SEIMAS NUSPRENDĖ, NUO KADA, KUR IR KAIP TAUTA GALĖS GERTI ALKOHOLĮ

Seimas linkęs nuo kitų metų alkoholį leisti vartoti tik sulaukusiems 20 metų. Dabar jį pirkti ir vartoti galima nuo 18 metų.

Seimas, ketvirtadienį svarstydamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, nepritarė socialdemokratų Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Artūros Skardžiaus pataisai leisti alkoholį vartoti asmenims nuo 18 metų. Už ją balsavo 47, prieš - 51, o susilaikė 21 parlamentaras.

Galutinis balsavimas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo numatytas birželio 1-ąją.

„Alkoholikais tampama nuo jaunų dienų“, - teigė „valstietis“ Povilas Urbšys.

Seimas taip pat nesutiko, kad žmonėms nuo 18 metų būtų leista pirkti silpnesnius - mažiau nei 15 laipsnių - gėrimus. Nepritarta ir siūlymui specialiuose renginiuose – parodose, o taip pat masiniuose renginiuose leisti prekiauti ne stipresniu nei 14 proc. natūralios fermentacijos vynu (dabar - 13 proc.).

Alkoholio zonas siekia įteisinti nuo 2020 metų

Nemokamuose renginiuose nuo 2020 metų siekiama įteisinti zonas, kur būtų prekiaujama silpnu alkoholiu. Stipresnio alkoholiu juose nebūtų galima vartoti.

Už tokią „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pataisą ketvirtadienį balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 31, o susilaikė 28.

Sveikatos ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad tokios zonos skatins „blaivesnio laisvalaikio kultūros diegimą“.

Tuo tarpu konservatorius Andrius Kubilius prognozavo, kad gali žlugti Kaziuko ar Kalėdų mugės. Liberalei Aušrinei Armonaitei kilo klausimas, kur norintiems įsigyti gėrimų tėvams nemokamuose renginiuose palikti vaikus.

„Vaikais turėtų pasirūpinti tėvai, o ne organizatoriai“, - teigė A.Armonaitė.

R.Karbauskis atšovė, kad „į tokius renginius žmonės su vaikais eina ne išgėrinėti“. 

Neleis laikyti permatomuose maišeliuose

Seimas linksta Lietuvos gyventojams drausti viešose vietose gabenti ir laikyti alkoholinius gėrimus matomoje pakuotėje.

Seimas, ketvirtadienį svarstydamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, nepritarė konservatoriaus Gabrielio Landsbergio siūlymui atsisakyto tokio draudimo. Už balsavo 50 Seimo narių, prieš - 53, o susilaikė 8 parlamentarai.

Pasak G.Landsbergio, daugelyje šalių tokia praktika galioja tik tada, kai alkoholinis gėrimas yra jau atidaryta. Jis mano, kad naują draudimą bus sunku sukontroliuoti. 

Galutinis balsavimas dėl Alkoholio  kontrolės įstatymo numatytas birželio 1-ąją.

Mažos pakuotės nedings

Iš parduotuvių ir kitų prekyviečių stiprieji gėrimai mažose vienkartinėse pakuotėse su nuplėšiamais dangteliais nedings, nes Seimas nelinkęs jų uždrausti.  

Seimas, ketvirtadienį svarstydamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, nepritarė konservatorių siūlymui uždrausti alkoholį ypač mažose pakuotėse: už draudimą balsavo 41 Seimo narys, prieš - 32, o susilaikė 34 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo numatytas birželio 1-ąją.

Pataisos autorius Paulius Saudargas piktinosi, kad tokius gėrimus jų mėgėjai „suvartoja pačioje parduotuvėje ar prie parduotuvės“.

„Vaikai mato“, - tvirtino P.Saudargas.

Sveikatos reikalų komiteto vadovė Agnė Širinskienė pareiškė, kad „uždraudus tokius gėrimus, būtų apribotas importas“. Pasak jos, tokius draudimus reikia suderinti su Europos Sąjunga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažino, kad tokioje taroje parduodant stipriuosius gėrimus yra skatinimas alkoholio vartojimas, nes tokius gėrimus perka tie, kuriems jie reikalingi pagirioms.

Siekia drausti bet kokią alkoholio reklamą

Seimas nusiteikęs uždrausti bet kokią alkoholio reklamą - tam pritaria daugiau negu pusė parlamentarų. Tačiau bus galima naudoti alkoholio gamintojų pavadinimus bei prekės ženklus ant sportininkų marškinėlių bei arenų grindų.

Seimas, ketvirtadienį svarstydamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, nepritarė nė vienai pataisai, kuri būtų leidusi alkoholio reklamos išimtis, pavyzdžiui, dėl prekių ženklų. Po svarstymo už projektą balsavo 75 Seimo nariai, prieš - 6, o susilaikė 25.

Premjeras Saulius Skvernelis žadėjo, kad „krepšiniui grėsmės nekyla“: „Ženklai ir toliau galės būti naudojami“.

Jis žadėjo, kad bus sudarytos sąlygos šalies sportui „per atskirus fondus gauti rėmimą“. 

Įstatymo projektas numato, kad reklamuoti alkoholį bus galima informaciniuose pranešimuose, skirtuose šio verslo specialistams, o skelbti alkoholio gamybos įmonių pavadinimus ir prekės ženklus - iškabose ant jų pastatų ir transporto, o netikėtai - ir Lietuvos transliuotojų programose.

Be to, reklama nebus laikoma informacija parduotuvėse ir viešojo maitinimo vietose, kur prekiaujama alkoholiu, taip pat jo gamintojų ar prekiautojų interneto svetainėse.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė tikino, kad „atvažiuojančių komandų pavadinimams reklamos draudimas nebūtų taikomas“.

Daugiausia siūlymų riboti alkoholio prieinamumą pastaraisiais metais teikęs konservatorius, Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas apgailestavo, kad uždraudus reklamą, nepalikta galimybė reklamuoti bent prekės ženklą.

„Taip, aš irgi už, kad reklama būtų visiškai ribojama, bet kokias pasekmes atneš tas visiškas reklamos draudimas - pražudysime antrąjį religiją - krepšinį, nes alkoholis nemažai krepšinio komandų remia vien už tai, kad leidžia prekės ženklą ant nugaros arba ant grindų (krepšinio aikštelės - BNS). Dėl prekės ženklo pamatymo ant aikštės niekas neprasigers“, - tikino A.Matulas.

Jis sutiko, kad atsisakyti visiškos alkoholio reklamos būtų galima, kai „geriau finansuosime sporto renginius“.

„Už poros, trejeto metų gal priimsime tokį sprendimą (dėl reklamos visiško draudimo - BNS)“, - teigė A.Matulas.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad bet kokios išimtys dėl reklamos draudimo būtų sunkiai administruojamos, jomis būtų pasinaudojama.  

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas vardijo, kad iš alkoholio pardavimų į biudžetą surenkama 253 mln. eurų akcizo, 260 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio, 50 mln. eurų „Sodros“, pajamų ir kitų mokesčių - iš viso 600 mln. eurų pajamų. 

Kaip laikomasi alkoholio reklamos draudimo, kontroliuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Svarstymų pradžią lydėjo nesklandumai

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti prieštaringai vertinamas pataisas, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Tačiau svarstymų pradžią lydėjo nesklandumai.

Parlamentarams susirinkus į posėdžių salę, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad du Seimo narius - „valstiečių“ frakcijos seniūną Ramūną Karbauskį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą - kažkas užregistravo diskusijai. Pasak jo, tai esą neteisėta, nes tai padaryti gali tik pats Seimo narys, o R.Karbauskio ir A.Verygos tuo metu posėdžių salėje nebuvo.

„Manau, kad Seimo plenarinių posėdžių salėje buvo padarytas nusikaltimas arba sistema yra sugedusi. (...) Jų (R.Karbauskio ir A.Verygos - BNS) vardu, jų kortelėmis naudodamasis Seimo narys, juos užregistravo (...) Jeigu vyksta tokie procesai, gali vykti ir su balsavimu nesant žmonių“, - pareiškė „tvarkiečių“ frakcijos vadovas.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė prisipažino, kad ji su R.Karbauskio ir A.Verygos kortelėmis juos registravo diskusijai.

„Taip, registravau aš su tų Seimo narių kortelėmis“, - teigė parlamentarė. Ji taip pat paprašė registraciją panaikinti.

„Jeigu jūs matote tame problemą, tegu Etikos ir procedūrų komisija apsvarsto, o dabar persiregistruosime“, - į R.Žemaitaičio pastabą atšovė R.Karbauskis.

Konservatorius Andrius Kubilius priminė, kad „dėl to, kad leido naudotis savo pažymėjimu kitam asmeniui“, prieš kelerius metus vienas Seimo narys jau neteko mandato.

„Noriu priminti, kad Seimo narys Linas Karalius (....) dėl to, kad leido naudotis savo pažymėjimu kitam asmeniui, neteko Seimo nario mandato“, - priminė A.Kubilius.

Dėl neteisėto elektroninės balsavimo kortelės panaudojimo ir balsavimo rezultatų klastojimo 2010 metų rudenį L.Karalius buvo pašalintas iš Seimo per apkaltą.

R.Žemaitaitis paprašė, kad ketvirtadienio atvejį Seime ištirtų Etikos ir procedūrų komisija. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pažadėjo kreiptis į etikos sargus.

Tačiau R.Žemaitaitis pareikalavo svarstyme daryti pertrauką iki popietės. Jos paprašė ir liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Bet Seimas dėl jų prašymo nebalsavo, patvirtino darbotvarkę, o vėliau „valstiečių“ frakcijos nariui Povilui Urbšiui paprašius pusvalandžio pertraukos, ją padarė. Po jos, E.Gentvilas paprašė pertraukos klausimo svarstyme iki Etikos ir procedūrų komisija pateiks išvadą dėl A.Širinskienės elgesio, bet ji nebuvo padaryta.