V. GRUBLIAUSKAS: AUGTI SUSIRUOŠUSIAI KLAIPĖDAI REIKĖS AUGINANČIŲ ŽMONIŲ

„Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendija kasmet primena ar padeda atrasti uostamiesčio talentus: kūrėjus, sportininkus, visuomenininkus. Koks šių klaipėdiečių vaidmuo ambicingoje miesto augimo strategijoje ir kokie žmonės kurs būsimą Klaipėdos veidą? Apie tai kalbamės su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku.

– Klaipėda turi ambiciją augti, turi ir augimo strategiją, tačiau ar uostamiestyje užtektinai žmonių, kurie galėtų vykdyti pokyčius?

– „Mėlynojo proveržio“ strategija – tai kelias į ganą konkrečią bei prognozuojamą ateitį. Ir, žinoma, tik žmonės šiai strategijai gali suteikti kūną.

Klaipėdoje nemažai talentingų žmonių, bet jų reikia dar daugiau, todėl ir strategija kurta ne tik miesto tvirtinimui bei auginimui, bet ir naujų gabių žmonių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų pritraukimui.

– Ką Klaipėda gali pasiūlyti čia įsikurti norintiems žmonėms?

– Klaipėda turi tapti vieta, kurioje gera dirbti ir gyventi. O reiškia, kad reikia suderintos ir gerai funkcionuojančios visos infrastruktūros.

Uosto plėtra, suderinta su miesto augimu, o taip pat gyvenimo uostamiestyje kokybę užtikrinantys darbai turėtų sukurti terpę, kuri į Klaipėdą vilios naujus žmonės.

Klaipėda – išskirtinis Lietuvos miestas. Jai nėra prasmės konkuruoti su kitais šalies didmiesčiais – mes žaidžiame kitoje lygoje.

Klaipėda – išskirtinis Lietuvos miestas. Jai nėra prasmės konkuruoti su kitais šalies didmiesčiais – mes žaidžiame kitoje lygoje. Esame uostamiestis, todėl visų pirma turime žiūrėti į miestus, kurie panašūs į mus – tai Lenkijos, Latvijos, iš dalies Estijos ir Švedijos uostamiesčiai. Mes turime būti ne tiesiog patrauklus miestas, mes turime sukurti patrauklų uostamiestį.

– Kasmetinė „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendija“ padeda pastebėti talentingus ir veiklius uostamiesčio žmones. Kiek Klaipėdos ateičiai reikalingi „Klaipėdos ateities“ stipendijos“ nominantai ir kiti menininkai, visuomenininkai, sportininkai? Kiek jie gali prisidėti prie miesto proveržio?

– Kiekvienam, susipažinusiam su Klaipėdos plėtros strategija ir jos augimo ambicijomis, nėra paslaptis, kad siekiame ne tik ekonominio proveržio. Klaipėda – miestas, turintis gilias ir stiprias menininkų tradicijas. Jeigu planuojant plėtrą šios bendruomenės liktų nuošalyje, miesto augimas nebūtų perspektyvus ir sėkmingas.

Sportininkai, kūrėjai, visuomenininkai negali likti nuošalyje. Juk jie kuria miesto veidą, jo kūrybinę energiją bei veržlumą. Tai miesto gyvybei būtinos veiklos formos.

Tad visi talentai, kuriuos leidžia pastebėti „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendija“, visi šie veiklūs ir gabūs žmonės – jie būtini miestui. Kaip ir svarbios yra verslo mecenatystės tradicijos, kurios rodo jo sąmoningumą bei įsipareigojimą miestui. Noriu tikėti, kad „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendija“ gali įkvėpti ir kitus verslus labiau įsitraukti į miesto gerovės kūrimą.

Neabejoju, kad talentų vaidmuo įgyvendinant „Mėlynojo proveržio“ strategiją – išskirtinai svarbus, todėl turime saugoti tiek savuosius talentus, tiek visais įmanomais būdais pritraukti naujų.

– Uostas – ryškiausias Klaipėdos išskirtinumas. Kokie dar verslai išskiria Klaipėdą ir visą regioną?

– Uostas kuria Klaipėdos ekonominį pagrindą ir jo apeiti nepavyktų. Kartu Klaipėda yra itin svarbus regionas šalies energetikos sektoriui, stiprios uostamiesčio kūrybinės industrijos. Šie sektoriai itin svarbūs harmoningam miesto augimui ir jiems skiriamas didelis dėmesys.

Klaipėdai svarbus ir turizmas. Tiesiogiai nekonkuruodami su Neringa ar Palanga, tačiau diegdami klaipėdiečiams patogią infrastruktūrą, mes kursime ir svečiams patrauklų miestą. Tad uostas kuria ekonominį pagrindą, tačiau šalia jo dar yra kitų miestui būtinų sričių.

– Klaipėdos augimo strategija gali tapti kūnu, jeigu miestu ir jo potencialu ims pasitikėti tiek klaipėdiečiai, tiek kitų regionų žmonės. Kas Klaipėdoje kuria tokį pasitikėjimą?

Nieko nedarant ir plaukiant pasroviui, po dešimties metų miesto gyventojų gali sumažėti ir 40 ar 35 tūkst. Tokia ateitis netenkina nei vieno.

Tų pačių grėsmių matymas, vienodas situacijos vertinimas ir panašių ateities scenarijų siūlymas suvienijo labai skirtingas miesto institucijas: savivaldą, uostą, universitetą, prekybininkus, pramonininkus, visuomenės atstovus. Šitas bendrumas, kuria savitarpio pasitikėjimą ir jeigu jis išliks toks pat ir įgyvendinant strategiją, mes galėsime drąsiai kalbėti apie uostamiestyje atsirandančias naujas modernias įmones, naujas darbo vietas, atgimstantį augančios miesto bendruomenės gyvenimą.