V. PRANCKIETIS: MAN PRITRŪKSTA RYŽTO TRENKTI KUMŠČIU

Paprašytas įvardinti asmeninę savybę, kuri labiausiai nepatinka, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kelias sekundes pagalvojęs naujienų agentūrai ELTA ištarė: Pritrūksta ryžto trenkti kumščiu.

Tačiau žvelgiant į Seimo pirmininko laikyseną opozicinių partijų lyderių atžvilgiu, panašu, kad ši savybė bent jau pastaruoju metu ir bent jau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) problemų klausimais itin nevargina. V. Pranckietis į derybas su opozicinėmis partijomis, priešingai nei su prezidente, į dideles kalbas nesileidžia, o iš žiniasklaidos ateinančią kritiką tiek „valstiečiams“, tiek Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui laiko nepagrįsta ir gana šališka.

Todėl kol kas opozicinių partijų lyderiai, ieškodami labiau moralinio, o ne formalaus ir procedūrinio Seimo Pirmininko palaikymo dėl VRK, lieka it musę kandę.

„Šantažas yra toks opozicinių lyderių prašymas“, - sako V. Pranckietis ir leidžia suprasti, kad, jo nuomone, neracionalūs opozicijos interesai, persmelkiantys net jaunimo organizacijas, yra didžiausias trikdis stabilizuojant visuomenės pasitikėjimą VRK.

Šantažas yra toks opozicinių lyderių prašymas.

Visgi VRK skandalai turėtų būti ne tik opozicijos galvos skausmas. Tiek VRK, tiek R. Karbauskis dažnai tampa „triukšmu“, viešojoje erdvėje nustelbiančiu pozityvius Seimo vadovo žingsnius.

Su Seimo pirmininku kalbantis apie naują kvėpavimą įgavusius Lietuvos ir Lenkijos santykius, buvo galima pastebėti tam tikrą jaučiamą jo nusivylimą. Daugiau nei po 20 metų įvykęs Lietuvos Seimo vadovo vizitas ir audringais plojimais sutikta V. Pranckiečio kalba Lenkijos parlamente Lietuvos žiniasklaidoje nebuvo pakankamai pastebėta.

„Jūs beveik vienintelis, kuris Lietuvoje apie tai paklausė, nes niekam daugiau nebuvo įdomu apie tai girdėti. O tai buvo istorinis įvykis“, - į klausimą apie parsivežtus įspūdžius iš vizito Lenkijoje atsakė V. Pranckietis ir nuoširdžiai džiaugėsi, kad lenkai parlamente plojimais jo kalbą pertraukė net vienuolika kartų.

Seimo pirmininkui net pasirodė, kad jo kalba ir dėliojami Lietuvos siekiai Lenkijos atžvilgiu taip mobilizavo lenkų politikus, kad, teigia V. Pranckietis, sunku buvo įžvelgti ideologinį ar politinį susiskaldymą tarp Lenkijos pozicijos ir opozicijos politikų.

„Aš stebėjausi, kai salėje jie (Lenkijos parlamento nariai. - ELTA) reaguodavo į kalbą, aš negalėjau suprasti, kas yra pozicija, o kas - opozicija. Manau, kad jie taip pat žiūrėjo į mūsų šalį, - kaip į visumą“, - kalbėjo V. Pranckietis.

Tačiau plojimais ar apskritai teigiamais vertinimais V. Pranckiečio indėlis bei pastangos atkuriant intensyvius Lietuvos ir Lenkijos politikų ryšius gimtinės viešojoje erdvėje nebuvo palydėtas.

Ir tai, galima sakyti, nebūtinai susiję tik su tuo, kad V. Pranckiečiui tenka vadovauti institucijai, kuria piliečiai Lietuvoje nepasitiki labiausiai - Seimui.

Viešojoje erdvėje tapo įprasta Seimo pirmininką girdėti ir matyti ne tiek kalbantį, kiek besiaiškinantį dėl to, kas vyksta VRK bei komentuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio istorijas apie santykius su Greta Kildišiene, šimtais hektarų supirktą žemę, „Agrokoncerno“ sąsajas su juoduosiuose JAV sąrašuose esančiais verslininkais, galimai politizuotą serialą „Naisių vasara“, pasiūtus vaikams tautinius kostiumus ar danielius.

Visgi V. Pranckietis nesutiko, kad R. Karbauskiui priklausantis stambus verslas yra daugelio „valstiečiams“ kylančių problemų ir trinčių su visuomene bei žiniasklaida priežastis.

Seimo pirmininkas, tikriausiai šiek tiek ironizuodamas, kartojo anksčiau jau viešai sakytą mintį, kad intrigos, į kurias „valstiečiai“ ir R. Karbauskis įsivelia, kyla daugiausiai dėl to, kad būtent ši partija daug kam netikėtai „užėmė pagrindinį namą Gedimino prospekte“, t.y. „valstiečius“ kritikuoja ir priekabių ieško, nes žiniasklaida ir tikėjosi, ir norėjo visai kitų politikų valdžioje.

Seimo pirmininko nuomone, natūralu, kad tiek daug veiklų turinčiam žmogui, kaip R. Karbauskis, kyla tiek daug klausimų iš visuomenės ir žiniasklaidos. Tačiau, pabrėžė V. Pranckietis, kol nėra įrodyta jo kaltė - bausti nereikėtų.

„Jeigu yra koks nors klausimas ir manoma, kad kas nors vykdoma neskaidriai, reikia ir ieškoti atsakymo. Bet nereikėtų įvardinti, kad blogai, jog verslininkas, kad blogai, jog tvora yra ar blogai, kad tvoros nėra. (...) Jeigu kaltas - nubauskime, nekaltas - paleiskime. Taip, kai žmogus turi daug veiklų, apie daug ir klausiama. (...) Natūralu, kai žmogus tiek daug turi ir tiek daug turi veiklos, natūraliai ir reaguoja aplinka į tas veiklas, ir visada geriausiai yra matomi dalykai, kurie gali būti vertinami nebūtinai gerai“, - kalbėjo Seimo Pirmininkas, šmaikštaudamas, kad didelis, nors ir neigiamas dėmesys LVŽS pirmininkui dažnai suveikia kaip nemokama politinė reklama.

Vis dėlto V. Pranckietis teigė manąs, kad R. Karbauskis yra pasitraukęs nuo verslo, nes, jo nuomone, R. Karbauskiui nuolatos būnant Seime, versle tiesiog nebebūtų įmanoma būti.

Kalbai pasisukus apie VRK problemas ir šios institucijos autoritetą, Seimo pirmininkas sakėsi nemanąs, kad VRK klausimas yra atsidūręs aklavietėje. Visgi leido suprasti, kad pagrindiniai ramybės drumstėjai šioje užsitęsusioje istorijoje yra opozicinių partijų lyderiai.

V. Pranckietis, susidarė įspūdis, nelinkęs nė centimetru atsitraukti nuo užimamų pozicijų ir ieškoti kompromiso su opozicinėmis jėgomis, nebetikinčiomis nei VRK objektyvumu, nei jos galimybėmis sėkmingai įgyvendinti artėjančius rinkimus. Viskas turi būti atliekama pagal procedūras, - kelis kartus pabrėžė Seimo vadovas.

V. Pranckietis laikėsi nuomonės, kad opozicinių lyderių reikalavimai nušalinti VRK pirmininkę nėra kažkuo pagrįsti. Tai šantažo forma, - akcentavo V. Pranckietis.

Pasak V. Pranckiečio, opozicija turi pati inicijuoti nepasitikėjimo VRK pirmininke procesą. Kol nebus pareikšto nepasitikėjimo, pabrėžė V. Pranckietis, nebus ko svarstyti. Tai, kad Seime šis klausimas neturi potencialo, anot Seimo Pirmininko, supranta ir opozicinės partijos.

Paklaustas, ar nemano, kad jis, kaip Seimo pirmininkas, pernelyg greitai įvertino VRK pirmininkės veiklą ir būtent dėl to galėjo sudaryti įvaizdį opozicijai, jog VRK pirmininkės atžvilgiu turi išankstinę nuomonę, V. Pranckietis to neslėpė.

„Aš turbūt išankstinę nuostatą turiu jau prieš metus laiko - nuo tada, kai aš ją (Laurą Matjošaitytę.- - ELTA) delegavau. Visos frakcijos kalbėjosi su ja. Visiems buvo viskas gerai. Ir dabar staiga jie supyko ir sukūrė naują darbo formą (šantažo. - ELTA). (...). Jeigu jų yra tokia nuomonė, tai jie turi ją ginti. Jie turi man ją atnešti ant popieriaus ir sakyti, kad štai, mes nepasitikime, mes norime pasitikėjimo procedūros. Tada būtų racionali kalba. (...) Bet opozicija nori, kad aš atstovaučiau jų nuomonei, kurios jie net nepateikia dokumentu. Aš galiu jai atstovauti, bet pateikite ją“, - aiškino V. Pranckietis pridurdamas, kad, jo nuomone, situaciją suvokia ir pačios opozicinės jėgos.

V. Pranckietis leido suprasti suvokiąs opozicinių partijų būgštavimus dėl to, kad balsuojant dėl L. Matjošaitytės pasitikėjimo valdantieji, sutelkę paramą, nesunkiai atlaikytų procedūrą ir taip VRK pirmininkę reabilituotų.

„Opozicija ir pati žino, kad neturės pakankamai motyvacijos Seime kalbėti. (...) Taip, yra Seime dauguma, ir aš neabejoju, kad ta dauguma būtų daug didesnė negu tik „valstiečiai“, kurie yra patenkinti VRK darbu“, - užtikrintai kalbėjo Seimo Pirmininkas.

V. Pranckiečio manymu, tai, kad opozicija užsiiminėja, pasak jo, nekonstruktyviu politikavimu, išduoda ir kilęs skandalas dėl „valstiečių“ narių atsisakymo dalyvauti kovo 8 d. jaunimo nevyriausybinių organizacijų inicijuotoje diskusijoje apie VRK problemas.

Seimo pirmininkas teigė manąs, kad kilusios aistros nebuvo atsitiktinės, o ir iniciatyvą diskusijai rodžiusios organizacijos „Baltosios pirštinės”, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), „Žinau, ką renku” nėra politiškai nepriklausomos, kaip kad skelbėsi.

„Užsiduokite klausimą, kas juos organizuoja, ir žinosite, kodėl taip yra rašoma?“, - aiškino Seimo pirmininkas.

Tačiau ne visa kritika, Seimo vadovo nuomone, ateina iš priešiškai „valstiečių“ atžvilgiu nusistačiusių pusių. Prezidentės kritiką ir pastabas, priešingai nei opozicinių partijų ar žiniasklaidos, V. Pranckietis įvertino kaip konstruktyvią, natūraliai ir legitimiai kylančią iš vienos iš trijų valdžių. Panašu, bet kalbantis su Prezidente V. Pranckietis yra kur kas pozityvesnis, atlaidesnis, o ir „trenkti kumščiu“ turi kur kas mažiau intencijų.

Paklaustas, kaip vertina prezidentės D. Grybauskaitės ne kartą reikštą kritiką „valstiečių“ Vyriausybei ir daugumai, V. Pranckietis į Prezidentūros priekaištus pažiūrėjo labai pozityviai.

„Aš pritariu tai nuomonei, kad pas mus yra valdžių atskyrimo principas, ir jis yra labai geras. Valdžios gali kritikuoti viena kitą ir pasakyti, ką mano. Man, kaip vienos iš šių valdžios atstovui, yra labai svarbu išgirsti iš Prezidentės pasisakymus apie mūsų darbotvarkę (...) O nesutarimai dėl nuomonių visada turbūt bus. Jei visi vienodai galvotume - kokios būtų atskirtos valdžios“, svarstė V. Pranckietis ir pridėjo, kad yra dėkingas prezidentei už visas duotas pastabas.