Jei būdamas trylikos iš sutaupytų pinigų perki gitarą – eini geru keliu. Jei taip susiklostė, kad nusisukai nuo muzikos, nes gimė vaikas, o paskui ėjai basomis per skyrybų ugnį, nieko baisaus – muzika yra kantri. Ir jei kol kas visus savo vaizdo klipus filmuoji virtuvėje, tai dar nereiškia, kad tavęs nelaukia platūs vandenynai. Salynai. „Galapagai“.

Muzikos ir pramogų festivalis „Galapagai“, net būdamas mainstream, visada turi ir savo alternatyvųjį braižą.

Į šį festivalį renkasi žmonės be karūnų (arba tyčia – su jomis, bet tik dėl „Instagram stories“). Ir niekas ten nesijaučia klounu, grodamas Cirko palapinėje.

Į Zarasus paskutinį liepos savaitgalį suvažiuoja ne tik tie atlikėjai, kurių private jet leidžiasi Rygos oro uoste ir kuriems reikia Dubajaus šeicho apartamentų įspūdžio pusvalandį eksploatuojamame superžvaigždės vagonėlyje kažkur provincijoje. Festivalis gausus atlikėjų, kurie patys yra nacionalinis turtas. Pristatome keletą vardų, kurie šiemet koncertuos festivalyje „Galapagai“.

PENKTADIENIS, liepos 27 d.

DUBIOZA KOLEKTIV

Pirmojo vakaro aktyvusis veiksmas Didžiojoje scenoje prasidės su bosnių grupe, kurios pasirodymai šiek tiek primena ankstyvuosius ŽAS koncertus, kai ant scenos lipdavo vagonas žmonių. Skirtumas tas, kad žasų gretose buvo nuo to paties stalo pakilę atsitiktiniai bičiuliai. O „Dubioza“ yra muzikantų šeima, susijungusi tada, kai reikėjo pralaužti Bosnijos ir Hercegovinos stagnacinį ledynmetį.

Kolektyvo pavadinimas skamba taip, lyg pirmos afišos jam būtų nupieštos irstančiame kolūkyje. Bet visi turi teisę į savo „Garbanotą Bosistą“ (apie šiuos dar bus).

Iš tiesų „Dubioza Kolektiv“ yra grupė, kuriai tiktų pradėti koncertą šūkiais „Laikykitės ten!“, nes jų balkaniškasis pradas yra toks gaivališkas ir kiekviena daina yra toks šokis, kad paskui jau galima ir mirti. O  tekstai – net jei kartais jais šaudoma į savo valdžios langus, tai tinka visai Europai, pritarė net ir progresyviosios Olandijos festivalio „Eurosonic Norderslaag“ publika.

Zarasuose penktadienio naktį „Dubioza“ susitiks su savo bičiuliais iš Lietuvos „Baltic Balkan“. Jų priešakyje – Vilniaus panko Lenco barzda, į kurią susivėlusios beprotiškos romų ir romo naktys.

TOMAS WALKERIS

Iš visų šaldytuvų šiuo metu skambanti T.Walkerio daina „Leave a Light On“ (su Kroatijoje nufilmuotu klipu) jau turi 46 mln. peržiūrų „YouTube“. Tomo interviu NBC laidoje „Šiandien“ jo kūriniui „Just You and I“ per naktį pridėjo 22 mln. perklausų „Spotify“. Autorinė T.Walkerio muzika skamba „Grey’s Anatomy“ garso takelyje, o ir Meghan Markle dėka dabar jau pasaulinės šlovės seriale „Suits“. Tomo muzikos įrašai pastaraisiais metais kuriami gerose Londono ir Los Andželo studijose, kai kitados viskas tilpdavo viename sename lap tope.

Šiandien T.Walkerio gyvenimas yra gražus (nervina nebent tai, kad pinta lagerio Londono pabuose kainuoja 5 svarus sterlingų. Laimei, Notingame gali nusipirkti už 2). Bet atlikėjas vis dar gerai prisimena patirtį, kai grojo tuščiose salėse, miegojo traukinių stotyse ir važiuodavo į muzikos pamokas su pasiskolinta autobuso kortele.

