Vaiko teisių reforma: teisingumas virsta psichoze | kl.lt

VAIKO TEISIŲ REFORMA: TEISINGUMAS VIRSTA PSICHOZE

Skriaudžiamų mažamečių klausimas visuomenėje sukėlė masinę psichozę. Sugriežtinus vaiko teises ginantį įstatymą ir tarnyboms ėmus tikrinti pranešimus apie galbūt skriaudžiamus mažamečius, situacija įgavo groteskišką formą – nuo diskusijų perkaito socialiniai tinklai, rengiami šeimų palaikymo mitingai gatvėse, o daugiabučių laiptinėse platinami drastiško turinio skelbimai.

Laiptinėse – proklamacijos

Po pastarųjų savaičių skandalo dėl iš kauniečių šeimos paimtų vaikų mažylius auginantys tėvai ėmė paniškai bijoti akylų kaimynų ir kitų piliečių, pro kurių akis nepraslysta "blogas" gimdytojų elgesys su atžalomis.

Tad nieko keista, kad kai kurie tėvai ieško atspirties.

Klaipėdoje Dragūnų gyvenamųjų namų kvartalo daugiabučių laiptinėse neseniai atsirado štai tokio turinio skelbimai-proklamacijos:

"Mielas kaimyne, neprisidėk prie Lietuvoje vykdomo genocido, mylimų vaikų perdavimo struktūroms, kur vyrauja pedofilija ir prekyba žmogaus organais. Gal vaikutis pavargęs, gal jam nėra nuotaikos, gal jis savo šaukimu, verkimu nori, ko negalima ir draudžiama (dėl jo paties saugumo). Prašau visų ir kiekvieno atskirai – būkime vieningi ir neleiskime, kad vaikutis būtų paimtas iš mylimos šeimos, prisidengiant "galimu smurtu šeimoje". Visada galime ateiti pas kaimyną ir įsitikinti, kad vaikas saugus, nėra skriaudžiamas ir užkirsti kelią psichologiniam smurtui, kurį patiria daugiau nei 1000 šeimų Lietuvoje. Dėkoju, mama" (kalba netaisyta – A.D.).

Mamą apėmė neviltis

Tokių skelbimų atsiradimą paskatino vaikus auginančių šeimų baimė, kad kiekvienas vaiko cyptelėjimas kaimynams gali sukelti įtarimą, jog mažylis šeimoje yra skriaudžiamas.

Ši baimė tvyro ne vienoje šeimoje.

Klaipėdietė Zita pasakojo apie savo dukrą, auginančią du mažylius.

Vieną dieną į jų buto duris pasibeldė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.

"Dukra augina 3 metų mergaitę ir 4 mėnesių berniuką. Vyresnioji lanko darželį, kur užsikrėtė stomatitu (burnos gleivinės uždegimu – A.D.), ji nieko nevalgė, negėrė, neleido valyti burnytės žaizdų, o kai mama tepdavo vaistus, ji labai verkdavo. Ir štai nepakantūs kaimynai paskambino tarnybai. Šie išsikvietė abu tėvus pasiaiškinti", – pasakojo klaipėdietė.

Anot moters, dukra ir žentas buvo šokiruoti ir labai išgąsdinti.

Esą jaunoji mama jau porą mėnesių apimta gilios depresijos, kiekvienas vaiko riksmas ją varo į neviltį, nes "vėl kaimynai išgirs ir apskųs".

Taip terorizuojamos normalios šeimos. Kaip gyventi toliau?

"Jų labai padori šeima, bet kaip jiems dabar sujaukė gyvenimą ir įvarė baimės už tai, ko jie nėra padarę. Nueinu jų aplankyti ir kai matau panikuojančią dukrą, kai tik pravirksta jos vaikas, šiurpas ima. Jau antras mėnuo taip. Košmaras, ne gyvenimas. Ir taip terorizuojamos normalios šeimos. Kaip gyventi toliau?" – piktinosi moteris.

Valstybė sėja baimę

Psichologas, Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas paaiškino, kas čia vyksta. Esą valstybininkai "pagimdė" niekam tikusį įstatymą, kuriuo siekiama ginti vaikų teises.

Bet, anot V.Čepo, negalima vaikų plėšti iš šeimos ir taip juos traumuoti.

