Neskubėkite lėkti į vaistinę, o peržvelkite palanges, gal ant jų rasite alaviją, nuo seno auginamą ir vertinamą augalą kone kiekvienuose namuose.

Liaudies dažniau alijošiumi vadinamą augalą dažniausiai prisimename peršalę, tačiau jo sultyse gausu įvairių medžiagų, kurios padeda susirgus ir kitomis ligomis.

Alavijo sultys kovoja su keliomis mikrobų rūšimis: stafilokokais, streptokokais, difterijos ir dizenterijos lazdelėmis.

Jei sunegaluosite burnos ir dantenų ligomis, parodontoze, burną skalaukite per pusę atskiestomis alavijo sultimis.

Kilus akies junginės uždegimui, akis plaukite tirpalu, gautu užpylus nago dydžio alijošiaus minkštimą stikline labai karšto vandens.

"Sulaukę" slogos, 2–3 kartus per dieną į nosį lašinkite po 5–6 lašus šviežių alavijo sulčių.

Kompresus iš augalo sulčių darykite, jei atsiras pūliuojančių žaizdų, egzema, nudegimų ir kitokių negalavimų. Galima tiesiog ant žaizdos dėti išilgai perpjautą lapą. O kinų medicina sergantiems chroniškomis odos ligomis siūlo gerti šviežių alavijo sulčių.

Kas jis?

Alijošius dažnai vadinamas tyliuoju gydytoju, stebuklinguoju, nudegimų ir net gydomuoju augalu. Jis turi daugybę pavadinimų, vartojamų jau maždaug 4 tūkst. metų, per kuriuos šis nuostabus gydomasis augalas buvo labai naudingas žmonijai.

1862 m. George Ebersas pirmasis nustatė, kiek seniai yra naudojamas alavijas. Jis rado 3500 m. pr. Kr. parašytą senovinį Egipto papirusą, kuris pasirodė besąs gydomųjų augalų sąrašas. Vėliau kiti tyrėjai aptiko įrodymų, kad alavijas buvo naudojamas Senovės Kinijoje ir Indijoje.

Iš augalijos pasaulio

Sparčiausiai augantis medis pasaulyje – tropinė pusmėnulio formos albizija. Ji per metus užauga 10 m. Lėčiausiai augantis medis – meksikietiškas dionas, kuris per metus paauga tik 7–8 mm.