SKAITYDAMI NEBŪTINAI TAMPAME RAŠTINGESNI

"Šiandien gyvename dalyvavimo kultūroje – kiekvienas iš mūsų yra ir turinio kūrėjas, ir jo vartotojas", – teigia Vilmantė Liubinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros profesorė.

Nors šiandien visi esame rašytojai ir skaitytojai – skaitome ir rašome visą dieną, anot mokslininkės, vienareikšmiškai teigti, kad žmonės tapo raštingesni, negalima.

Knyga per šešias savaites

50 minučių. Pasak 2016 m. paviešinto tyrimo, būtent tiek laiko žmonės kasdien praleidžia skaitydami žinias socialiniuose tinkluose. Atsakydami į nuolat skambančius paverkšlenimus, kad žmonės šiandien skaito mažiau, mokslininkai teigia – ne mažiau, o kitaip. Produktyvus tinklaraštininkas per pusantro mėnesio publikuoja 64 tūkst. žodžių, t.y. visą knygą.

"Anksčiau skaityti reiškė atsivertus knygą perskaityti ją nuo pirmo iki paskutinio puslapio, o šiandien skaitoma beveik visą dieną, tačiau vartomi ne popieriniai, o virtualūs puslapiai. Informacija skenuojama, ieškant žmogų dominančių pranešimų. Rašoma šiandien daug daugiau nei anksčiau – didžiąja dalimi šiuolaikinis žmogus bendrauja rašydamas", – teigia prof. V.Liubinienė. Mokslo žurnalo "Kalbų studijos" vyriausioji redaktorė mano, kad šiuolaikiniam žmogui apibūdinti geriausiai tinka terminas "prosumer" (angl. producer + consumer – kūrėjas ir vartotojas), kuriam atitikmens lietuvių kalboje kol kas nėra.

Kalba – tai ir vaizdai

Pasak V.Liubinienės, nors šiandien gana populiaru baimintis dėl to, kad technologijos keičia mūsų gyvenimą, negrįžtamai iškraipo kalbėjimo ir rašymo įpročius, kalba, tokia, kokią mes ją žinome, neišnyks.

"Kalba labai nesikeičia – ji tiesiog vystosi", – sako V.Liubinienė. Ji cituoja šiuolaikinius lingvistus, kurie teigia, jog egzistuoja skirtingi kalbos registrai: interneto kalba, šnekamoji, oficialioji, rašytinė kalba.

"Interneto kalba yra labai įdomus reiškinys – ji yra žaisminga, ją sudaro ne tik žodžiai, bet ir vaizdai, kuriuos lingvistams tampa įdomu tyrinėti. Tačiau mūsų nusistovėjusi kalba tiesiog gyvena savo gyvenimą ir labai nesikeičia. Yra skirtingi kalbos registrai ir, mano nuomone, žmonės puikiai atskiria, kada tinka vartoti interneto kalbą su emociniais ženkliukais ir kitais pašmaikštavimais, o kada – standartinę kalbą", – teigia KTU profesorė.

Raštas – konservatyvesnis

Paklausta, ar ilgainiui neįvyks taip, kad visi žmonės kalbės tam tikra anglų ar kitos kalbos atmaina, V.Liubinienė neatmeta tokio scenarijaus.

"Toks procesas yra globalus ir neišvengiamas – juk ir Lietuvoje turime vadinamąjį Vilnijos dialektą, tuteišų tarmę, kurioje lietuvių kalbos yra labai nedaug", – teigia V.Liubinienė.

Profesorės teigimu, šnekamoji kalba yra atviresnė pokyčiams nei raštas: kuo daugiau žmogus moka kalbų, tuo daugiau įvairių žodžių įterpia į savo kalbėseną.

"Kalba yra panaši į žaidimą. Skirtingų kalbų žodžiais gali perteikti skirtingas reikšmes, tokia kalba nerašome oficialių raštų, tačiau neretai ją vartojame rašydami internete. Yra toks angliškas terminas "netspeak", kurį mes, lingvistai, esame išsivertę kaip tinklakalbę. Tinklakalbė – labai artima šnekamajai kalbai", – mano V.Liubinienė.

Net ir kinas yra tekstas

Skaitmenizacija keičia visą mūsų kultūrą, o teksto sąvoka šiandien apima daug daugiau nei tik žodžius. Pasak profesorės, anksčiau tekstą supratome tik kaip lingvistinį vienetą, o šiandien jis apima viską, kas perteikia žinią: vaizdą, garsą, žodžius.

"Net ir kiną galima skaityti kaip tekstą. Tai naujųjų medijų kalba, kuri apima ne tik lingvistinį, bet ir paralingvistinį lygmenį", – pasakoja V.Liubinienė, KTU studijų programos "Naujųjų medijų kalba" dėstytoja.

Medijų raštingumas – tokio daugialypio teksto skaitymas ir kūrimas – pasak profesorės, yra vienas iš svarbiausių įgūdžių šiuolaikiniam žmogui.

Profesorės teigimu, šiandien linijinį skaitymą pakeitė fragmentiškas, sakinį keičia trumpieji filmai, o teksto sąvoka išsiplėtė tiek, kad apima ne tik lingvistinius, bet ir paralingvistinius (vaizdo, garso) elementus. Ir nors ji sutinka, kad žmonės šiandien skaito ir rašo tikriausiai daugiau nei bet kada anksčiau, vienareikšmiško atsakymo, ar žmonės dėl to tampa protingesni, o gal, atvirkščiai, nukenčia jų loginis mąstymas, V.Liubinienė neduoda. Beje, kol kas šio atsakymo pateikti negali ir neuromokslas.