PREZIDENTĖ: NEKLAUSYDAMA PATARIMŲ VYRIAUSYBĖ ŠAUDO SAU Į KOJAS

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vyriausybė ne visada klausosi patarimų, o taip elgdamasi „šaudo sau į kojas“.

Sekmadienį paskelbtame interviu naujienų portalui 15min.lt šalies vadovė sakė didelių dalykinių klaidų pirmaisiais Vyriausybės darbo metais nematanti, tačiau sukritikavo valdančiuosius dėl prastos komunikacijos, ir, jos teigimu, „jėga priimamų sprendimų“, kurie supriešina visuomenę.

„Negalima sudaryti iliuzijos, kad viena grupė, teisėsauga, yra svarbesnė, o, pavyzdžiui, mokslas, yra mažiau svarbu. Aš manau, kad tai yra politinės, komunikacinės klaidos. Tai nėra esminės dalykinės klaidos, bet tai tos klaidos, kurios sukelia negatyvią emociją, uždeda šešėlį ant viso biudžeto, ant visos finansinės politikos, kaip galbūt labiau skaldančios, supriešinančios, nei atvirkščiai“, – teigė D. Grybauskaitė.

Negalima sudaryti iliuzijos, kad viena grupė, teisėsauga, yra svarbesnė, o, pavyzdžiui, mokslas, yra mažiau svarbu.

„Mėginu patarti Vyriausybei, atskiriems ministrams – mes tikrai mėginame dirbti tiek, kiek įmanoma, tiek, kiek Vyriausybė prisileidžia, nori klausyti patarimų. Deja, ne visada tie patarimai yra išgirsti ir girdimi, tada išeina va tokios didelės klaidos, kurios sukelia daug negatyvo visuomenėje ir praktiškai Vyriausybė šaudo sau į kojas“, – pridūrė šalies vadovė.

Ji pažymi, jog esant ekonominiam augimui perskirstant biudžeto pajamas supriešinamos kai kurios socialinės grupės. Pasak D. Grybauskaitės, 600 mln. eurų socialinei sričiai kitų metų biudžete yra „išties nemaži pinigai“, bet ji pasigenda tolygesnio lėšų skirstymo švietimo, sveikatos sričiai, kritikuoja ir valdančiųjų blaškymąsi dėl šildymo lengvatos, sprendimą neskirti papildomų lėšų rezidentams.

„Palikta vidurinioji klasė „už borto“, mokslas, švietimas, ir daug kas investicijų ypač algų srityje gauna daug mažiau, nei galėjo. Galbūt tas paskirstymas galėjo būti šiek tiek racionalesnis. Kalbėti apie kokią nors pensijų reformą, keliant algas teisėsaugai, supriešinamos tam tikros socialinės grupės, politiškai tai yra neprotinga“, – sakė ji.

Prezidentė sako, jog su Seimu jai „nebuvo labai sunku dirbti“ bei pasidžiaugė, jog parlamentas priėmė 33 jos pateiktus įstatymus. Ji sako, kad „diskusijų metu“ pavyko atšaukti kai kurias neigiamas Seimo iniciatyvas, tarp jų – Civilinio kodekso pataisas, ribojančias žiniasklaidos laisves.

„Išties, gal kokie pora įstatymų, kurie aš norėjau, kad būtų priimti, kurie turėjo antikorupcinio pobūdžio, nebuvo priimti. Tai truputi nuvylė, bet iš principo, aš ir mano komanda rasdavome bendrą kalbą su Seimu“, – sakė ji.

Lietuvos santykiai su Rusija

Lietuvos santykiai su Rusija keistųsi tik Maskvai atsisakius okupuotų teritorijų Ukrainoje, agresyvios politikos Rytų Europoje bei kišimosi į demokratinius rinkimus, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Interviu portalui 15min.lt šalies vadovė pabrėžė, kad keičiantis geopolitinei situacijai, Lietuva taip pat turi būti pasirengusi keisti poziciją Rusijos atžvilgiu neatsisakant vertybių. Pasak šalies vadovės, su kaimynais „geriau bendrauti, prekiauti, negu kariauti.“.

„Taip, kaimynas, ko gero, kelerius artimiausiu metu bus sudėtingas. Manome, kad jei vadovas išliks tas pats mūsų rytinio kaimyno, panaši situacija taip pat gali išlikti. Tikrai nenorėčiau numoti ranka ir pasakyti, kad nereikia nei bendrauti, nei mėginti – visi keičiamės, geopolitinė situacija keičiasi“, – sakė ji.

„Jeigu iš tiesų (pasikeistų) vertybiniai dalykai, kaip okupuotų teritorijų atsisakymas, jeigu ši šalis elgsis ne taip agresyviai, nemėgins primesti jėga savo interesų, nepapirkinės mūsų politikos, ne tik mūsų, bet ir Europoje, nesikiš į rinkimus – be jokios abejonės, mes visuomet pasirengę su visais kaimynais bendradarbiauti. Nes nepasirinksi kaimynų“, – kalbėjo prezidentė.

Lietuva ES ir NATO yra viena iš griežčiausių Rusijos kritikių, o po Krymo aneksijos nepalaiko beveik jokių ryšių su Maskva.