LIETUVOJE 85 PROC. RUSIJOS PILIEČIŲ BALSAVO UŽ V. PUTINĄ

Sekmadienį vykusiuose Rusijos prezidento rinkimuose Lietuvoje dalyvavo mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių Rusijos piliečių.

Didžioji jų dalis savo balsą atidavė už dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Lietuvoje iš viso balsavo 4487 Rusijos piliečiai arba 39 proc. rinkėjų, pranešė Rusijos ambasada Vilniuje.

Jos duomenimis, už V. Putino kandidatūrą savo balsą atidavė 3834 žmonės arba 85 proc. atėjusiųjų balsuoti.

Komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas gavo 240 balsų (5,3 proc.), televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčak – 129 balsus (2,9 proc.).

Kiek gavo kiti kandidatai, ambasada nenurodo.

Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, prezidento rinkimus kaimyninėje šalyje laimėjo dabartinis prezidentas V. Putinas, surinkęs apie 77 proc. balsų.

V. Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.

Pirmą kartą į prezidento postą V. Putinas buvo išrinktas 2000 metų kovo 26 dieną. Jis buvo perrinktas 2004 ir 2012 metais. 1999–2000 ir 2008–2012 metais V. Putinas dirbo vyriausybės vadovo poste.

Galima tikėtis reikšmingų žingsnių užsienyje

Rusijos prezidentu ketvirtai kadencijai perrinktas Vladimiras Putinas dar gali imtis reikšmingų žingsnių užsienio politikoje, sako analitikas Vilius Ivanauskas.

Pasak jo, visuomenė iš jo laukia tariamų „nuolatinių pergalių“.

„Rusijos visuomenei reikia nuolatinių pergalių, šis socialinius kontraktas apima ne tik rinkimų laikotarpį, todėl svarbu žiūrėti, kokius veiksmus tarptautinėje arenoje Rusija atliks“, – pirmadienį BNS sakė ekspertas iš Rytų Europos studijų centro.

Kitaip sakant, balsavo „babuškos“, o jaunimas boikotavo arba nutarė, kad neverta balsuoti, nes rezultatai yra aiškūs.

„Tikėtina, kad galime sulaukti ir naujų didelių įvykių, kuriuos sunku prognozuoti“, – pridūrė jis.

Sekmadienį perrinktas V. Putinas šaliai vadovaus iki 2024 metų. Pastaroji jo kadencija buvo pažymėta konfliktu Ukrainoje ir įsitraukimu į karą Sirijoje.

Dabar daugiausiai įtampos tarp Rusijos ir Vakarų kyla dėl buvusio šnipo apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje ir įtarimų dėl Maskvos kišimosi į užpernykščius Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.

„V. Putino žingsniai užsienio politikoje leidžia žmonėms kalbėti apie Rusijos didybę, atsilaikymą prieš Vakarus ir interesų gynimą, nors nemažai tokių veiksmų prasilenkė su tarptautine teise ar kitų valstybių teisėtais interesais“, – teigė V. Ivanauskas.

Pasak apžvalgininko Kęstučio Girniaus, Rusijai būtų naudinga sumažinti įtampą su Vakarais.

„Rusijai kenkia blokada, ta diplomatinė izoliacija. Ji nori turėti didesnį, pripažintą vaidmenį ir nenori būti laikoma piratu ar vagimi“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

„Aš manau, kad Rusija norėtų sumažinti įtampą, bet ji nesielgia taip, kad tą įtampą būtų galima sumažinti“, – kalbėjo jis.

Užtikrinta pergalė

V. Putinas sekmadienį nesunkiai įveikė kitus kandidatus ir, naujausiais duomenimis, surinko 76,6 proc. balsų.

Komunistų kandidatas Pavelas Grudininas gavo 11,9 proc. balsų, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis – 5,66 proc. balsų, o Ksenija Sobčak – 1,67 proc. balsų.

Kiti pretendentai surinko apie procentą arba mažiau balsų.

Pasak K. Girniaus, rinkimai legitimuoja ketvirtąją V. Putino kadenciją „ta prasme, kad niekas neabejoja, jog jis yra populiariausias Rusijos politikas“.