Jo gyvenimas šiek tiek priminė gausiai apdovanotą airių filmą „Once“ apie du muzikantus, įstrigusius Dublino gatvėse, siurblių remonto dirbtuvėse ir ankštoje imigrantų virtuvėje. Bet muzika gali viską.

Dainą „Blessing“ T.Walkeris parašė, gyvendamas su dvylika tokių pat valkatų bičiulių išsinuomuotame name Londone. „Buvome siaubingi vargšai. Nepaisant to, išėjome pasibastyti ir tai virto stipriu vakarėliu, po kurio pabudęs suvokiau, kad neturiu pinigų net viešojo transporto bilietui. Atrodė, kad viskas ritasi velniop. Taigi, pastačiau save į kampą ir pradėjau: „Žinai, aš tikrai neturiu pinigų, bet mums net nereikia išeiti iš namų, kad nuostabiai praleistume laiką.“ Ir tai virto minčių traukiniu, kuris mane nuvežė iki „Blessings“, – pasakojo T.Walkeris, dabar nuvažiavęs šviesmečius į priekį.

SOLO ANSAMBLIS

Penktadienio vakarą festivalio Didžiojoje scenoje užbaigs „Solo ansamblis“, kuris pernai savo pasirodymo metu nusifilmavo dainos „Netildai“ vaizdo klipą.

Jame aiškiai matyti, kokią euforiją patiria minia prie scenos, užklota juodosios nakties tamsos, pro kurią tarsi raudonais prožektoriais į užmerktus akių vokus braunasi elektroniniai garsai. Tai buvo didžiausi festivalio šokiai ir šiemet galima laukti malonaus viso to flashbacko.

GARBANOTAS BOSISTAS

Grupė gros modifikuotoje festivalio Slėnio scenoje ir tai bus tas mažasis Liverpulis, rokenrolo namai, link kurių nuo savo gimtosios Naujosios Vilnios jie nutranzavo su gitaromis ant pečių, pozityviomis mintimis galvoje ir specifine migla stiklainyje, kurį atkimšus nuo scenos pasklinda fantastinė emocija.

Nesvarbu, kur jie grotų, – Lietuvos kiemuose ir aerodromuose, Latvijos miškuose, Estijos verslo kvartaluose, bitlų gimtinėje, Balkanų papėdėse ir vikingų žemėse, nesvarbu kaip – angliškai ar lietuviškai, gėlės visada skleidžiasi iš kolonėlių ir bosistas yra garbanotas.

Naujausias „Garbanoto Bosisto“ studijinis darbas – albumas „Room for You“. Jis buvo išleistas ir kaip vinilinė plokštelė. Anot grupės, kad žmonės turėtų ką pasiklausyti ir ateityje, kai visi skaičiai išsitrins.

MIGLOKO

Plaukais suaugusi į Žemę, ji iš gelmių semiasi ypatingos energijos ir ja maitina viduje gyvenančią seną šamanę, kuri varto akis, kvatoja ir aimanuoja, vykdydama savo ritualus. MIGLOKO yra muzikos kūnas, jo dėžutė, jo boombox.

MIGLOKO yra tai, kas gimsta kiekvieno koncerto metu iš vintažinių boombox garsų ir šviežių muzikos eksperimentų. Jos koncertai yra lyg 3D muzikinė kelionė po naktinius džiazo klubus, elektronikos miestus, pas pirmykštes gentis ir bliuzo ugnikalnius.

ŠEŠTADIENIS, liepos 28 d.

JOSE GONZALEZAS

Žmogus, kuris ateina tam, kad visus sutelktų šeštadienio nakties siautuliui, yra didysis José Gonzálezas. Jo muzikai nereikia specialiųjų efektų, užtenka žemų spindulių, kurių neįveikia dirbtinis scenos apšvietimas. Tikėtina, kad dėl romantinės valandėlės su José atvyks ir tie, kuriems dviejų dienų festivalyje – kiek per daug, tačiau labai norisi išgirsti J.Gonzáleso kūrinius „Stay Alive“, „Crosses“, „Heartbeats“.

