"GREITOJI" NEBE TAKSI VELTUI

Švedams, kuriems daugiau nei 20 metų ir mažiau nei 85-eri, prieš puldami skambinti greitajai medicinos pagalbai, turės itin įvertinti savo sunegalavimo lygį. Mat nuo sausio 1-osios Švedijoje už skubų medikų atvykimą įvestas mokestis.

"Malonumo" kaina – apie 400 kronų (apie 39 eurus). Šie pinigai tik už tai, kad sergančiajam nereikės vykti į ligoninę, o užteks gydytojo pagalbos vietoje. Tokia kaina neišlaužta iš piršto – tiek švedams reikia mokėti, kai jie poliklinikose kreipiasi į budinčiuosius gydytojus.

Dar į "laimingųjų" būrį Švedijos sveikatos ministerija įrašė ir nėščias moteris. Tiesa, jos turi įrodyti, kad yra užsiregistravusios Motinų priežiūros centre.

Pokytis: Švedijos greitosios medicinos pagalbos medikai gyvens geriau.

Vaistai ne tik gydo

Ar esate iš tų žmonių, kurie savo rankinėje kiekvieną dieną nešiojasi miniatiūrinę vaistinėlę su medikamentais, kurių galbūt prireiks, jei, pavyzdžiui, netikėtai suskaus galvą? Atsarga gėdos nedaro, tačiau besitrindami tarp daiktų ir paveikti temperatūros svyravimų, vaistai gali ne padėti, o priešingai – pakenkti.

Surietus nemaloniems pojūčiams, dažnai netgi nepasidomite, kas parašyta skausmo malšinamųjų vaistų informaciniame lapelyje.

Populiariausieji vaistai nuo skausmo pasižymi tuo, kad priklauso tai pačiai grupei, nes veikia tuos pačius receptorius ir sukelia panašų šalutinį poveikį.

Pirkdami vaistus nuo skausmo, atkreipkite dėmesį, kokia yra pagrindinė skausmo malšinamoji medžiaga, ir neviršykite leistinos dozės.

Jei išgersite daugiau, nei rekomenduojama paros norma, arba išgersite kelias tabletes per trumpą laiką, gali svaigti galva, pykinti, skaudėti pilvą, sutrikti širdies veikla.

Anot medikų, analgetikai pasižymi tuo, kad, vartojant didesnę už rekomenduojamą paros normą, didėja ne skausmo malšinamasis efektas, o šalutinių poveikių dažnis. Todėl vartoti daugiau, nei nurodyta, nėra prasmės.