Seimo nariams pateikus papildomus klausimus visuomeniniam transliuotojui LRT, jo Taryba nusprendė paprašyti Valstybės kontrolės audito.

„Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba, suvokdama LRT veiklos skaidrumo svarbą, suprasdama, kad visuomeninis transliuotojas funkcionuoja kaip šalies demokratinės sistemos dalis, tarnaujanti piliečiams ir visuomenei, siekdama teisinėmis priemonėmis išspręsti perdėto politinių institucijų siekio kontroliuoti LRT veiklą klausimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę, prašydama atlikti LRT valstybinį auditą“, – rašoma trečiadienį išplatintame LRT pranešime spaudai.

LRT Tarybos posėdyje antradienį taip pat nuspręsta per numatytą 20 dienų terminą atsakyti į daugiau nei pusės Seimo narių klausimus apie darbuotojų atlyginimus, sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomą.

Šie klausimai visuomeniniam transliuotojui buvo išsiųsti, reaguojant į LRT anksčiau pateiktus atsakymus į 66 parlamentarų klausimus. Kai kurie Seimo nariai tuomet teigė, kad minėtų atsakymų turinys jų netenkina.

LRT pranešime rašoma, kad Taryba taip pat įpareigojo visuomeninio transliuotojo administraciją derėtis su išoriniais prodiuseriais dėl jų sutikimo viešinti konfidencialią sutarčių informaciją.

Pirmadienį LRT išplatino Europos transliuotojų sąjungos pareiškimą, kad Lietuvos radijo ir televizijos išlaidų detalių paviešinimas gali neigiamai paveikti jos poziciją komercinėse derybose, o Seimo narių prašymas atskleisti konfidencialią informaciją kelia susirūpinimą dėl redakcinio nepriklausomumo ir LRT autonomijos.

Ieškos būdų, kaip gauti informaciją

Nepateikdamas visų prašomų duomenų apie savo veiklą visuomeninis transliuotojas LRT elgiasi nepagarbiai, bus ieškoma būdų, kaip sužinoti prašomą informaciją, sako Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis.

„Įstatyminė bazė yra tokia, kad gali elgtis nepagarbiai su Seimu. Matyt, įstatyminė bazė yra neteisinga. Sudarytos išskirtinės sąlygos“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.

Jis teigė, kad Seimas LRT veikloje nori skaidrumo, todėl dės visas pastangas, kad gautų prašomus duomenis.

„Ieškosime būdų, kaip paprašyti tų duomenų iki pabaigos, kad jie būtų paskelbti“, – teigė V. Pranckietis.

Seimo nariai LRT tarybai jau yra parašę du raštus su klausimais apie darbuotojų atlyginimus, viešuosius pirkimus ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis. Lapkritį klausimus pateikė 66 Seimo nariai, gruodį papildomų klausimų LRT turėjo 80 Seimo narių.

Parlamentarai teigia, kad juos domina išskirtinai finansinė bei administracinė situacija LRT ir LRT, kaip valstybės biudžeto finansuojamos viešosios įstaigos veiklos skaidrumas. Tuo metu LRT Taryba teigia negalinti pateikti visų prašomų duomenų, nes sutartys su prodiuserinėmis kompanijomis yra konfidencialios.

Pirmadienį LRT išplatino Europos transliuotojų sąjungos pareiškimą, kad Lietuvos radijo ir televizijos išlaidų detalių paviešinimas gali neigiamai paveikti jos poziciją komercinėse derybose, o Seimo narių prašymas atskleisti konfidencialią informaciją kelia susirūpinimą dėl redakcinio nepriklausomumo ir LRT autonomijos.