Rinkimų aktyvumas siekė apie 60 proc., tačiau apžvalgininkas pabrėžė, kad juose tikriausiai balsavo itin mažai jaunimo.

„Kitaip sakant, balsavo „babuškos“, o jaunimas boikotavo arba nutarė, kad neverta balsuoti, nes rezultatai yra aiškūs“, – sakė K. Girnius.

Socialiniai tinklai visą sekmadienį dūzgė nuo vaizdo įrašų ir nuotraukų apie pažeidimus per Rusijos prezidento rinkimus. Už balsavimą atsakingi pareigūnai žada ištirti visus nesklandumus ir anuliuoti rezultatus ten, kur pažeidimų buvo itin daug.

Pasak analitiko V. Ivanausko, Rusija sugeba parodyti, kad rinkimai joje yra legitimūs, tačiau draudimas kandidatuoti Aleksejui Navalnui ir pasitelktas administracinis resursas V. Putino pergalei užtikrinti rodo, kad balsavimas nebuvo sąžiningas.

„Apie rinkimus Rusijoje apskritai negalime kalbėti kaip apie tikrus rinkimus“, – teigė ekspertas.

Kas bus 2024 metais?

Nors V. Putinas vadovaus Rusijai dar šešerius metus, daugelis analitikų jau dabar kelia klausimą, kas įvyks šios kadencijos pabaigoje.

Be Konstitucijos pataisų 18 metų Rusijai vadovaujantis V. Putinas negalėtų prezidento rinkimuose dalyvauti penktą kartą – pagrindinis Rusijos įstatymas draudžia vadovauti šaliai ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.

Ekspertai svarsto, kad V. Putinas per ateinančius šešerius metus gali įvardinti savo įpėdinį, tačiau kol kas ryškios asmenybės Rusijos politikoje nematyti.

Šalyje šiuo metu dominuoja du konkuruojantys technokratų ir „silovikų“ klanai. Pastarieji yra saugumo tarnybų ir kariuomenės atstovai.

V. Ivanauskas prognozuoja, kad V. Putino įpėdinis bus iš jam artimų saugumo struktūrų.

„Tas galimas lyderis išaiškės galbūt kadencijos pabaigoje, tačiau tas žmogus bus alternatyva, prie kurios Putinas galės saugiai jaustis“, – sakė analitikas.

Visgi naujuoju Rusijos lyderiu galėtų tapti ir technokratas, jeigu šalis patirtų nepakeliamą ekonominį nuosmukį, pridūrė jis.

Politologai taip pat kelia prielaidas, kad V. Putinas po 2024-ųjų gali likti valdžioje atsisakius konstitucinio limito arba pakartojus 2008 metų istoriją, kai dabartinis Rusijos lyderis tapo šalies premjeru, o prezidento rinkimus laimėjo Dmitrijus Medvedevas.

Tačiau K. Girnius prognozuoja, kad tokie scenarijai abejotini dėl V. Putino nuovargio ir amžiaus. Jam 2024 metais sukaks 72-eji.

Estijoje gavo daugiau balsų nei Latvijoje

Dauguma Rusijos piliečių, šalies prezidento rinkimuose balsavusių Baltijos valstybėse, savo balsus atidavė už Vladimirą Putiną.

Rusijos ambasadorius Estijoje Aleksandras Petrovas pirmadienį žurnalistams pranešė, kad „didžioji dauguma rusų balsavo už Vladimirą Putiną – už jį savo balsus atidavė 94 proc. visų, dalyvavusių rinkimuose“.

Už komunistų kandidatą Pavelas Grudininą balsavo 1,8 proc. rinkėjų, už ultranacionalistą Vladimirą Žirinovskį – 1,5 proc. Estijoje balsavusių Rusijos piliečių, nurodė ambasadorius. 

„Už Kseniją Sobčiak atiduoti 164 balsai (0,2 proc.), kiti kandidatai surinko nuo 0,5 iki 0,8 proc. balsų“, – sakė A. Petrovas. 

Jis taip pat pranešė, kad Estijoje balsavo daugiau nei 28 tūkst. Rusijos piliečių.

