SENĄ ŠLAMŠTĄ – Į LAIPTINĘ

Klaipėdoje yra tokių daugiabučių namų, į kuriuos įžengus gali pasijausti tarsi senojo Šanchajaus turguje. Tuo savo akimis įsitikino ir Viešosios tvarkos skyriaus kontrolieriai, ir ugniagesiai. Skalbimo mašinomis, klozetais, baldais apkrauti koridoriai kai kuriems gyventojams – vis dar įprasta kasdienybė.

Gyvena it košmare

Rumpiškės gatvėje gyvenanti klaipėdietė lieja ašaras, kad jos daugiabučio namo koridorius baigia pavirsti visiems atviru šiukšlynu.

Netvarkingi kaimynai nepaiso jokių saugumo reikalavimų, jau nekalbant apie estetinį vaizdą.

"Toks gyvenimas tapo nepakenčiamas. Jei grįžtant namo laiptinėje nedega šviesa, gali už ko nors užkliūti, nes daiktai tiesiogine to žodžio prasme yra metami, kur papuola. Jautiesi kaip kokiame "čigonyne". Ateikite ir patys pamatysite, kad civilizacijos čia mažai, jau nekalbu apie elementarią kultūrą ir pagarbą kitam. Tikrų tikriausias košmaras", – įsiaudrinusi dėstė pašnekovė.

Gyventojų skundai pasiekė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.

Į tvarkdarius kreipėsi ir beviltiškoje situacijoje atsidūręs pastatus prižiūrinčių bendrovių "Vitės valdos" ir "Klaipėdos bendrabutis" direktorius.

Siutina ir ugniagesius

"Direktorius susidūrė su kitiems daugiabučiams namams nebūdinga problema. Anksčiau vyravo rūkymo, girtavimo problemos, o dabar bendrabučių gyventojai įsitaisė raktus į savo ilgus koridorius ir juose pradėjo sandėliuoti daiktus, apstatė baldais. Jei šių eksponatų laikymas neprieštarautų priešgaisrinei saugai, suderinus su administratoriumi tai nebūtų taip baisu. Bet gaisrininkai tokių dalykų netoleruoja", – įspėjo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Tvarkdariams tenka gerai palaužyti galvas, kaip priversti nevalyvus gyventojus apsikuopti.

Chaosas laiptinėse nepalankus ir ugniagesiams.

"Įsivaizduokite, vienur užrakintos durys, kitur – užgriozdintas koridorius, kuris pagal visas taisykles turėtų būti tuščias. Tai sukelia daug rūpesčių bandant užgesinti įsiplieskusią ugnį", – teigė vedėja.

Šiuo metu bandoma sudrausminti Rumpiškės gatvės 5, 7 ir Mokyklos gatvės 23 namų gyventojus.

"Gavome pranešimą maždaug prieš mėnesį ir visą tą laiką darbuojamės, važiuojame kartu su "Vitės valdų" vadybininkais, kad jie parodytų problematiškas vietas, atrakintų duris ir mes galėtume viską fiksuoti, kalbėtis su gyventojais ir pasiekti rezultatą – kad koridoriai galiausiai būtų atlaisvinti", – aiškino K.Vintilaitė.

Kliūtis evakuacijai

Vos įžengus į trijų bendrovei "Klaipėdos bendrabutis" priklausančių pastatų vidų, matyti, kaip ten ankšta.

"Liepą Rumpiškės ir Mokyklos gatvių bendrabučiuose lankėsi Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai, kurie įpareigojo gyventojus atlaisvinti užgriozdintas duris, per kurias nelaimės atveju žmonės turėtų evakuotis. Atlikę dar vieną patikrinimą su namo vadybininkais ir inžinieriais įsitikinome, kad daiktai nebuvo patraukti", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Radinių būta įvairių – batų spintelių, skalbimo mašinų, šaldytuvų, viryklių, čiužinių, dviračių, džiovyklių, senų knygų ir gėlių.

Kontrolieriams teko dar kartą įspėti gyventojus apie jiems gresiančias baudas.

"Surašėme daugiau kaip 30 reikalavimų pašalinti visus daiktus. Paskutinė diena, kai jie turėtų tai padaryti, yra gruodžio 20-oji. Tada vyks pakartotinis patikrinimas. Už mūsų reikalavimų nevykdymą grės administracinė atsakomybė – baudos nuo 60 iki 600 eurų. Bausti nesinori, tačiau reikalaujame tvarkos", – nukirto S.Valiulis.

