TALINAS SU ATLIEKOMIS TVARKOSI KITAIP

Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad es­tai iš tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių yra ly­de­riai ko­ne vi­so­se sri­ty­se. Kaip jiems se­ka­si tvar­ky­tis su at­lie­ko­mis, ko­kią sis­te­mą jie yra su­kū­rę, praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ma­tė Klai­pė­dos RATC spe­cia­lis­tai, sve­čia­vę­si Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­re.

Pri­va­tus vers­las pa­bė­go

Pir­mas pa­ste­bė­ji­mas, kad Es­ti­jo­je sa­vi­val­dy­bių įsteig­ti atlie­kų tvar­ky­mo cent­rai, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, ga­li pa­tys įsi­gy­ti trans­por­tą ir teik­ti at­lie­kų su­rin­ki­mo bei iš­ve­ži­mo paslau­gas.

Ta­li­no val­džia iš pra­džių at­lie­kų su­rin­ki­mo veik­lą ati­da­vė lais­vai rin­kai. Mies­tas bu­vo pa­da­ly­tas į 13 zo­nų ir kiekvienai jų pa­skelb­tas kon­kur­sas at­lie­koms su­rin­kti. Patys vers­li­nin­kai, gau­da­mi ES pa­ra­mą, pir­ko konteinerius, at­sa­kė už vi­sų rū­šių at­lie­kų rū­šia­vi­mą, su­rin­ki­mą.

Ta­čiau, pa­sak sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos, prieš ke­le­tą me­tų at­lie­kų vers­las pra­dė­jo strig­ti – vie­nas ve­žė­jas bank­ru­ta­vo, o ki­tas ne­tgi pra­dė­jo šan­ta­žuo­ti savi­val­dy­bę: di­din­kit pa­slau­gos kai­ną ar­ba mes pa­si­trau­kiame ir mies­tas paskęs šiukš­lė­se.

Tuo­met sku­biai bu­vo įsteig­ta sa­vi­val­dy­bės įmo­nė – Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­ras (Tal­lin­na Jäätme­te Taas­ka­su­tus­kes­kus AS), ku­riam leis­ta pa­čiam vež­ti at­lie­kas. 

Bend­ro­vė įsi­gi­jo šiukš­lia­ve­žių ma­ši­nų, kon­tei­ne­rių, pe­rė­me pa­si­trau­ku­sių verslinin­kų te­ri­to­ri­jas bei sėk­min­gai dir­ba jau me­tus.

Su­tar­tys su klien­tais

Ta­li­ne nė­ra me­ti­nės rink­lia­vos už at­lie­kas. Gy­ven­to­jai ir vers­li­nin­kai už at­lie­kų su­rin­ki­mą ir tvar­ky­mą mo­ka kas mė­ne­sį pa­gal in­di­vi­dua­lias su­tar­tis ir pa­tei­kia­mas są­skai­tas.

Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jams pa­slau­gos kai­nuo­ja pa­na­šiai kaip ir Klai­pė­do­je – apie 5 eu­rus per mė­ne­sį ar­ba 60 eu­rų už me­tus. Ta­čiau ki­tuo­se sek­to­riuo­se kai­nos la­bai skir­tin­gos.

Pa­sak Ta­li­no at­lie­kų sis­te­mos ad­mi­nist­ra­to­rių, mo­ka­ma už kiek­vie­ną at­lie­kų tvar­ky­mo žings­nį: už kiek­vie­no kon­tei­ne­rio nuo­mą, už kon­tei­ne­rio dy­dį, už maišus kon­tei­ne­riui, už iš­ve­ži­mo daž­nu­mą, už kon­tei­ne­rių pa­tal­pos at­ra­ki­ni­mą, var­tų ati­da­ry­mą, net už kon­tei­ne­rio iš­stū­mi­mą iki ma­ši­nos – kiek­vie­nas pa­pil­do­mas met­ras tu­ri sa­vo kai­ną.

Jei klien­to kon­tei­ne­riai bū­na per­pil­dy­ti, be jo­kių dis­ku­si­jų sta­to­mas pa­pil­do­mas, ir pa­slau­gos kai­na di­di­na­ma. Tų pa­slau­gų kiek­vie­nam klien­tui pri­skai­čiuo­ja­ma skir­tin­gai, tad ir vie­no­dos kai­nos nė­ra.

Kaip juo­ka­vo Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­ro va­do­vė Ker­tu Tiit­so, jie ne­tgi sutin­ka iš­neš­ti šiukš­les iš klien­to biu­ro ar bu­to, ta­čiau už ati­tin­ka­mą kai­ną. Tad prin­ci­pas, kad mo­kė­ti rei­kia už kiek­vie­ną tvar­ky­to­jų su­gaiš­tą mi­nu­tę ar veiks­mą, ga­lio­ja tiek gy­ven­to­jams, tiek vers­li­nin­kams.

