LIETUVOS VALSTYBĖ – SUKČIŲ PUSĖJE?

Nuo nusikaltėlių nukentėjusiems žmonėms – naujiena iš valdžios – įkalintų asmenų teisė į patogų gyvenimą bus saugoma dar labiau, tad išieškoti priteistą žalą tampa neįmanoma misija.

Iš sukčių paėmė kvitą

Klaipėdietė Ona (vardas pakeistas saugant nukentėjusiojo asmens teisę į privatumą – D.J.) 2009 m. netikėtai sulaukė telefono skambučio.

Moteris pamanė, kad skambina sūnus. Šis pasiguodė automobiliu sužeidęs žmogų, kuris pateko į ligoninę.

Netrukus klaipėdietė jau kalbėjo su policininku apsimetusiu asmeniu, kuris pareiškė, kad jos sūnų nuo atsakomybės galėtų išgelbėti 6 tūkst. litų, kurie būtų panaudoti sužalotajam gydyti.

Nusikaltėliai apsuko galvą Onai taip pat lengvai, kaip ir daugybei kitų pensininkų.

Moteris patikėjo melu, pasisakė namuose turinti 5 tūkst. litų ir netrukus sulaukė skambučio į duris.

Tačiau tada daugeliui gerai pažįstama situacija pakrypo netikėta linkme.

Pinigų atėjo paimti ne vyriškis, o jauna moteris.

Pensininkė Ona, nors tada dar neįtarė klastos, nusprendė apsidrausti ir paprašė viešnią parašyti lapelį. Jame buvo užfiksuota, kokią sumą atėjūnė paėmė.

Sukčių pagalbininkė pati parašė, kiek paima litų, ir suraitė savo parašą.

Pensininkė susivokė buvusi apgauta tik vėliau – po pokalbio su savo sūnumi.

Tiesa, moteris jam neprasitarė, kad nusikaltėliams atidavė sunkiai sutaupytus pinigus.

Intymioje vietoje – kokainas

Kai pensininkė kreipėsi į policiją, prieš ją pareigūnai padėjo didelį nuotraukų albumą, kuriame klaipėdietė nesunkiai atpažino jos namuose apsilankiusią nusikaltėlę.

Policininkai netruko įtariamąją sučiupti, jai jau buvo inkriminuota ir narkotikų kontrabanda.

Mat trijų vaikų motina susidėjo su kriminaliniais nusikaltėliais ir už tam tikrą atlygį savo lyties organuose į Airiją nugabeno 200 g kokaino.

Moteris pavėlavo į lėktuvą ir nuskrido vėliau, galbūt todėl nesusitiko su žmogumi, kuriam turėjo perduoti kvaišalus ir buvo priversta tokiu pat būdu narkotikus pargabenti į Lietuvą.

Pareigūnai jau žinojo, ko įtariamoji skrido į užsienį, todėl oro uoste jos laukė. Taip šios moters nuotrauka ir atsirado nusikaltėlių kataloge.

2011-ųjų pradžioje 31 metų kaltinamoji buvo nuteista. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad pensininkės namuose apsilankiusi sukčių parankinė jiems atidavė 3,5 tūkst litų, likusius pinigus pasiliko sau.

Kas buvo jos bendrininkai, jauna moteris neišdavė.

Nusikaltėlei buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios Onos naudai iš kaltininkės priteistas 5 tūkst. litų civilinis ieškinys.

Nedirba ir pinigų nebemoka

Priteistos sumos išieškojimo ėmėsi antstolė Viktorija Vėliuvienė.

Per šešerius metus jai pavyko pensininkės Onos naudai iš kaltininkės gauti kiek daugiau nei puspenkto šimto eurų. Tai yra maždaug trečdalis priteistos sumos.

Porą pastarųjų metų į nuo sukčių nukentėjusiosios banko sąskaitą neįkrito nė vienas centas.

Pensininkė susidomėjo, kodėl mokėjimai nutrūko, ir sužinojo nemažai įdomaus. Pasirodo, ją nuskriaudusi moteris oficialiai nebedirba.

Vieną jos vaiką augina moters mama, kitu vaiku rūpinasi kita močiutė, su nuteistąja gyvena tik viena jos atžalų.

Antstolės padėjėjas prasitarė, kad iš tos pačios moters išieškomi priteisti pinigai 15 nukentėjusiųjų naudai.

Ona sugebėjo sužinoti net kur ir kada ją nuskriaudusi moteris nuomojosi būstą.

Antstolė patikino, kad nukentėjusi pensininkė teisingai elgėsi domėdamasi nuteistosios gyvenimu, įstatymas išieškotojus ragina tai daryti. Bet taip nemalonų įvykį šie žmonės raginami prisiminti ilgą laiką.

Naudojasi valstybės parama

Susirūpinusi, kad nutrūko žalos atlyginimas, pensininkė kreipėsi į Teisingumo ministeriją klausdama, ar yra institucija, galinti priversti kaltininkę dirbti ir sumokėti priteistą civilinį ieškinį.

Taip pat ji užklausė, kodėl laisvės atėmimo bausme nuteista moteris liko laisvėje.

Pensininkė sulaukė formalaus atsakymo, kuriame jai paaiškinta, kad teisingumą Lietuvoje vykdo nepriklausomi ir nešališki teismai.

Be to, paaiškinta, kokiais atvejais nuteistieji pirma laiko išleidžiami iš laisvės atėmimo vietų.

"Nesuprantu, kur logika. Narkotikus gabenusi ir su sukčiais susidėjusi moteris, pati neauginanti savo vaikų, naudojasi valstybės parama, kuri teikiama daugiavaikėms šeimoms. Tokia moteris nedirba ir neatlygina žalos pačios nuskriaustiems žmonėms, bet Lietuvoje nėra įstaigos, galinčios priversti ją dirbti. Mano galva, tai yra pasityčiojimas iš nukentėjusiųjų ir skatinimas toliau nusikalsti", – piktinosi pensininkė.

Negalės paimti nė kelių eurų

Kad taip kalbėdama klaipėdietė Ona yra teisi, patvirtino ir antstolė V.Vėliuvienė.

Teismo pasisakyme teigiama, jog tiems "vargšams" nuteistiesiems reikia palikti 400 eurų, kad kalėjimo parduotuvėje jie galėtų nusipirkti saldumynų, vaisių ir ko dar panorės jų širdis

"Visai neseniai Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria pasakė, kad visi sukčiai, kurie sėdi kalėjime, turi teisę naudotis minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Maža to, kad kalėjime jie maitinami, prižiūrimi, gydomi už mokesčių mokėtojų pinigus, jie turi galimybę uždirbti algą dirbdami arba pinigų gauna iš savo artimųjų. Aukščiausiojo Teismo pasisakyme teigiama, jog tiems "vargšams" nuteistiesiems reikia palikti 400 eurų, kad kalėjimo parduotuvėje jie galėtų nusipirkti saldumynų, vaisių ir ko dar panorės jų širdis, – pasakojo antstolė. – Tai reiškia, kad iš tokią sumą turinčio nuteistojo negalime paimti ir pervesti išieškotojui net penkių eurų. Niekam nerūpi, kad išieškotojas, kuris galbūt uždirba taip pat minimumą, bet atskaičius mokesčius gauna dar mažiau, tai yra, 361 eurą, neturi jokių teisių. Seime jau stumiamas įstatymas, kad visiems įkalintiesiems reikia palikti tam tikrą pinigų sumą."

Galima tik spėlioti, kad seimūnai taip elgiasi spaudžiami Europos Sąjungos žmogaus teisių saugotojų.

Galbūt tai lemia faktas, jog nemažai įkalintų asmenų iš valstybės tarptautiniuose teismuose prisiteisia pinigų dėl blogų kalinimo sąlygų arba jų teisių nepaisymo.

Stebuklų dar nematė

Nuo sukčių paprastai nukenčia silpniausieji, patikliausieji visuomenės nariai – pensininkai. Dauguma jų prisipažįsta santaupas namuose laikę laidotuvėms.

Patekę į sukčių pinkles ir praradę santaupas senoliai dažnai pasiligoja, ne vienas yra ir nusižudęs, tačiau tai jau kita istorija ir sąsajų tarp šių įvykių paprastai oficialiai neieškoma.

Jeigu kaltininkas nustatomas ir nuteisiamas, belieka laukti stebuklo.

Antstolė tikino, kad minėtoji klaipėdietė Ona yra reta, laiminga išimtis, nes didžioji dalis panašiai apgautų žmonių nuostolių atlyginimo nesulaukia.

Jiems, pasak V.Vėliuvienės, belieka laukti stebuklo.

Stebuklu antstolė vadina į doros kelią stojusį nusikaltėlį, ėmusį dorai dirbti ir mokėti nuskriaustiems žmonėms.

Kitas stebuklo variantas – nusikaltėlio gautas palikimas. Tačiau su tokiais atvejais V.Vėliuvienei neteko susidurti.

Net jeigu daug skolų turintis nuteistasis paveldi kokį nors turtą, dažniausiai sugeba susitvarkyti taip, kad naudojasi tuo turtu, bet šis nebūna registruotas jo vardu.

57 eurus mokėjo 7 metus

Negalima išieškoti skolos iš vaikams skiriamų pinigų, pašalpų, išlaikymui skirtų lėšų, dienpinigių, komandiruotpinigių, našlaičių pensijų, visokių socialinių išmokų.

"Išieškojimą galime vykdyti tik iš santaupų, jeigu žmogus turi indėlį, gavęs iš valstybės mokesčių permoką. Iš darbo užmokesčio, esančio banko sąskaitoje, išieškojimo vykdyti taip pat negalime. Jeigu skolininkas oficialiai dirba, antstolis turi kreiptis į jo darbovietę ir prašyti išskaičiuoti 20 proc. nuo minimalios mėnesio algos, o jei uždirbama daugiau – galima skoloms dengti paimti 50 proc. atlyginimo. Dabar norima sumažinti išskaitų sumas. Susiduriame su paradoksaliomis situacijomis. Pavyzdžiui, taksi įmonė perveda 19 centų per mėnesį, tai verčia paklausti, kokia to žmogaus oficiali alga. Esu turėjusi bylą, kurioje skolininkas 200 litų, kas atitinka 57 eurus, skolą mokėjo septynerius metus", – paaiškino V.Vėliuvienė.

Antstoliai nespėja sužiūrėti, kur ir kiek laiko skolininkas dirbo, jeigu jis yra linkęs dažnai keisti darbovietes.

Nors skolininkai turi pareigą pranešti, kai įsidarbina, šios pareigos paiso tik vienas kitas.

Kiekvienas antstolis turi nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tūkstančių vykdomųjų bylų, todėl per metus patikrinama tris ar keturis kartus, ar skolininkas neįsidarbino.

Antstoliai veikia tik Lietuvos teritorijoje, todėl į užsienį išvykę žmonių skriaudikai jiems nepasiekiami.

Tokiu atveju išieškotojas turi pasiimti Europos vykdomąjį raštą, mokėti pinigus tos valstybės antstoliui ir laukti, kol ten kas nors pasirūpins.

Bet ten išieškojimas yra 10 ar net 20 kartų brangesnis.