Ieško savininkų

Miesto tarybos patvirtintose Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklėse numatyta, kad koridoriai – bendro naudojimo patalpos ir gyventojai turi to paisyti.

Pavyzdžiui, bendro naudojimo patalpose draudžiama laikyti gaisrinei saugai ir žmonių sveikatai pavojingas medžiagas, užgriozdinti patalpas, jų prieigas ar savavališkai pertvarkyti patalpas.

Tačiau, panašu, taisyklės galioja ne visiems.

Atsiranda ir tokių kaimynų, kurie savavališkai "privatizuoja" koridoriaus dalį, įrengia jame pertvarą ir prikrauna sekcijų, knygų spintų, vaikų vežimėlių, batų dėžių.

Kitaip tariant, viskuo, kas gerai dega.

Iš pradžių bandoma su gyventojais kalbėtis taikiai, bet dažniausiai to nepakanka.

"Jei patikrinimo metu nerandame pačių gyventojų, Nekilnojamojo turto registre ieškome butų savininkų, surašomi rašytiniai reikalavimai, prisegamos nuotraukos, iliustruojančios, kas prie jų durų dedasi. Procesas gana ilgas, bet šiuo atveju renkamės ne administracinės atsakomybės taikymą. Iš pradžių duodame laiko susitvarkyti, o praėjus tam tikram terminui pažeidėjams pradeda grėsti baudos", – perspėjo K.Vintilaitė.

Apsigyvena benamiai

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Mindaugas Lengvinas pasakojo, kad užgriozdinti bendro naudojimo koridoriai yra ugniagesių kasdienybė.

Dažniausiai nebereikalingais daiktais užkraunami laiptinių balkonai, ilgų koridorių galai bendrabučių tipo namuose arba daugiaaukščiuose namuose pietinėje miesto pusėje.

Ugniagesiai iš patirties žino, kad gaisrai visokiais daiktais užgriozdintose erdvėse kyla dėl dviejų priežasčių.

Dažnai gaisrus sukelia netvarkingi rūkoriai.

Užuot užgesinę nuorūką ir padėję į peleninę savo pačių balkone, rusenančią cigaretę spriegia į lauką.

Vėjas nuneša ją į žemiau esantį laiptinės balkoną ir įplieskia ugnį.

Kita itin dažnai pasitaikanti gaisrų priežastis – neatsargus benamių elgesys su ugnimi.

"Sunku patikėti, bet yra buvę atvejų, kai namo gyventojai nė nenutuokė, kad tarp jų sukrautų koridoriaus gale daiktų gyvena benamiai. Žmonės jų nepastebėjo pusmetį ir net metus. Gaisrą tokie asmenys įplieskia degindami žvakes", – prisiminė M.Lengvinas.

Seno turto barikados

Kilus gaisrui, tokios seno šlamšto barikados ugniagesiams nėra didelė kliūtis. Jie nesistengia išsaugoti senų baldų nesugadintų, o bendro naudojimo balkonų užraktus įveikia per kelias akimirkas.

Ugniagesius piktina tik tai, kad būtent tokie kalnai tikrai nebereikalingų daiktų tampa gaisrų židiniu.

"Mums didelių problemų nėra, galime greitai išlaužti užraktus ar patraukti kliūtimi tapusius daiktus. Turima technika mums leidžia išlaužti net šarvuotas duris, tiesa, laikas dėl to gaištamas. Gyventojai patys sau sukelia problemų: prirūksta ne tik bendro naudojimo patalpos, bet ir butai, gesindami juos suliejame, tada žmonės turi visa tai kuopti", – paaiškino operacijų vadovas.

Ugniagesius stebina, jog įsigiję naujus baldus ar atlikę remontą savo butuose žmonės linkę išsaugoti senuosius daiktus.

Akivaizdu, kad nė vienas jų negrįžta į butus, galiausiai sutepti, sulaužyti, o neretai ir apdegę jie iškeliauja į sąvartyną.

Naujos statybos daugiabučiuose namuose taip pat yra nemažai bendrų erdvių, tačiau čia gyvenantys žmonės paprastai jų neužgriozdina.

Galbūt tai lemia faktas, kad tokiuose būstuose paprastai apsigyvena jaunesni žmonės, kurie neturi įpročio kaupti nebereikalingus daiktus.

O ir kaimynai neleistų naujo būsto paversti sąvartynu.

Ugniagesiai ir Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prevencijos skyriaus pareigūnai nuolat lankosi daugiabučiuose namuose, kuriuose tikėtina pamatyti šlamšto barikadas.

Jie ragina žmones išsikuopti koridorius ir kitas bendro naudojimo erdves.