Po sekmadienį įvykusių rinkimų savivaldybių tarybose šiek tiek padaugės moterų, tačiau pagal lyčių lygybę Lietuva ir toliau atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, naujose tarybose dirbs 424 moterys ir 1037 vyrai. Moterys sudarys 29 proc. tarybos narių – keturiais procentiniais punktais daugiau nei dabar.

Iš 19 per pirmąjį turą išrinktų merų trys yra moterys. Dar vienuolika moterų varžysis antrajame ture – Elektrėnų, Kelmės, Klaipėdos, Lazdijų, Mažeikių, Plungės, Prienų, Šilutės, Trakų ir Ukmergės rajonuose bei Visagine.

Vidutiniškai ES moterys sudaro 32 proc. tarybos narių ir 15 proc. merių, rodo Vilniuje įsikūrusio Europos lyčių lygybės instituto duomenys.

Ekspertai: lygybė svarbi visuomenei

Pasak lyčių lygybės ekspertų, vyrų dominavimas politikoje gali lemti, kad ignoruojami moterims svarbūs klausimai.

„Moterys ir vyrai mūsų visuomenėje turi skirtingas patirtis, kartais susiduria  su skirtingomis problemomis. Kai kažkuri lytis nėra atstovaujama – tikėtina, kad bus pražiūrimos ir tos problemos, interesai ar aspektai, su kuriais susiduria kita lytis“, – BNS sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos projekto „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“ vadovė Rūta Juodelytė.

Europos lyčių lygybės instituto vadovės Virginijos Langbakk teigimu, dėl susiklosčiusių tradicinių lyčių vaidmenų, Lietuvos moterys turi patirties ir žinių apie savivaldoje sprendžiamus socialinius, švietimo ir rūpybos klausimus.

„Kadangi moteriai yra priskirta rolė gimdyti, prižiūrėti vaikus, moterys daugiau žino apie tokius dalykus. Todėl teoriškai, jeigu moterų savivaldybėse būtų daugiau, jos turėtų matyti, koks yra poreikis globai, rūpybai ir mokslui“, – BNS sakė ji.

Kai kažkuri lytis nėra atstovaujama – tikėtina, kad bus pražiūrimos ir tos problemos, interesai ar aspektai, su kuriais susiduria kita lytis.

V. Langbakk pabrėžė, kad idealiu atveju, jei vyrai ir moterys dalintųsi rūpinimosi šeima naštą, šis skirtumas neturėtų būti ryškus, tačiau pagal susiklosčiusią tradiciją, moterys geriau pažįstamos su vaikų ar senelių slaugos ir rūpybos klausimais, nes joms tenka juos spręsti asmeniniame gyvenime.

Pasak jos, priežastys, nepakankamą moterų atstovavimą politikoje lemia ir aukščiausių politikų skiriamas dėmesys, ir kultūrinės tradicijos, ir darbo kultūros bei namų ruošos darbų pasiskirstymo šeimoje įpročiai.

VRK duomenys rodo, jog moterų atstovavimas savivaldoje svyravo: 1997 metais moterys sudarė 22 proc. tarybų narių, o 2000-aisiais – 18 procentų, 2002-aisiais – 21 proc., o 2007 ir 2011 metais – po 22 proc. tarybos narių.

Kaimyninėse šalyse moterų daugiau

Šiuose rinkimuose į savivaldą kandidatavo 7 470 vyrų ir 6 261 moterų.

Dėl mero posto besivaržančių vyrų dalis buvo gerokai didesnė: 78 proc. iš visų 413 kandidatų.

Besibaigiančią savivaldybės tarybos kadenciją moterys vadovavo šešioms savivaldybėms iš šešiasdešimties: Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, Trakų rajono mėrė Edita Rudeliene, Visagino merė Dalia Štraupaitė ir Vilniaus rajono merė Marija Rekst. 2017 metais Marijampolės mere išrinkta Irena Lunskienė.

N. Dirginčienė, Ž. Pinskuvienė ir M. Rekst į šias pareigas buvo perrinktos jau pirmajame rinkimų ture sekmadienį.

Daugiausiai moterų yra Islandijos (44 proc.) bei Švedijos (43 proc.) savivaldybių tarybose, mažiausiai – Rumunijos (12,4 proc.) ir Kipro (15,3 proc.).

Moterų merių daugiausiai Švedijoje (36,9 proc.) ir Norvegijoje (28 proc.), mažiausiai – Čekijoje (4,2 proc.) ir Rumunijoje (4,5 proc.).