ANT KLAIPĖDIEČIŲ GALVŲ – PASTOLIŲ KRUŠA

Pranešimai apie pajūriui smogsiančią audrą įaudrino klaipėdiečių vaizduotę – vakar ėmė sklandyti gandas, esą vėjas ant Jūrų muziejaus nuvertė statybinį kraną, kuris suniokojo delfinariumą. Žaibo greičiu miestiečiai šia žinia ėmė dalytis it tikra. Tačiau pavakare vėtros pagimdyti pramanai virto realybe – Sportininkų gatvėje vėjas nubloškė prie daugiabučio namo buvusius pastolius, kurie lyg kortų namelis pabiro į gatvę.

Pranešimai apie pajūriui smogsiančią audrą įaudrino klaipėdiečių vaizduotę – vakar ėmė sklandyti gandas, esą vėjas ant Jūrų muziejaus nuvertė statybinį kraną, kuris suniokojo delfinariumą. Žaibo greičiu miestiečiai šia žinia ėmė dalytis it tikra. Tačiau pavakare vėtros pagimdyti pramanai virto realybe – Sportininkų gatvėje vėjas nubloškė prie daugiabučio namo buvusius pastolius, kurie lyg kortų namelis pabiro į gatvę.

Konstrukcija ėmė bildėti

Gyventojų pranešimai dėl virstančių pastolių Sportininkų gatvėje ugniagesius pasiekė po 16 val., kai jau ėmė temti. Žmonės dar šviesiu paros metu neramiai žvalgėsi pro langus, nes ši metalinė konstrukcija bildėjo it vėjo malūnas.

Netrukus paaiškėjo, kad vėjas išjudino įtvirtinimus. Milžiniškas metalo raizginys nuo daugiabučio viršaus ėmė svirti į gatvės pusę. Visa pastolių konstrukcija kurį laiką kybojo ant trijų prie šio namo augančių medžių šakų, o netrukus žvangančios dalys ėmė byrėti ant gatvės.

Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai mėgino ardyti pastolius. Laimė, niekas nebuvo sužalotas.

Tačiau eismą Sportininkų gatve teko uždaryti. Pastolius ardė ne tik ugniagesiai, bet ir renovaciją vykdžiusios įmonės darbininkai, kurie turėjo pasirūpinti konstrukcijos tvirtumu.

Šurmulį sukėlė nuotrauka

Vakar rytą tarp klaipėdiečių kilusi panika dėl neva nuvirtusio statybinio krano turėjo pagrindo tik iš dalies – prie Jūrų muziejaus dirbęs kranas iš tiesų dar sekmadienį Kopgalyje atgulė keista poza. Tačiau tai buvo padaryta specialiai.

Muziejaus rekonstrukcijos darbus padedanti atlikti bendrovė nusprendė, kad itin vėjuotoje vietoje sunkiasvorė technika gali neatlaikyti audros smūgių. Todėl buvo nuspręsta galingiausio Baltijos šalyse automobilinio krano strėlę atremti į pylimą.

Įmonės "Strėlė logistics" projektų vadovas Pranas Juraška pasakojo, kad teleskopinio krano paslaugų prireikė dėl muziejaus rekonstrukcijos ypatumų.

Akvariumai, baseinai, įranga, kita technika negali pasiekti muziejaus įprastu keliu. Patekimą į teritoriją riboja tunelis. Nuspręsta įrangą į vidų perkelti kranu.

"Šio automobilinio krano gembelės ilgis siekia 91 metrą, strėlės ilgis – 50 metrų, tad bendras ilgis sudaro 141 metrą", – privalumus vardijo P.Juraška.

Paguldė vėjo prognozė

Kranas Kopgalį keltu pasiekė dar trečiadienį, tačiau dėl vėjuotų orų darbų dar nepradėjo.

"Labai nepalankus metas. Turime iki gruodžio vidurio spėti viską padaryti, nes laukia kitas projektas. Manome, kad trečiadienį pavyks pradėti darbus, numatomi ramesni orai", – vylėsi P.Juraška.

Toks kranas gali dirbti tik ramiu oru, vėjas neturi viršyti 6 m/s greičio.

Šiuo metu ne visi kroviniai dar pasiekė muziejų. Dalis jų vėluoja dėl audros.

"Nusprendėme nuleisti krano strėlę dėl to, kad paguldžius ją aikštelėje uždarytume kelią į muziejų, posto negalėtų pasiekti Pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečiai", – tikino P.Juraška.

Jūrų muziejaus vyr. biologas Remigijus Dailidė tikino, kad pajūrį audra užpuolė labai ne laiku.

"Juk vyksta akvariumo didžioji rekonstrukcija. Prancūzai turi atvežti akvariumus ir visą kitą įrangą. Šiuo metu turi būti atvežtas įspūdingai daug įrangos. Tai yra patys akvariumai, jų filtrai ir kitos jų sistemos dalys. Bėda ta, kad visa ši įranga jau turi būti montuojama. Kroviniai keliauja jūriniais konteineriais ir automobiliais. Buvo planuota įrangą kranu sukelti per šią savaitę", – pasakojo R.Dailidė.

Pasak jo, akvariumo skyrius jau yra paruoštas galutiniams darbams.

"Viskas išbetonuota, paruošta akvariumų montavimui", – kalbėjo muziejininkas.

Maksimali riba – 27,7 m/s

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos Jūrinių prognozių centro vedėjo Liongino Pakščio teigimu, pirmadienį pajūryje fiksuota maksimalus – 27,7 m/s – vėjo gūsių greitis. Vėjas 24 metrų aukštyje maksimaliai siautėjo apie 8 val. ryte.

