POLITIKAI ĮVERTINO UOSTAMIESČIO MERO DARBUS

Uostamiesčio politikai įvertino praėjusių metų mero Vytauto Grubliausko veiklą ir pritarė jo pateiktai ataskaitai. Pastebima, kad per šį laiką mieste startavo itin svarbūs projektai, augo miesto ekonomika, tobulinta infrastruktūra, išskirtinio dėmesio sulaukė kultūra. Pristatydamas nuveiktus darbus miesto vadovas nemažai dėmesio skyrė ir uosto bei miesto santykiams bendrųjų planų rengimo kontekste.

Pusė kadencijos

Ketvirtadienį vykusio miesto tarybos posėdžio metu į politikus kreipęsis V.Grubliauskas juos pasveikino ir įkopus į kadencijos mediumą.

„Daug ko per šį laiką patyrėme“, – neabejojo miesto galva.

Pastebima, kad pernai augo miesto ekonomika, į miesto biudžetą surinkta beveik 4,6 mln. eurų daugiau, nei planuota, mažėjo nedarbas, didėjo gyventojų pajamos, mažėjo nusikalstamumas.

Pristatydamas praėjusiais metais nuveiktus darbus V.Grubliauskas akcentavo, uostamiestyje jau pradėtas ir vykstančias keletos svarbių objektų statybas – kyla daugiafunkcinis sveikatingumo centras su 50 m ilgio baseinu, sparčiai vyksta pirmojo naujo per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje lopšelio-darželio statybos.

Numatoma, kad jau šiemet duris atversiantis lopšelis-darželis „Puriena“ bus ryškus proveržis sprendžiant vietų darželiuose trūkumo klausimą.

Per ataskaitinį laikotarpį vyko intensyvus darbas ruošiantis Futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversijai, naujojo tilto per Danės upę statyboms, taip pat buvo tęsiami darbai Klaipėdos piliavietėje.

Tvarkys kiemus

Nemažai dėmesio buvo skiriama ir miesto infrastruktūrai. Pradėtas spręsti gyventojams itin opus daugiabučių kiemų tvarkymo klausimas.

V.Grubliauskas pripažino, kad dabar jau įsibėgėjanti daugiabučių namų kiemų tvarkymo programa galėjo būti pradėta vykdyti ir anksčiau. Vis dėlto, viliamasi, kad šiemet programa įgaus vis didesnį pagreitį.

Iš viso per ateinančius kelerius metus uostamiesčio daugiabučių kiemuose turėtų būti įrengta daugiau nei 1,5 tūkst. naujų automobilių stovėjimo vietų, bus įrengtas apšvietimas.

Apibendrindamas šią programą ir vėliau iš tarybos narių dar sulaukęs papildomų klausimų V.Grubliauskas neneigė, kad kai kuriais aspektais programa judėjo kiek lėčiau nei tikėtasi ir dėl to, kad savivaldybės administracija neišnaudojo viso savo potencialo.

Gražėjo viešosios erdvės

Numatant darbus kvartalų viduje, nepamiršta gražinti ir miesto veidą, siekta, kad viešosios erdvės taptų kuo patrauklesnės – nemenko dėmesio sulaukė pietinėje miesto dalyje esančios teritorijos.

Pernai baigti Pempininkų aikštės rekonstrukcijos darbai, kur sučiurleno ir atnaujintas fontanas. Taip pat finišavo Debreceno aikštės antrojo etapo darbai.

2016-aisiais pradėtas Poilsio parko sutvarkymo antrasis etapas, kurio metu numatytus darbus ketinama pabaigti šiemet. Po pernai kiek užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų, šiemet pradėti darbai Sąjūdžio parke.

Praėjusiais metais baigtas ir dar vienas projektas, kuris pastebimai pagražins miestą – Jono kalnelio ir bastionų komplekso sutvarkymo techninis projektas, o šiemet numatyta pradėti realius jo erdvių tvarkymo darbus.

Viešųjų miesto erdvių atnaujinimo programą ketinama tęsti ir šiemet – numatyta atnaujinti Žardininkų gyvenamojo rajono aikštę, pradėti tako tarp Taikos prospekto ir Gedminų gatvės rekonstrukciją, Sąjūdžio parko 2-ojo etapo įrengimo, Jono kalnelio sutvarkymo darbus.

