Per praėjusius metus šalies geležinkelių pervažose įvyko šeši eismo įvykiai, šiemet jau fiksuoti keturi susidūrimai su traukiniais.

Statistika pablogėjo

Praėjusiais metais geležinkelio pervažose žuvo du žmonės. Tai net 2,5 karto mažiau nei 2013-aisiais ir tris kartus mažiau nei 2014-aisiais. Šiais metais statistika daug juodesnė – per susidūrimus su traukiniais jau žuvo trys žmonės.

Iš viso Lietuvoje yra 544 pervažos, iš kurių net 477 –  svarbiuose valstybiniuose ar rajonų keliuose. Net 388 jų yra automatizuotos, 38-iose dar darbuojasi žmonės – pervažos užkardus nuleidžia žmogus, jam patikėta prižiūrėti ir tai, kaip eismo taisyklių laikosi visi eismo dalyviai, o dar 156-iose geležinkelio pervažose yra įrengti ženklai, įspėjantys apie važiuojamosios dalies susikirtimą su geležinkeliu, pastatyti "Stop" ženklai, reikalaujantys, kad, prieš kertant geležinkelį, transporto priemonė būtų sustabdoma, o manevras atliekamas tik tuomet, kai tai atlikti saugu.

Stabdymo kelias – kilometras

Yra bandomos ir dvi eksperimentinės pervažos su integruotais davikliais, kurie fiksuoja, jeigu pervažoje sustoja automobilis ar atsiranda kitokių kliūčių, dėl kurių traukinys negalėtų saugiai pervažiuoti susikirtimo su automobilių keliu.

"Užfiksavusi kliūtį, sistema siunčia signalą į geležinkelio šviesoforą. Jame užsidega raudona šviesa ir ją pamatęs, traukinio mašinistas išsyk lėtina greitį", – "Kauno dienai" pasakojo Lietuvos geležinkelių Eismo saugos skyriaus viršininkas Romas Macijauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad juokauti su kelis tūkstančius tonų sveriančiu traukiniu nereikėtų.

Atstumas, per kurį traukinys visiškai sustoja, matuojamas šimtais metrų. Kalbėdami apie automobilio nuvažiuojamą kelią iki visiško sustojimo, minime dešimtis metrų, o, pavyzdžiui, elektriniam traukiniui "Škoda", važiuojančiam maršrutu Vilnius–Kaunas 120 km/val. greičiu, prireiktų net 0,5 km, kad jis visiškai sustotų, krovininio traukinio sąstatas (maksimalus greitis apie 80 km/val.), galintis gabenti ir iki 6 000 tonų krovinį, visiškai sustoja vos per kilometrą.

Perduoda policijai

Paklaustas, kas dažniausiai pažeidžia pervažų kirtimo taisykles, R.Macijauskas neišskyrė nė vienos eismo dalyvių grupės.

"Pažeidžia visi: ir pėstieji, ir automobilių vairuotojai, ir dviratininkai. Prisimenu praėjusius metus, kai vien tik per porą parų, minint Saugių pervažų dieną, buvo užfiksuoti keturi pažeidimai", – prisiminė R.Macijauskas.

Visus pažeidėjus fiksuoja vaizdo kameros, o įrašai su padarytais pažeidimais perduodami policininkams. "Pervažas stebi vaizdo kameros, traukinių lokomotyvuose įrengti vaizdo registratoriai, tačiau šios priemonės neišgelbės tų, kurie elgiasi neatsakingai. Vaizdo medžiaga, įvykus nelaimei, mums leidžia geriau išsiaiškinti jo aplinkybes ir imtis priemonių, kad tokių nelaimių būtų išvengta ateityje", – kalbėjo pašnekovas.

"Lietuvos geležinkelių" saugaus eismo specialistai pripažįsta„ kad saugios tos pervažos, kuriose traukinio ir kitų eismo dalyvių keliai nesusikerta, tačiau senųjų vieno lygio pervažų rekonstrukcija reikalauja nemažai lėšų. Vis dėlto jau artimiausiu metu kelios tokios pervažos turėtų atsirasti keturiuose Lietuvos miestuose – Lentvaryje, Plungėje, Mažeikiuose ir Telšiuose, tiesiant europinės vėžės geležinkelį bus atnaujinta ir pervaža Kaune, Amaliuose. Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovas Andrius Kontrimas teigė, kad dabar tariamasi, jog iš degalų akcizo geležinkelių transportui surenkami pinigai – apie 20 mln. eurų – būtų panaudoti būtent infrastruktūros gerinimo darbams.