„Mane nudžiugino toks didelis rinkėjų aktyvumas. Jie ėjo balsuoti nepaisydami kovui nebūdingai žemos temperatūros ir nekreipdami dėmesio į tai, kad teks stovėti eilėse“, – sakė ambasadorius.

Jis pridūrė, kad visgi ilgai gaišti eilėse rinkėjams neteko ir žmonės nereiškė nepasitenkinimo.

„Daugelis, priešingai, dėkojo už gerą balsavimo organizavimą“, – sakė ambasadorius.

Jis nurodė, kad balsavime dalyvavo ir kažkiek Rusijos piliečių, gyvenančių Ukrainoje, tačiau negalėjusių balsuoti gimtinėje. 

Ambasadoriaus duomenimis, 2012-ųjų prezidento rinkimuose Estijoje balsavo kiek daugiau – 31 tūkst. – Rusijos piliečių. Jis mažesnį balsavusiųjų skaičių aiškino tuo, kad sumažėjo Estijoje gyvenančių rusų skaičius.

„Prieš šešerius metus Estijoje gyveno apie 120 tūkst. Rusijos piliečių, turinčių teisę balsuoti. Dabar jų esama 83 tūkst.“, – paaiškino A. Petrovas.  

Jis taip pat informavo, kad Taline ir Tartu balsavimą stebėjo kandidatės K. Sobčiak deleguoti stebėtojai, tačiau „jokių skundų ir pastabų iš jų, kaip ir iš rinkėjų, nesulaukta“. 

A. Petrovas pažymėjo, kad dėl tvarkos užtikrinimo rinkimų apylinkėse taip pat nebuvo sulaukta jokių pastabų.

„Mums padėjo užtikrinti tvarką vietos policija ir privačių saugos įmonių darbuotojai. Už tai galime jiems padėkoti“, – kalbnėjo ambasadorius. 

Estijoje balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose vyko trijuose miestuose. Keturios balsavimo apylinkės veikė Rusijos ambasadoje  Taline, dar keturios – generaliniame konsulate Narvoje, dar viena – konsuliniame skyriuje Tartu mieste.

Latvijoje, Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, už V. Putiną balsavo 76,65 proc. rinkėjų,.

Trijose balsavimo apylinkėse Rygoje už V. Putiną savo balsus atidavė 93,61 proc. balsavusių Rusijos piliečių (11 878 žmonės).

Už P.Grudininą sostinėje Rygoje balsavo 2,87 proc. rinkėjų, už K. Sobčiak – 1,06 proc., už V. Žirinovskį – 0,98 proc., už Grigorijų Javlinskį – 0,43 proc., už Sergejų Baburiną – 0,43 proc., už Maksimą Suraikiną – 0,38 proc., už Borisą Titovą – 0,25 proc. Latvijoje  balsavusių Rusijos piliečių.

Rinkimų apylinkėje Liepojoje už V. Putiną balsavo 96,84 proc. Rusijos piliečių; už P.Grudininą čia savo balsus atidavė 1,22 proc. rinkėjų, už V. Žirinovskį – 0,83 proc., už M. Suraikiną – 0,25 proc., už S. Baburiną – 0,22 proc. balsavusiųjų. Likę kandidatai Liepojoje nesurinko 0,2 proc. balsų. 

Kol kas neturima duomenų, kaip Rusijos piliečiai balsavo Daugpilyje.

Rinkėjų aktyvumas Latvijoje siekė maždaug 67 procentus.

Lietuvoje sekmadienį vykusiuose Rusijos prezidento rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių Rusijos piliečių, o didžioji dalis jų savo balsą atidavė už dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Kaip pranešė Rusijos ambasada Vilniuje, Lietuvoje iš viso balsavo 4 487 Rusijos piliečiai (39 proc. rinkėjų). U V. Putino kandidatūrą savo balsą atidavė 3 834 žmonės (85 proc. atėjusiųjų balsuoti).

P. Grudininas gavo 240 balsų (5,3 proc.), K. Sobčak – 129 balsus (2,9 proc.). Kiek gavo kiti kandidatai, ambasada nenurodo.