Savaitgalį pajūryje gyvūnų saugotojams teko gelbėti du ruonių jauniklius. Vienas jų blaškėsi Palangos paplūdimyje, kitas įkliuvo į žvejų tinklus ties Giruliais.

Pamatė poilsiautojai

Jaunas ruonis susigundė lengvu grobiu ir įplaukė į praplyšusį tinklą. Tačiau išsiveržti iš jo gyvūnui nepavyko. Jis blaškėsi, vartėsi ir buvo pastebėtas pajūriu vaikštinėjančių žmonių.

Nuo apsauginės kopos puikiai buvo matyti, kaip apie 250 metrų nuo kranto vandens paviršiuje juda stambus gyvis. Žmonės suprato, kad į nelaimę pateko ruonis.

Įvykį stebėję žmonės susirado Aplinkos ministerijos budinčio gamtosaugininko telefono numerį ir pranešė apie bėdon patekusį ruonį, o budėtojas perdavė žinią "Nuaro" darbuotojams.

Netrukus į pajūrį ties buvusia stovykla "Žuvėdra" atskubėjo Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotoja. Įsitikinusi, kad pranešimas nėra melagingas, ji paprašė ugniagesių gelbėtojų pagalbos.

Randa uždaužytus irklais

Gelbėtojai nuleido į jūrą guminę valtį, priplaukė prie ruonio ir jį išvadavo.

Tai buvo jaunas gyvūnas, sveikas, ant jo kūno jokių sužalojimo žymių nepastebėta. Jis buvo judrus, guvus, išvaduotas iš pinklių tuoj nuplaukė savo keliais.

Panašu, kad tinklas buvo įplyšęs, todėl gyvūnas įplaukė į jį, bet nesugebėjo rasti kelio į laisvę.

Iš tinklų gelbėti gyvus ruonius gamtosaugininkų iškviestiems ugniagesiams tenka itin retai.

Kur kas dažniau šie gyvūnai randami pakrantėje su akivaizdžiais sužalojimo požymiais.

Ne kartą buvo įtarta, kad juos galabija žvejai, kurių tinklus ruoniai drasko norėdami pasiekti į juos patekusias žuvis.

Gaudomi kanda

Šeštadienį Palangoje, Vyrų pliažo teritorijoje, ant kranto blaškėsi jaunas ruoniukas.

Panašu, kad jauniklis pasimetė nuo mamos ir nebūtų sugebėjęs vienas išgyventi.

"Nuaro" darbuotojai jį sugavo ir nuvežė į Lietuvos jūrų muziejų, kur bus tikrinama jo sveikata.

Sugauti ir įkelti į automobilį net jauną ruonį nėra lengva.

Šie gyvūnai turi aštrius dantis, o sugauti kaip išmanydami kovoja už išlikimą, yra vikrūs ir greiti.

Jie gaudomi taip pat, kaip šunys, užneriant ant kaklo kilpalazdę.

"Mums nėra ramaus meto. Kiekvienas sezonas turi savo ypatybių. Žiemą žmonėms vis atrodo, kad gulbės įšalo į ledą, pavasarį, kai paukščiukai mokosi skraidyti, daug kas skuba imti juos nuo žemės ir nešti toliau nuo gimto lizdo, taip pat labai neadekvačiai reaguojama į migruojančius briedžius ir stirnas. Gerai, kad esame neabejingi į bėdą patekusiems laukiniams gyvūnams, tačiau reikėtų kuo mažiau dalyvauti jų gyvenime", – paaiškino "Nuaro" darbuotoja Eglė Mulevičiūtė.