Vasarį gimtojoje Švedijoje jis pristatė naujausią albumą „Vestiges & Claws“, praėjus net septyneriems metams po pastarojo darbo „In Our Nature“. Visą tą laiką kūrėjas praleido bendradarbiaudamas su kitų sričių menininkais, pavyzdžiui, Benu Stilleriu, – sukūrė garso takelį jo režisuotam filmui „Volterio Mičio slaptas gyvenimas“.

Ne vienus metus José paskyrė ir savo giluminei egzistencijai studijoje, kurioje visiškai kliovėsi savo muzikiniu skoniu ir idėjomis.

„Man patinka muzikiniai klystkeliai, net visokios bekelės, tokie dalykai yra šiltesni. Kartais žmonės sako, kad mano muzika yra pernelyg sugadinta, bet aš tikrai nenoriu šiuolaikiškai aiškaus garso. Aš labiau linkęs laviruoti kažkur tarp „Shuggie Otis“ ir „Simon & Garfunkel“. Arba mėgautis įkvėpimu, ateinančiu iš praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio Brazilijos autorių, Amerikos folkroko ir Vakarų Afrikos dykumos bliuzo“, – sakė J.Gonzálezas, vienas laukiamiausių festivalio „Galapagai“ atlikėjų, kurio muzika turi specifinį groove, tokį – ir apie nusivylimą, ir apie optimizmą. Kartu – apie civilizaciją, žmogiškumą ir solidarumą.

DESPOTIN FAM

Festivalio organizatorių reguliariai atiduodama duoklė repo sekcijai nepakitusi ir šiemet. Greta arenininių diasporos vardų, „Galapagai“ pirmą kartą į programą įtraukė „Despotin Fam“, kuriuos neseniai buvo galima išgirsti „Lofte“.

Kompanija turi individualų požiūrį į pasaulį ir jo taisykles. Tiems, kuriems primetamos taisyklės nepatinka, patinka „Despotin Fam“. Senos repo mokyklos atstovams net nereikia ieškoti savo klausytojo – jis pats juos susiranda. Festivalyje publika juos susiras Slėnio scenoje. Beje, ten savo pasirodymą surengs ir Karpiz, šiemet per Lietuvos hiphopo apdovanojimus nerinkęs žodžių kolegoms ir provokavęs jų kūrybinio potencialo išsiveržimą visu savo nepraustaburnišku nuoširdumu.

JUNIOR A

Šeštadienį festivalyje „Galapagai“ pasirodys ir eksperimentinės, elektroninės, dream pop muzikos atlikėjas ir prodiuseris Junior A. Nuolat su įvairiausiais žanrais (nuo šiuolaikinio r&b, elektronikos, punkto iki shoegaze) flirtuojančio atlikėjo kelionė kol kas trumpa, tačiau įspūdinga.

2017 m. pradžioje internete vos pasirodžius pirmosioms jo dainoms („Sleep Machine“, „Simmah“, „Baby Boy“), vaikinu iš Vilniaus susidomėjo įtakingosios muzikos leidybos kompanijos. Singlas „Sleep Machine“ užkopė į JAV „Viral Top 50“ tryliktą vietą. Grupė „Gorillaz“ įtraukė šią dainą į savo mėgstamiausių 2017-ųjų leidimų sąrašą.

Junior A dainas groja didžiosios Europos radijo stotys. Jo diskografijoje – jau trys EP: viso pasaulio interneto naudotojų dėmesį atkreipęs „Born Busy“, po jo sekęs „Great Things“ ir „The Day He Disappeared“.

Naujausiam darbui pristatyti pasirinktas mini turas Šveicarijoje, kurį atlikėjui organizuoja populiari koncertų agentūra „Just Because“, rengianti koncertus tokiems atlikėjams kaip ALT-J, Benas Howardas, Jamesas Blake’as ir kt.