Po valandos jau buvo gauti pirmieji pranešimai apie virstančius medžius. Ugniagesiai skubėjo į Šventąją, kur skersai kelio nuvirto medis.

Antrasis pranešimas gautas dėl pavojingai pasvirusio medžio Klaipėdos Mokyklos gatvėje. Medžiai virto ir Smiltynėje bei Melnragės kelyje.

Gūsingas vėjas šiek tiek aprimo tik vakarop. Tačiau  jo gūsių greitis vis tiek siekė iki 25 m/s.

"Apie 2 val. nakties numatomas šiek tiek silpnesnis vėjas, gal iki 20 ar 16–18 m/s. Tačiau antradienį turėsime vėl stiproką vėją, pūs 20 m/s gūsiai", – vakar orus prognozavo L.Pakštys.

Tvenkėsi upės

Vyraujantis pietvakarių ir vakarų vėjas paveikė upių vandens tėkmę.

Danės upės vanduo naktį į sekmadienį pakilo 60 centimetrų.

"Maksimali riba siekė iki 70 cm. Per naktį lygis pakilo nuo 10 iki 70 cm. Pavojinga riba laikomas 1 m vandens lygis. Stiprus vakarų vėjas laiko patvanką, todėl vėjas trukdo nutekėti vandeniui. Tačiau Baltijos jūroje vandens kiekis nėra didelis. Upių vandenims dar yra vietos nutekėti. Tikėtina, kad upių lygis kris", – aiškino L.Pakštys.

Sekmadienį Akmena ties Kretinga buvo pasiekusi krantus kone maksimalia riba. Šalia upės gyvenančių kretingiškių lieptai jau buvo po vandeniu.

Įspūdingas vaizdas savaitgalį traukė kretingiškius prie Padvarių tvenkinio. Čia įsikūrusios kavinės "Vienkiemis" krantams taip pat vanduo grasina potvyniu.

Keltai pasiliko krante

Dėl išankstinių audros prognozių dar sekmadienį Klaipėdos uoste buvo apribota laivyba.

"Išoriniame reide įplaukimo į uostą laukia 4 laivai. 6 laivai laukia leidimo išplaukti iš uosto. Dėl vėjo incidentų uoste neužfiksuota. Gavome prognozes ir buvome pasiruošę. Nuo kai kurių krantinių teko "patraukti" laivus. Sprendimas apriboti laivybą uoste buvo priimtas sekmadienio rytą", – vakar aiškino uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.

Sekmadienio vakarą nepatogumų patyrė tik tie keliautojai, kurie turėjo keltu išvykti į Švedijos Karlshamno uostą.

"Keltas "Victoria Seaways" neišplaukė dėl oro sąlygų. Matyt, nuspręsta nekamuoti keleivių. Iš Karlshamno į Klaipėdą keltas taip pat neišplaukė. Tačiau sėkmingai iš uosto išplaukė krovininis keltas "Botnia Seaways", – tikino uosto kapitono pavaduotojas.

Pasiūlė nakvynę

Kompanijos "DFDS Seaways" atstovas Vaidas Klumbys aiškino, kad keleiviai nesipiktino dėl audros nutrūkusia kelione.

"Tie, kuriems reikėjo viešbučių, apgyvendinimas buvo pasiūlytas mūsų kompanijos sąskaita. Pirmadienio vakarą iš Karlshamno keltas turėtų pajudėti pagal grafiką. Iš Klaipėdos keltas išplauks naktį į antradienį, 3 val. Tikimasi, kad vėliau keltai pasivys grafiką", – vakar aiškino V.Klumbys.

Keltais iš abiejų pusių turėjo vykti po 85 žmones.

"Be to, iš Klaipėdos turėjo išplaukti apie 120 vilkikų vairuotojų, o iš Karlshamno – apie 40 vairuotojų. Tačiau, jei taip nutinka, kad žmogus nepasinaudojo paslauga, o vėliau jam plaukti nebėra prasmės, mes grąžiname jam pinigus už bilietą", – akcentavo V.Klumbys.

Jūroje pirmadienį siautė 5 metrų aukščio bangos. Uosto tarnybos po pietų priėmė sprendimą neatšaukti laivybos ribojimo uoste iki antradienio ryto, kai paaiškės naujos orų prognozės.

Liko be elektros

O štai aukštos bangos ir gūsingas vėjas tikrų klaipėdiečių neišgąsdino. Žmonės vakar traukė į pajūrį pasigrožėti šėlstančia vandens stichija.

Vėtra gerokai aptalžė apsauginius kopagūbrius ties Melnrage ir Giruliais.

Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai pirmadienį su nerimu apžiūrėjo pajūrį.

"Kol kas padėtis nėra tragiška. Tačiau reikia pirma išgyventi iki pavasario. Audrų sezonas tik prasideda. Padėtį stebime, bet nuostolių dar neturime", – aiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Statmenai į krantą pučiantis vėjas jūros bangas priplakė beveik iki pat kopagūbrio.

Įmonės "Lesto" atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba konstatavo, kad dėl audros Klaipėdos apskrityje be elektros energijos pirmadienio rytą buvo likę 700 vartotojų. Tačiau pavakare jų skaičius sumažėjo iki 500.

"Tai – Klaipėdos rajono, Šilutės ir Kretingos rajonų gyventojai",– tvirtino M.Burba.