Kandidatai į prezidentus įvardijo didžiausias grėsmes nacionaliniam saugumui | kl.lt

KANDIDATAI Į PREZIDENTUS ĮVARDIJO DIDŽIAUSIAS GRĖSMES NACIONALINIAM SAUGUMUI

  • 17

Socialinė atskirtis, emigracija, pasitikėjimo ir tikėjimo savo šalimi stoka, korupcija – šias ir kitas grėsmes šalies nacionaliniam saugumui vardijo ketvirtadienį LRT ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) organizuotuose debatuose dalyvavę kandidatai į Lietuvos prezidentus.

Konservatorių kandidatė, Seimo narė Ingrida Šimonytė tarp galimų išorės pavojų Lietuvai nurodė Rusiją, bet pažymėjo, kad esama ir kitų rizikų. 

„Turime labai aiškias išorines grėsmes, ir čia galime kalbėti apie tą pačią Rusijos grėsmę, fizinę grėsmę, turiu mintyje, mums kaip valstybei, kaip teritorijai. Bet taip pat yra ir tos grėsmės, susijusios su vadinamaisiais minkštaisiais procesais, sakykime, nevaldoma migracija ar terorizmo plitimo grėsmė. Hibridinės grėsmės įvairios, kurios dabar dažnai balansuoja ant tradicinio karo ribų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Valstiečių“ kandidatas, premjeras Saulius Skvernelis minėjo išorines rizikas, kibernetinį saugumą, hibridines grėsmes, korupciją.

„Taip pat priešiškų užsienio valstybių žvalgybų veikla, šnipinėjimas, bandymas paveikti ir mūsų tam tikrus pareigūnus, gauti informaciją. Kibernetinės atakos, korupcija viena iš tokių grėsmių. (...) Socialiai pažeidžiami žmonės pradeda nebetikėti savo valstybe, galvoti, kad kažkas kažkur kitur gyveno ar gyvena geriau, kad išorės atėjęs „gelbėtojas“ gali padėti, sutvarkyti tai“, – sakė S. Skvernelis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis akcentavo demografines, vertybines šalies problemas.

„Labai daug grėsmių yra: socialinis saugumas, demografinis saugumas – mes prarandame piliečius, o 6 tūkst. negimusių vaikų kasmet žudomi, abortuojami iki 12 savaitės nėštumo (...). Kita grėsmė – civilizacijos keitimo, islamizacijos grėsmė. Aišku, vertybinės grėsmės – prarandame pagrindinę, stiprios, tradicinės šeimos vertybę (...) Be karinės grėsmės, tai yra rimčiausios grėsmės“, – teigė V. Tomaševskis. 

Socialdemokratas, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad Lietuvoje pirmiausia būtina užtikrinti socialinį teisingumą, nepaverčiant šalies „karinių konfliktų poligonu“.

„Galite paklausti didelės dalies Lietuvos visuomenės, jie tiesiai įvardys grėsmę: skurdas, nelygybė, maži atlyginimai, menkos pensijos ir blogos gyvenimo sąlygos. 830 tūkst. žmonių šiandien laukia kitokių sprendimų. Emigravo šiemet jauni žmonės, vidurkis – 26 metai. Reiškia, emigravo jaunimas ieškoti darbo. Tai yra didžiausia problema šiandien Lietuvoje. Tos konvencinės grėsmės nėra tokios didelės“, – aiškino V. P. Andriukaitis.

Ekonomistas Gitanas Nausėda ragino atkreipti dėmesį į žmonių įtraukimą ir jų budrumo didinimą.

„Žiūrėkime į savo šalį, į savo žmones – ar gera jiems gyventi šitoje valstybėje, ar jie nori ginti šitą valstybę ir ar norės tomis sąlygomis, jeigu kartais prasidėtų konfliktas arba agresija? Tai: socialinė atskirtis, žmonių įtraukimas ir, svarbiausia, jų budrumo didinimas, kad jie suprastų ir nesileistų mulkinami tų priešiškų jėgų, kurios stengiasi skleisti dezinformaciją“, – sakė G. Nausėda. 

Seimo narys Mindaugas Puidokas mano, kad reikia orientuotis ne vien tik į karinį saugumą.

„Didžiuliai emigracijos mastai, milžiniška politinė korupcija, kuri veja žmones iš šalies, skurdo lygmuo, nes beveik ketvirtadalis mūsų žmonių yra arti ar žemiau skurdo lygmens. Taip pat visuomenės pasitikėjimas teismais ir politine valdžia. Tai yra daugybė aspektų, kurie yra itin svarbūs ir iš jų susideda mūsų nekarinio saugumo aspektai – visuomenės pasiryžimas ginti valstybę“, – vardijo M. Puidokas.

Filosofas Arvydas Juozaitis sakė, kad svarbu puoselėti lietuvių kalbą.

„Tokios valstybės, kaip Lietuva, pirmiausia sugriūva iš vidaus. Ir mums 18 amžiaus pabaiga tai pasakė – didi kartu su Lenkija valstybė sugriuvo iš vidaus ir tiktai tada ją sudraskė. Tai ir dabar mus praktiškai sudraskys iš karto (...) jeigu nėra kalbos primato. Mūsų sienos yra valstybinės lietuvių kalbos sienos“, – kalbėjo A. Juozaitis. 

Seimo narys Naglis Puteikis kritikavo, jo manymu, šalies nuolankumą ir pataikavimą Vokietijai ir Prancūzijai karinio saugumo klausimu. Pasak jo, niekas nereikalauja iš Lietuvos skirti gynybai daugiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Užuot skyrę gynybai 2 proc., mes skiriame 2,5 proc. Niekas to neprašo, niekas neprašo skirti tiek daug įsigijimams, ypač iš Vokietijos ar kitų Europos šalių. (...) Mūsų politikai nacionalinį saugumą, deja, kuria gyventojų sąskaita“, – aiškino N. Puteikis.

Jis paragino V. Tomaševskį ir V. P. Andriukaitį pasirašyti jų trijų atstovaujamų partijų susitarimą, kad gynybai būtų skiriama ne daugiau kaip 2 proc. BVP, nebent „politikai sumąstytų skirti vis dėlto pusę, kaip vokiečiai daro, šitų finansavimų algoms, kad sumažėtų emigracija iš Lietuvos“. 

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis labiausiai pabrėžė vidaus grėsmes.

„Vis dėlto įvardyčiau pagrindines vidines grėsmes. Tai neabejotinai, ir skurdas, elgetiškos pajamos, socialiniai dalykai, teisingumo, teisėsaugos stygius ir taip toliau. Bet svarbiausia: aš manau, kad mes per mažai mylime Lietuvą. Nemylime ir neginame nei mūsų istorijos, nei mūsų didvyrių (...) Ir tai didžiulė grėsmė, nes tai griauna mūsų valstybės pamatus“, – sakė V. Mazuronis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Rašyti komentarą
Komentarai (17)

liuas v

zmones be darbo neturintys pajamu -didziausia Lietuvos gresme o alkanas daug ka gali padaryti

ei Jonai

tu ka mokytojas,paziurek kokias klaidas padere tie kurie 30metu vadovavo, tu geriau apie ju klaidas padiskutuok,jos ne tik tau ,bet visai Lietuvai aktualios , pakel akis nuo ekrano ,nes apart jo nieko neiziuri.

Lietuvai

gresmes sitie kandidatai ir situ kandidatu praeities darbai jiems ir Lietuvos labui.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS