimo vietas. Tam įtakos turi, tai, kad prieš kelis metus, pasinaudojus ES lėšomis, prie Baltijos jūros ties Nida ir Juodkrante buvo įrengtos dvi žvejų laivų ištraukimo vietos. Kiekviena ištraukimo vieta kainavo maždaug po 1,7 mln. eurų. Iš jų po 1,4 mln. eurų dengta iš ES lėšų, o maždaug po 294 tūkst. eurų – iš valstybės biudžeto.

Patys žvejai vertina, kad toks žvejų laivų ištraukimas yra „ubagiškas variantas“ ieškant išeities. Bet tai vis geriau nei nieko. Panašių žvejų laivų ištraukimo vietų galima pamatyti ir Lenkijos pajūryje.

Dabar žvejai laivelius iš jūros į krantą traukia traktoriaus arba apsirengę neperšlampamais rūbais tempia savo jėgomis. 

Kas statys įrenginius?

Žvejų laivų ištraukimo vietoms įrengti Žemės ūkio ministerija yra numačiusi maždaug 2,5 mln. eurų. Todėl geriausiu atveju, pagal Nidos ir Juodkrantės pavyzdžius, gali būti įrengtos dvi vietos.

Baltijos jūros Priekrantės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis mano, kad ypač svarbu žvejų laivų ištraukimo vietas įrengti Klaipėdos miesto dalyje – Smiltynėje netoli uosto pietinio molo, Pirmoje Melnragėje ir Kukuliškėse ties Juodąja tvirtove, vadinama „Memel Nord“. Jis nurodo, kad tam pinigai galėtų būti panaudoti iš regionų žuvininkystės vietos veiklos projektams skirtų lėšų.

Tačiau ir čia kyla problemos. Kas rengs projektus ES lėšoms gauti? Projektus galėtų rengti tik savivaldybės, nes joms priklauso teritorijos pajūryje. Bet savivaldybės tuo nėra ypatingai suinteresuotos. Laivelių ištraukimo vietomis galėtų naudotis tik žvejai, nes jos būtų įrengtos už ES žuvininkystės fondo lėšas. 

Nebesiūloma statyti žvejų laivų ištraukimo vietų Neringos savivaldybės teritorijoje ir Klaipėdos rajonui priklausančioje Karklėje. Neringoje jau yra dvi ištraukimo vietos, o Karklėje toks įrenginys statomas Aplinkos ministerijos lėšomis. Jis būtų skirtas ir žvejų, ir pramoginiams laivams ištempti.

Šventosios uostas tolsta

Dar viena žvejų laivų ištraukimo vieta, anot M.Rimeikio turėtų būti įrengta Palangoje netoli gelbėjimo stoties.

M.Rimeikis uosteliams tvarkyti numatytas 2,5 mln. eurų lėšų siūlo skirti ne žvejų laivų ištraukimo vietoms įrengti, o Šventosios uostui atstatyti. Šventojoje ir šalia jos žuvis iškrauna 19 priekrantės žvejybos įmonių. Tai yra netgi daugiau nei visoje Kuršių nerijos pakrantėje, kur žuvis iškrauna 17 įmonių. 

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas laikosi nuostatos, kad su 2,5 mln. eurų nėra prasmės pradėti statyti Šventosios uostą. Ir naudoti jame ES pinigus negali, nes laiku nebaigus uosto statyti iškils grėsmė nepanaudoti ES lėšas.

„Aš pasisakau už Šventosios uosto atstatymą. Jei reikėtų ir pats jį kasčiau, netgi su kastuvu...“, dėstė jis.

Dalis žvejų jau prabilo apie tai, kad jokio uostelio statyti Šventojoje nėra prasmės, nes tai per brangu. Galbūt užtektų kokią dambą ar vieną lenktą molą?

Panašu, kad į 2,5 mln. eurų ES techninės paramos uosteliams įrengti dalybas gali įsijungti ir Kuršių marių žvejai. Mat Nidos žvejams ypač svarbu įrengti, o tiksliau sutvarkyti žvejybos laivų uostelį.

Žuvininkystę kuruojantis žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas teigė, kad Nidos žvejų problema jam yra žinoma, tačiau ji kol kas nėra įtraukta į ES 2,5 mln. eurų techninės paramos dalybų sąrašą.