Dėmesys gatvėms

Praėjusiais metais daug nuveikta dėl Pamario gatvės rekonstrukcijos, Statybininkų prospekto tęsinio nuo Šilutės plento per LEZ teritoriją iki 141 kelio tiesimo bei kitų svarbių infrastruktūros tobulinimo projektų.

Posėdžio metu V.Grubliauskas pastebėjo, kad į priekį jau pajudėjo ir Baltijos prospekto bei Šilutės plento sankryžos klausimas.

„Matau šviesą tunelio gale“, – teigė Klaipėdos meras.

Šiemet taip pat numatoma sutvarkyti nemažai gatvių, šaligatvių ir dviračių takų.

Gyvybė kultūriniame gyvenime

Apibendrinant nuveiktus darbus nepamirštos ir kultūrinio Klaipėdos gyvenimo aktualijos.

Pastebima, kad ambicingus planus šioje srityje paskatino politikų sprendimas didinti finansavimą kultūrai.

Žinia, kad Klaipėda taps šių metų Lietuvos kultūros sostine įpūtė naujos gyvybės kultūriniam gyvenimui, bendruomenei ir buvo viena priežasčių kartu su Palanga ir Neringa siekti 2022-ųjų Europos kultūros sostinės vardo.

Nors šio titulo iškovoti Klaipėdai ir nepavyko, tačiau V.Grubliauskas patikino, kad to neverta laikyti pralaimėjimu, mat kuriant konkurso programą dirbo gausybė miesto kultūros, meno ir kitų sričių atstovai.

Todėl ketinama įgyvendinti bent dalį ar nepilna apimtimi numatytų projektų.

Uosto ir miesto pozicijos

Pristatydamas pastaraisiais metais nuveiktus darbus V.Grubliauskas nemažai dėmesio skyrė ir šiuo metu itin aktualiam klausimui – miesto ir uosto bendriesiems planams.

V.Grubliauskas patikino suprantantis uosto planų svarbą visai šaliai, tačiau teigė manantis, kad jų įgyvendinimas neturi sumenkinti žmonių gyvenimo kokybės ar paminti jų interesus.

Pasak uostamiesčio vadovo, uosto planus vertėtų vertinti miesto bendrojo plano kontekste. Numatyti, kokią įtaką vieni ar kiti planai turės miesto gyvenimui.

Sulaukė klausimų

Nors kai kuriuos tarybos narius ir nustebino, kad mero ataskaitoje pastebimi tik šiais metais pradėti įgyvendinti projektai, tačiau V.Grubliauskas pastebėjo, kad iki jiems prasidedant reikia atlikti nemažai parengiamojo darbo.

„Šviesi ateitis kuriama vakar“, – pastebėjo Klaipėdos meras.

Politikai taip pat domėjosi Klaipėdos senamiesčio atgaivinimo perspektyvomis. Pasak V.Grubliausko, jau rengiama miesto prisidėjimo prie senamiesčio pastatų renovavimo programa, kuri turėtų paskatinti pastatų savininkus imtis veiklos.

Meras sulaukė ir išskirtinių klausimų. Tarybos narys Viačeslavas Titovas domėjosi, kodėl V.Grubliauskas nedalyvauja Gegužės 9-osios proga rengiamame minėjime.

Miesto vadovas patikino, jog tikrai nenuvertina šią dieną mininčios gyventojų grupės, tačiau pripažino, kad šią dieną vertina dviprasmiškai.

Nuomonės išsiskyrė

Išsamiai išanalizavus miesto mero veiklos ataskaitą tarybos narių nuomonės išsiskyrė.

Kai kurie tarybos nariai, kalbėdami savo ar frakcijų vardu, neabejojo, kad per pastaruosius metus Klaipėda keitėsi, tobulėjo, todėl siūlė kolegoms pritarti mero ataskaitai.

Tarybos narys Arūnas Barbšys teigė, kad per praėjusius metus vis dėlto buvo galima nuveikti daugiau darbų ir pasiekti geresnių rezultatų.

Vis dėlto, daugiau nei dvi dešimtys politikų pritarė mero ataskaitai.