"Juk pas mus galioja nekaltumo prezumpcija. Tos tarnybos turi įrodyti, kad vaikas tikrai gyvena blogomis sąlygomis, kad jis yra skriaudžiamas. O dabar atima vaiką, liepia pasirašyti konfidencialumo sutartį, nes jei tik tėvai kreipsis į žurnalistus, to vaiko iš viso nebeatgaus. Kokioje valstybėje taip gali būti? Tai yra teroras ir diktatūra tikrąja to žodžio prasme", – tvirtino V.Čepas.

Jo teigimu, vadinamoji Matuko reforma buvo priimta skubotai, vadovaujantis emocijomis. O taip įstatymų leidyboje neturi būti.

Mes dabar turime įstatymą, kuris ne tik be galvos, bet ir be kojų.

"Šitas įstatymas negina vaiko, o jį skriaudžia. Mes dabar turime įstatymą, kuris ne tik be galvos, bet ir be kojų. Juk vaikui baisiausia, kai jis ištraukiamas iš šeimos. Nors ta šeima ir prasta, jam vis tiek ji – svarbiausia, nes kitokios jis neturi. O pas mus dabar kas vyksta? Atėjo tėvas pasiimti vaiko iš darželio, o jam sako, kad vaiką paėmė tarnyba. Tai ką tam tėvui dabar daryti? Juk tokie dalykai pirmiausia vaikui palieka traumą visam gyvenimui, atsiranda nepasitikėjimas tėvais. Suprantu, kad tuo siekiama vaiką paversti socialine būtybe, bet motinos ir tėvo genai kur kas svarbesni nei tai, kuo jį visuomenė nori paversti", – tikino psichologas.

Reikia ginti šeimą

V.Čepo įsitikinimu, visuomenė turi ginti šeimą. Nors esą ne paslaptis, kad nemažai tėvų ir mamų neturi socialinių įgūdžių.

"Tai gal pirmiausia reikia juos mokyti, kaip tvarkytis? Šito niekas nemoko, bet įveda tas šeimas į savotišką algoritmą, iš kurio jie nebegali išeiti. Iš pradžių atima vaiką, o po to pradeda mokyti, kaip būti tėvais. Ir šiuo atveju niekas šeimų neapgins, žmonės patys turi gintis, visuomenė turi gintis nuo tokių dalykų", – teigė V.Čepas.

Jis pridūrė, kad visuomenėje anaiptol nėra viskas tvarkoje. Yra tokių šeimų, kurios tikrai negali pačios auginti vaikų.

"Bet pažiūrėkime, iš ko dabar tie vaikai yra atiminėjami – iš inteligentų, iš gerų šeimų. Juolab kad tarnyboje trūksta gerų specialistų. O jei dar pasitaiko tarp jų koks fanatikas, kuriam nėra nieko malonesnio, kaip matyti kito žmogaus kančią. Tada jie jaučiasi svarbūs, jaučiasi galintys keisti pasaulį, valdyti. Taip sėjama baimės psichologija. Tačiau nesakau, kad nėra tokių, kurie neverti tėvų vardo. Yra šeimų, iš kurių reikia paimti tuos vaikus, bet tik ne taip, kaip dabar tai daroma", – įsitikinęs V.Čepas.