Taip pat Ta­li­ne nei sa­vi­val­dy­bė, nei ad­mi­nist­ra­to­riai ne­skai­čiuo­ja, ar jie tel­pa į ES ša­lims tai­ko­mas mo­kes­čių ri­bas. Kaip ži­no­ma, ES rei­ka­lau­ja, kad at­lie­kų tvar­ky­mas gy­ven­to­jams ne­kai­nuo­tų dau­giau kaip 1 pro­c. nuo pa­ja­mų. 

Klai­pė­do­je šis ro­dik­lis per­nai sie­kė 0,49 pro­c.

Po­pie­rių prii­ma ne­mo­ka­mai

Ta­li­no gy­ven­to­jai ga­na stro­piai rū­šiuo­ja. Kaip ir pas mus, jų kie­muo­se ša­lia komu­na­li­nių at­lie­kų konteinerių sto­vi ir skirtieji stik­lui, plas­ti­kui, kar­to­nui. Ats­ki­rai su­ren­ka­mos vir­tu­vės at­lie­kos.

Bal­dus, elekt­ro­ni­ką, pa­dan­gas ir ki­tus di­de­lius daik­tus gy­ven­to­jai ga­li nu­vež­ti į aikš­te­les ar­ba pa­lik­ti kie­muo­se prie šiukš­lia­dė­žių.

Kar­tą per sa­vai­tę ar­ba re­čiau, jei to pa­gei­dau­ja bend­ri­ja, jos su­ren­ka­mos. Bet jei at­lie­kos gu­li kie­me il­giau nei tris die­nas ir gau­na­mas skun­das – ve­žė­jas jas su­ren­ka sa­vo ini­cia­ty­va ir tai pa­pil­do­mai kai­nuo­ja.

Bend­ri­jai pa­tei­kia­ma są­skai­ta, o jau pa­ti bend­ri­ja ran­da at­lie­kų sa­vi­nin­ką ar­ba iš­skai­do pa­pil­do­mą mo­kes­tį na­mo ar ke­lių na­mų gy­ven­to­jams, nes kon­tei­ne­riai ga­li bū­ti skir­ti ir ke­liems na­mams.

Ta­li­no gy­ven­to­jai di­džių­jų at­lie­kų aikš­te­lė­se už at­lie­kų pri­da­vi­mą ne­mo­ka, ta­čiau prie­mies­čių, ki­tų ra­jo­nų gy­ven­to­jai taip pat ga­li į bet ku­rią aikš­te­lę at­vež­ti nereika­lin­gus daik­tus ir už at­lie­kų ati­da­vi­mą tu­ri su­mo­kė­ti. Išs­ky­rus po­pie­rių.

Kaip ver­tin­ga ant­ri­nė ža­lia­va, po­pie­rius iš vi­sų prii­ma­masne­mo­ka­mai. Aikštelėse at­lie­kos prii­ma­mos ir iš vers­li­nin­kų, bet tai jiems kai­nuo­ja.

Vie­nin­te­lis aki­vaiz­dus skir­tu­mas nuo Klai­pė­dos aikš­te­lių, kad sta­ty­bi­nės at­lie­kos Ta­li­ne rū­šiuo­ja­mos net į pen­kis skir­tin­gus kon­tei­ne­rius. Jos po to ati­duo­da­mos skir­tin­giems per­dir­bė­jams. Be­je, at­lie­kos aikš­te­lė­je ne­sve­ria­mos, kaip pas mus, o ma­tuo­ja­mos ku­bi­niais met­rais.

Or­ga­ni­za­ci­niai spren­di­mai

Es­ti­jos sos­ti­nės at­lie­kų tvar­ky­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad dar apie 10 pro­c. ga­li­mų klien­tų Ta­li­ne už at­lie­kų tvar­ky­mą ne­mo­ka – jie ne­tu­ri su­da­rę su­tar­čių ir su­ras­ti juos bei pri­vers­ti pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis yra ne­leng­va už­duo­tis.

Šiuo po­žiū­riu Klai­pė­do­je ir dau­ge­ly­je Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ga­lio­jan­ti sis­te­ma, kai ap­mo­kes­tin­ti vi­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sa­vi­nin­kai, tei­sin­ges­nė ir ati­tin­ka Europos Bend­ri­jos rei­ka­la­vi­mus.

Mies­to val­džia, de­rin­da­ma ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­tus, iš pro­jek­to vys­ty­to­jų rei­ka­lau­ja, kad nau­jai sta­to­muo­se ar re­konst­ruo­ja­muo­se ob­jek­tuo­se bū­tų numaty­ta pa­tal­pa at­lie­kų rū­šia­vi­mui ir kon­tei­ne­riams, kad ji bū­tų leng­vai pasiekia­ma at­lie­kų su­rin­kė­jams.

Po­že­mi­nių kon­tei­ne­rių Ta­li­nas tu­ri, bet ne­daug – to­kį pa­si­rin­ki­mą dik­tuo­ja miesto spe­ci­fi­ka: se­na­mies­ty­je jų nė­ra kur sta­ty­ti, be to di­džią­ją Es­ti­jos sos­ti­nės da­lį uži­ma ma­žaaukš­čiai na­mai ir kvar­ta­lai, kur po­že­mi­nius kon­tei­ne­rius sta­ty­ti ne­ra­cio­na­lu.

Be to, Klai­pė­do­je ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se po­že­mi­niai kon­tei­ne­riai sta­to­mi su ES fon­dų pa­ra­ma, tuo tar­pu Ta­li­nas vi­sus pa­ra­mos fon­dus jau iš­tuš­ti­no.

Ta­li­ne ypač stro­piai su­ren­ka­ma teks­ti­lė. Jos su­rin­ki­mu ir rū­šia­vi­mu už­sii­ma ne sa­vi­val­dy­bės įmo­nė, o vers­li­nin­kai, ku­rie iš Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­ro nuomo­ja­si spe­cia­lius kon­tei­ne­rius.

Teks­ti­lei skir­ti kon­tei­ne­riai sto­vi prie kiek­vie­no pre­ky­bos cent­ro. Gy­ven­to­jų išmes­ti rū­bai iš­rū­šiuo­ja­mi, iš­plau­na­mi ir ati­duo­da­mi į pi­gių rū­bų par­duo­tu­ves. Po tri­jų sa­vai­čių, jei rū­bas ne­nu­per­ka­mas, jis tam­pa at­lie­ka ir ati­duo­da­mas perdirbti.

Be­je, Ta­li­no val­džia įti­ki­no pre­ky­bos cent­rus, kad ša­lia jų sto­vė­tų ne tik teks­ti­lės, bet ir ant­ri­nių ža­lia­vų su­rin­ki­mo-rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riai. Nus­te­bi­no tai, kad už jų nuo­mą kon­tei­ne­rių sa­vi­nin­kams mo­ka pa­tys pre­ky­bos cent­rai.

Šla­ką ir­gi per­dir­ba

Ta­li­no są­var­ty­nas anks­čiau pri­klau­sė pri­va­čiai fir­mai, ta­čiau sa­vi­val­dy­bė jį 2014 m. iš­pir­ko. Są­var­ty­ne yra rū­šia­vi­mo ga­myk­la, kiek ma­žes­nė ir se­nes­nė nei Klaipė­do­je.Ta­čiau es­tai sa­vo są­var­ty­ne dar rū­šiuo­ja ir per­dir­ba ža­lią­sias bei mais­to at­lie­kas.

At­vi­rai pū­do­mų mais­to at­lie­kų tvai­kas nė­ra ma­lo­nus ir už pu­sės ki­lo­met­ro gyvenan­tys žmo­nės kar­tais skun­džia­si smar­ve. 

Ta­čiau hi­gie­nos nor­mos nė­ra vir­ši­ja­mos, o Ta­li­no kva­pai ne­pa­sie­kia –sąvartynas nu­to­lęs nuo Es­ti­jos sos­ti­nės apie 20 km.

Taip pat, kaip ir Klai­pė­dos są­var­ty­ne, Ta­li­no są­var­ty­ne per­dir­ba­mas su­de­gin­tų at­lie­kų šla­kas. Es­ti­jo­je, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, su­de­gin­ti prii­ma­mos at­lie­kos iš už­sie­nio vals­ty­bių – iš Suo­mi­jos bei Ang­li­jos, o po su­de­gi­ni­mo li­kęs šla­kas gabe­na­mas į Ta­li­no są­var­ty­ną. Kaip ir Klai­pė­do­je, šla­kas iš­rū­šiuo­ja­mas.

Jis iš­si­jo­ja­mas, at­ski­ria­mi juo­die­ji bei spal­vo­tie­ji me­ta­lai, o į pen­kias skir­tin­gas frak­ci­jas iš­si­jo­tas šla­kas nau­do­ja­mas kaip žvy­ro pa­kai­ta­las tie­siant są­var­ty­no ke­lius, for­muo­jant šlai­tus. Jei pa­ly­gin­tu­me Ta­li­no ir Klai­pė­dos są­var­ty­no šla­ką, skir­tu­mas tas, kad es­tiš­kas daug tur­tin­ges­nis. Ten ver­tin­giau­sių spal­vo­tų­jų meta­lų ran­da­ma iki tri­jų pro­cen­tų, o Klai­pė­do­je – apie vie­ną.

Spe­cia­lis­tų ma­ny­mu, to­kio aki­vaiz­daus skir­tu­mo vie­na prie­žas­čių ga­li bū­ti bū­tent at­lie­kų mor­fo­lo­gi­ja – iš už­sie­nio at­vež­to­se ir su­de­gin­to­se at­lie­ko­se yra daugiau me­ta­lo.

Ly­gi­nant Ta­li­no ir Klai­pė­dos at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mas aki­vaiz­du, kad esa­me maž­daug ta­me pa­čia­me ly­gy­je: Klai­pė­do­je į re­gio­ni­nį są­var­ty­ną 2017 m. pa­te­ko apie 8 pro­c. iš 140 tūks­tan­čių to­nų ko­mu­na­li­nių at­lie­kų, o vi­sos ki­tos bu­vo perdirb­tos.

Tuo tar­pu Ta­li­no są­var­ty­ne per­nai pa­lai­do­ta apie 10 pro­c. at­lie­kų iš at­ga­ben­tų 170 tūkst. to­nų.