PREZIDENTĖ NESKIRS G. DANĖLIAUS Į TEISINGUMO MINISTRO POSTĄ

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neskirs advokato Giedriaus Danėliaus teisingumo ministru, BNS ketvirtadienį informavo šalies vadovės Spaudos tarnyba.

Atmetė dėl interesų konflikto

„Premjero pateiktas kandidatas G. Danėlius nebus skiriamas į teisingumo ministro postą dėl galimo interesų konflikto.  Advokatas pats apsisprendžia dėl vieno ar kito kliento atstovavimo ir gynybos.  Kandidato pasirinkimai atstovauti klientams konkrečioje politinės korupcijos byloje nesuteikia galimybės būti paskirtam į politinę poziciją“, - teigiama Prezidentūros pateiktame komentare.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis apie G. Danėliaus teikimą į teisingumo ministrus šalies vadovei pranešė susitikime pirmadienį, o trečiadienį oficialiai pateikė prezidentei šią kandidatūrą.

Pagal Konstituciją, ministrus skiria prezidentas premjero teikimu.

G. Danėlius šiuo metu yra advokatų kontoros „TGS Baltic“ (Varul, Grunte, Sutkiene) asocijuotas partneris, iki tapdamas advokatu 16 metų dirbo prokuroru, 2013 metais iš prokuratūros pasitraukė savo noru.

G. Danėlius atstovavo prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei byloje, kurioje ji buvo kaltinama dėl valstybės paslapties atskleidimo. Šioje byloje D. Ulbinaitė buvo išteisinta.

Pastaruoju metu G. Danėlius koncerno „MG Baltic“ ir kelių partijų politinės korupcijos byloje gynė kyšininkavimu įtariamą buvusį koncerno viceprezidentą Raimondą Kurlianskį. Minėta byla šią savaitę perduota teismui.

Vyriausybės vadovas pirmadienį BNS sakė, jog G. Danėliaus kandidatūra yra bendras valdančiųjų partijų pasirinkimas.

Teisingumo ministro kandidatūros paieškos užtruko ilgiau nei mėnesį – po to, kai iš šių pareigų po kritikos pasitraukė Milda Vainiutė.

„Čia yra bendras suderintas kandidatas, o esminis pasirinkimas dėl to, kad reikia labai stipraus teisininko, gerai išmanančio baudžiamąją teisę, turinčio patirties ir prokuratūroje, ir kitoje barikadų pusėje – advokatūroje. Galiausia - jauno, doro, veržlaus žmogaus. Manau, kad Giedrius atitinka šituos kriterijus, nes iššūkiai laukia Teisingumo ministerijoje tikrai labai nelengvi“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Pirmadienį klausiamas, ar tokiu teikdamas buvusį prezidentės patarėjos D. Ulbinaitės gynėją į ministrus  nestumia šalies vadovės į galimo interesų konflikto situaciją, S. Skvernelis pabrėžė, kad G. Danėlius gynė ne pačią prezidentę, o jos atstovę spaudai, todėl problemos tame neįžvelgiąs.

2016 metų rugpjūtį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis advokatą G. Danėlių siūlė skirti savo pavaduotoju, tačiau G. Danėlius tąkart pats atsiėmė savo kandidatūrą, motyvuodamas, kad buvę ir esami jo įsipareigojimai klientams „gali sudaryti interesų konflikto regimybę“ bei mesti šešėlį prokuratūros sistemos nešališkumui.

Premjeras teigė nematąs jokių kliūčių G. Danėliui eiti teisingumo ministro pareigas, nes teisingumo ministras „neturi jokios įtakos nei prokurorams, nei teismams, nei advokatams, tai visiškai kita – politinė misija“.

„Dėl vieno ar kito ginamojo – tai neturi jis interesų nei su pačiu koncernu, o jeigu yra individualūs tų žmonių prašymai ginti, tai yra individuali sutartis, kuri neturi nieko bendro su pačia įmone“, - pirmadienį BNS sakė premjeras.

Pats G. Danėlius BNS sakė, kad pirmadienį įteikė Advokatų tarybai sustabdyti jo įgaliojimus. O dėl buvusių ginamųjų įvairiose bylose teigė nematąs kliūčių tapti ministru, nes tiesiog atliko savo, kaip advokato, darbą.

Staigmena premjerui

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės motyvai atmesti advokato Giedriaus Danėliaus kandidatą į teisingumo ministrus nesuderinami su teisinės valstybės principais.

„Kai žmogui dėl profesijos, kurios metu vykdo sąžiningai ir dorai savo pareigas, užkertamas kelias tapti ministru, tai nėra teisinis argumentas,“ – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

„Dar daugiau, tai signalas teisinei visuomenei, parodant, kad Lietuvoje galime kvestionuoti, ar esame teisinė valstybė, ar gerbiame kiekvieno žmogaus teisę į gynybą, ar ta teisė pas mus nešališkai užtikrinama“, – kalbėjo premjeras.

Jis teigė apgailestaujantis, kad atmesta „profesionalaus, stipraus teisininko, kuris galėjo drąsiai ir iš karto spręsti susikaupusias teisingumo sistemos problemas, kandidatūra“.

Premjeras sakė, kad apie prezidentės sprendimą sužinojo iš žurnalistų.

„Ačiū jums eilinį kartą, tikrai, jei ne jūs, nežinočiau daug dalykų, ir tik jūsų pagalba sužinau sprendimus, priimtus Prezidentūroje“, – sakė premjeras.

Klausiamas, ar kandidato atmetimui negalėjo turėti įtakos jo atsisakymas atstatydinti žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, kaip reikalauja prezidentė, premjeras vertino, kad „jei tai turėjo įtaką, tai apgailėtina, nes tai visiškai nesusiję dalykai“.

„Dar kartą sakau, tai stipraus teisininko, stipraus profesionalo atmetimas, galbūt viena iš versijų, kad nenorima permainų“, – pridūrė S. Skvernelis.

Klausiamas, kokie jo tolesni veiksmai, premjeras sakė ramiai apsvarstysiąs šį sprendimą: „Galbūt gausiu argumentus, ne iš žiniasklaidos, ir tuomet sprendimai gali būti įvairūs“.

Į klausimą, ar dabartinė situacija, jo akimis, reiškia aštrią Prezidentūros ir Vyriausybės konfrontaciją, premjeras atsakė: „Jei net neišklausė kandidato į teisingumo ministrus, irgi yra pozicija“.

G. Danėlius BNS sakė nekomentuosiantis prezidentės sprendimo, kol nepamatė jo motyvų.

Supriešino advokatų bendruomenę

Žinomi Lietuvos advokatai skirtingai vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nepaskirti advokato Giedriaus Danėliaus teisingumo ministru dėl jo veiklos politinės korupcijos byloje – vieni sako, kad šalies vadovė pažeidžia teisinės valstybės principą, kiti teigia, kad ji pagrįstai siekė išvengti interesų konflikto.

Prezidentė ketvirtadienį pareiškė, kad G. Danėliaus „pasirinkimai atstovauti klientams konkrečioje politinės korupcijos byloje nesuteikia galimybės būti paskirtam į politinę poziciją“. G. Danėlius buvo „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas.

Advokatė Liudvika Meškauskaitė D. Grybauskaitės sprendimą pavadino „smūgiu advokatūrai ir žmogaus teisėms“.

„Tapatinti advokatą su klientu yra ir diletantiška, ir pažeidžia teisinės valstybės principas. Primetimas G. Danėliui atsirinkti, ką ginti, reiškia, kad jeigu nori turėti gerą reputaciją, tai turi diskriminuoti klientus“, – sakė teisininkė.

Pasak jos, teisė į gynybą yra teisinės valstybės principas.

„Mes neginame nusikaltimo, mes neginame korupcijos. Advokatas gina žmogų, žiūri teisinėmis priemonėmis, kokie įrodymai, kokios lengvinančios aplinkybės. Jis yra teisinės sistemos dalis ir realizuoja konstitucinę teisę į gynybą“, – teigė L. Meškauskaitė.

Šitą sprendimą galime vertinti panašiai, kaip pasakymą gydytojui, kad tu pasileidęs, nes išgydei sifilitiką.

„Žmogus, kuris kaltinamas, tarkime, korupcija, prieš jį visa sistema – Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra ir taip toliau. Jis turi turėti nešališką teisės patarėją“, – pridūrė ji.

„Šitą sprendimą galime vertinti panašiai, kaip pasakymą gydytojui, kad tu pasileidęs, nes išgydei sifilitiką“, – kalbėjo teisininkė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius advokatas Vytautas Mizaras sako, kad prezidentės argumentuose dėmesys skiriamas interesų konflikto galimai rizikai ir jos užkardymui.

Pasak V. Mizaro, šalies vadovei įtaką apsisprendžiant dėl G. Danėliaus skyrimo galėjo daryti tai, kad jis yra advokatas byloje, kur nagrinėjami politikų veiksmai.

„Tikėtina dėl to, kad kandidatas skiriamas į labai svarbią politinę poziciją (...), prezidentė konstituciškai pagrįstai, matyt, nusprendė geriau užkirsti kelią interesų konfliktui, negu, kad leisti jam kilti“, – kalbėjo advokatas.

„Būtent dėl to spėčiau, kad prezidentės žinutė buvo, jog ji vertina galimo interesų konflikto tikimybę, dėl kurio abejotina, ar konkretus asmuo, o ne profesija (advokatas, notaras, antstolis ar panašiai) konkrečių aplinkybių kontekste, galės neutraliai, objektyviai ir sąžiningai vykdyti pareigas, būdamas teisingumo ministru“, – pridūrė jis.

V. Mizaro teigimu, prezidentė nekėlė abejonių dėl advokato darbo svarbos ir nepasakė, jog advokato profesinė veikla savaime kaip nors yra trukdis užimti pareigas, arba kaip nors paneigė teisę į gynybą.

„Jos pozicija susijusi su konkretaus asmens galimybe nesukeliant interesų konflikto konkrečių aplinkybių kontekste eiti politiko pareigas vertinimu“, – teigė V. Mizaras.

Teisingumo ministro postas laisvas nuo kovo 9 dienos, kai iš pareigų pasitraukė Milda Vainiutė.