Komentaras

Gediminas Navaitis

Psichologas

Visi politikai be išimties vieningai kalba, kad Lietuvoje nepakankamai išvystyta pilietinė visuomenė, žmonės yra abejingi visuomenės ir politikos reiškiniams ir kad vangiai dalyvauja rinkimuose. Politikai vieningai šneka, kad reikėtų siekti didesnio piliečių aktyvumo. Tačiau kai piliečiai parodo aktyvumą, nesvarbu, kokioje srityje, siekdami palaikyti visuomeninius rinkimų komitetus arba viešai reaguodami į tai, kas jiems yra nepriimtina, tada tie patys politikai tuos žmones ima vadinti negražiais žodžiais – patvoriniais, garliaviniais, teigia, kad tai yra isterija ir panašiai. Šis prieštaravimas – įdomus ir jis puikiai rodo, kad kol kas politinė klasė norėtų tik besąlygiško pritarimo, o diskusijos su visuomene nepageidauja. Visa tai labai aiškiai atsiskleidė ir šioje situacijoje, kai tie patys Seimo nariai, kurie balsavo už Vaiko teisių apsaugos įstatymus, po to aistringai puolė kovoti su jų taikymu. Suprantama, įstatymus reikėtų tobulinti. Tuo politikai ir galėtų užsiimti, o ne reaguoti į atskirus įvykius, kai jiems iki tol reikėjo atlikti veiksmus, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba būtų pasiruošusi įgyvendinti įstatymą, kad joje dirbtų neabejotinos moralės žmonės ir geri specialistai. Parlamentarai galėtų imtis veiksmų ir pakeisti akivaizdžiai nevykusius ministrus, nes kaip tik tose srityse, kurios susijusios su vaikais, matome absoliučią nekompetenciją. Kalbu apie švietimo sritį, kur sunku net įsivaizduoti labiau nevykusią ministrę, kaip kad šiandien turime. Net pamėginę fantazuoti, kas galėtų būti blogiau nei ji, nelabai ką sugalvotume. Kažką panašaus matome ir socialinės apsaugos ir darbo sferoje, kur ministrui net ir pačiam gėda, kad jis nieko nesugeba ir jam belieka tik gailiai šypsotis ir žadėti, kad kada nors ateityje kas nors tai padarys. Suprantama, kai niekada nieko nedirbę žmonės ateina į tokius aukštus postus (o sakymas, kad jie niekada nieko nedirbo, neturėtų būti suprastas kaip ryški metafora: švietimo ministrė nedirbo nei švietimo, nei mokslo srityje, ji tik dėliojo gaunamas ataskaitas ir pildė lenteles, socialinės apsaugos ir darbo ministras apskritai niekada nėra dirbęs, jis buvo išlaikomas tėvų), jie, akivaizdžiai netikdami tokioms pareigoms, ir sukuria panašias situacijas. Manyčiau, psichozę sukėlė nekompetentingi, neprofesionalūs ministrai.

Vaiko teisių apsaugos reformos statistika

Nuo 2018 m. liepos 1 d., įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos sistemos reformai, Klaipėdos apskrityje užregistruoti 645 pranešimai dėl galbūt netinkamo tėvų elgesio su mažamečiais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog beveik pusė pranešimų – melagingi.

Per šį laikotarpį iš grėsmingos aplinkos paimti ir laikiniems globėjams perduoti 99 vaikai.

Lietuvoje šiuo metu iš tėvų paimti ir įvaikinimo laukia 567 vaikai.

Mažamečiai iš šeimų dažniausiai paimami dėl tėvų girtavimo, smurto, nepriežiūros.

Per pusmetį Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 32 kartus kreipėsi į teismą ir prašė iš šeimų paimti vaikus. Prašymai patenkinti 29 atvejais.

Klaipėdoje per šį laikotarpį vaikus iš šeimų prašyta paimti 13 kartų. Reali grėsmė nepasitvirtino 3 atvejais.

GALERIJA

  • Per pastaruosius keturis mėnesius vien Klaipėdos apskrityje užregistruoti 645 pranešimai dėl esą netinkamo tėvų elgesio su mažamečiais, nors po tyrimų paaiškėjo, jog beveik pusė jų – melagingi.
  • Pyktis: vadinamoji Matuko reforma, kai iš šeimų paimami galbūt skriaudžiami mažamečiai, sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir išginė žmones į mitingus.
  • Vaiko teisių reforma: teisingumas virsta psichoze
Rašyti komentarą
Komentarai (50)

gražinkim visus į vaikų namus ir visi ramiai miegos

kol jie tyliai marinuojami vaikų namuose, niekam netrukdė, yra ir dabar pilni. Kur vaikus prižiūri pagal darbo laiką, vaikai neturi prie ko prisirišti, nėra kas slaugo juos ligoninėse ir ten už vaiką moka labai daug ir vaikui mažai naudos.

Jonas

Su vanago kaulais prikele pokario lietuviu nacionalinius bruozus ; skusti ,kirsinti kaimynus ( sis bruozas valstybinio lygio).

Mociute

Net nejauku skaityti tuos skaicius ,kiek paimta vaiku.kiek globejams atiduota., kiek sen, kiek ten .rusiuoja ,kaip kokias prekes ,o uz tu saltu skaiciu kiek asaru ir siaubo vidam gyvenimui,Stai ,kas yvyksts ,kai tokio svarbaus ir atsakingo darbo imasi bet kas .ir tam bet kam suteikiama visiska veiksmu laisve.Savo salyje zmones priversti gyventi baimeje .nes visi tevai jau is anksto apkaltinti skriaudikais ir zudikais .
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS