ESTAI AUGINS ŽIOGUS

Suomijos duonkepiai pirmieji pasaulyje kepa duoną su vabzdžiais.

Nuo kaimynų nieku gyvu nenori atsilikti estai. Jie šalia Rakverės įrengs žiogų fermą. Tiesiasparnių būrio vabzdžiai bus savotiškas skanėstas pašaruose, skirtuose vištoms ir žuvims. Estai žino, kad svirplių auginimo sąlygos – specifinės: visus metus fermoje turės būti ne žemesnė nei 35 laipsnių šiluma, taip pat žiogams šokinėti – didelis žalumynų plotas.

Estų planas nėra utopinis. Kai kuriuose pasaulio kraštuose (Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje) žiogai jau seniai vartojami kaip maistas, baltymų šaltinis.

"Ausys" – blauzdose

Žiogų, kuriuos lengvai pažinsite iš labai ilgų šeriškų antenų, klausos aparatas yra priekinėse blauzdose, o balso – antsparnių pamatuose.

Žiogai yra iš dalies augalėdžiai, iš dalies grobuoniški. Aktyvūs vakarais. Tada laukuose girdimas jų svirpimas

Lietuvoje randamos šios rūšys: žaliasis žiogas, raistinis spragtukas, žiogas giesmininkas, dvispalvis spragtukas, paprastasis spragtukas, margasis žiogas, keršasis žiogas, baltataškis spragtukas, kalninis spragtukas.

Laimėtų olimpiadoje medalį

Žiogas nepaprastai šoklus vabzdys. Jis gali iššokti 20 kartų virš savo ūgio.

Iš nugaros neprisėlinsite

Žiogai turi dvi sudėtines akis, sudarytas iš mažų lęšiukų, ir dar tris papildomas akis, todėl mato ne tik į priekį, į šonus, bet ir atgal.

Simfonijų atlikimo instrumentas

Žiogai svirpia šereliais, esančiais ant šlaunų ar blauzdų, braukdami per sparno kraštą. Svirpia tik patinai, viliodami pateles ir įspėdami kitus patinus.

Nustoja "muzikuoti", kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki 13 laipsnių. Žiogai giesmininkai pateles vilioja tik tuomet, kai temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių.