TARP GĖRIO IR BLOGIO

Baigiasi metai, viso ko mums atnešę. Buvo apstu gerų dalykų, bet šalia jų sulaukėme ir pačių keisčiausių valdžios potvarkių, o beprecedentis mokytojų streikas išryškino absoliučią valdančiųjų aroganciją, nenorą ir nesugebėjimą bendrauti su visuomene, spręsti aktualiausias problemas. Simboliška, kad tai vyko metais, kai švęstas atkurtosios Lietuvos šimtmetis. O kas gi Kaune?

Mūsų meras irgi nėra entuziastas bendrauti su visuomene, tačiau skverneliškos demagogijos nedemonstruoja, o tai pagirtina. Galima pasidžiaugti ir dėl kai kurių projektų (gatvių ir šaligatvių atnaujinimas etc.), tačiau daug kas kelia pagrįstą susirūpinimą. Neaišku, kaip po rekonstrukcijos atrodys Vienybės aikštė, o ypač – Ąžuolynas ir Kauko laiptai. Tai labai svarbios Žaliakalnio erdvės, o šiame rajone jokie invaziniai atnaujinimai ne tik nepageidaujami, bet ir nusikalstami. Ąžuolynas turėtų būti tvarkomas minimaliai, o Kauko laiptai atkurti tokie, kokius juos suprojektavo Feliksas Vizbaras ir Stasys Kudokas, be numatomų infantilių fontanų.

Paveldas bei vertybė yra ne tik istoriškai susiformavusi urbanistinė senųjų rajonų struktūra, bet ir kraštovaizdžiai. Dabar ruošiamasi subjauroti vieną gražiausių kraštovaizdžių Santakoje, užkraunant visiškai nereikalingą tiltą. Kam jis ten, kai kilometru šiapus yra vienas, o kilometru anapus – antras tiltai, visiškai neaišku. Eismas šioje atkarpoje tikrai nėra intensyvus, o uždarius horizontą kauniečiai prarastų labai daug.

Ideologinė ir patriotinė šio paminklo reikšmė didelė, tačiau meninis lygis toks apgailėtinai žemas, kad paprasčiausiai gėda.

Atsirado vienas kitas paminklas. Kontroversiškiausias, žinoma, "Laisvės karys". Ideologinė ir patriotinė šio paminklo reikšmė didelė, tačiau meninis lygis toks apgailėtinai žemas, kad paprasčiausiai gėda. O ir ko mums statyti vien ideologiškai orientuotus paminklus? Vilniečiai pasistatė paminklus Frankui Zappai ir Johnui Lennonui, niekuo su Vilniumi nesusijusiems. Esama panašių figūrų, susijusių su Kaunu. Tarkim, Bobas Dylanas, Leonardas Cohenas, jau nekalbant apie Jurgį Mačiūną. Ko neįamžinus pastarųjų?

Ir, žinoma, ta medžių inkvizicija, absoliutus nusikaltimas. Milanas ruošiasi iki 2030-ųjų pasodinti 3 mln. medžių. Pačiame mieste, nenukertant nė vieno! Anglies dvideginio emisiją tai sumažins 5 mln. t per metus. Panašius planus vykdo Kinija, Singapūras ir Indonezija. O mes? Net atsodinus tuos stagarus vietoj iškirstų sveikų medžių realus efektas jausis po dvidešimties metų. Miestą valdys jau kiti politikai, tačiau tie, kas mieste kažkada prisidirbo, vargu ar bus pamiršti.