V. UŠACKAS: NEMATAU, KAD RUSIJA KELTŲ TIESIOGINĘ KARINĘ GRĖSMĘ BALTIJOS ŠALIMS

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas teigia nemanąs, kad Rusija keltų tiesioginę karinę grėsmę Baltijos šalims.

Ketvirtadienio vakarą per tiesioginius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirminius kandidatų į prezidentus debatus V. Ušackas kritikavo savo varžovės Seimo narės Ingridos Šimonytės poziciją, kad Rusija yra grėsmė Lietuvai.

„Aš nematau, kad šiuo metu Rusija keltų tiesioginę grėsmę Baltijos šalims. Ne tik aš nematau, bet ir Pentagonas nemato, ir NATO“, – kalbėdamas apie santykius su Rusija tvirtino V. Ušackas.

„Patikėkite iš mano patirties, iš mano bendravimo Vašingtone ir kitur, Kremlius supranta raudonas linijas, mes esame už raudonų linijų“, – pabrėžė jis.

Daug metų diplomatu dirbęs politikas teigė, kad būdamas prezidentu daugiau investuotų į gynybą, bet Rusijos nevadintų grėsme ir teroristine valstybe.

„Ką aš keisčiau? Daugiau investuočiau į gynybą, nevadinčiau rusų grėsme, kaip Ingrida buvo užsiminusi viename savo interviu, nelyginčiau Rusijos ir nevadinčiau teroristine valstybe, pavadinant visus rusus teroristais. Be abejo, investuočiau į Rusijos demokratinę ateitį. Procesai kinta, V. Putinas nebus amžinai, dėl to mums reikia išlaikyti tiltus, tuos tiltus, apie kuriuos kalbėjo popiežius Pranciškus“, – aiškino V. Ušackas.

Procesai kinta, V. Putinas nebus amžinai, dėl to mums reikia išlaikyti tiltus, tuos tiltus, apie kuriuos kalbėjo popiežius Pranciškus.

Jo teigimu, šiuo metu nėra pavojaus, kad Rusija pradėtų karą su Lietuva.

„Yra rizika, kad dėl žmogiškų klaidų gali nukristi lėktuvas, kaip Šakiuose buvo 2005 metais arba kai tankai buvo įvažiavę į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos. Tada klausimas, ar yra ryšys, kad tas nelaimingas atvejis nevirtų tragedija ir kariniu konfliktu“, – sakė konservatorius.

Reaguodama į oponento kritiką I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Rusija grėsme įvardyta 2016 metų JAV saugumo strategijoje ir ji tam pritarianti bei nematanti prielaidų, kad Rusijos elgesys galėtų keistis artimiausiu metu.

„Jeigu kas nors bando nuolat tas taisykles perbraižyti, jeigu tada, kada žmonės žaidžia šachmatais ateina trečias žmogus, paima šachmatų lentą ir trenkia tiems žmonėms per galvą, akivaizdu, kad kalbėti apie normalų dialogą yra labai sunku“, – Rusijos elgesį apibūdino I. Šimonytė.

„Jeigu sakome, kad visi esame nesusipratimai – du turistai kažką nunuodijo, kažkas netyčia numušė lėktuvą, gavęs nežinia iš kur BUK'ą. Krymo okupacija, čia yra koks žmogiškas veiksnys?“ – oponento logika stebėjosi politikė.

„Ar jūs tikrai tikite, kad Rusija užpultų NATO valstybę šiuo metu? Tai kam mes tada esame NATO? Kodėl mes įstojome į NATO? Nes mes tikime kolektyvinės gynybos garantijomis. Bet turime daryti viską, kad nebūtų sukurtos prielaidos čia įvykti kariniam konfliktui“, – I. Šimonytei atkirto V. Ušackas.

I. Šimonytė ir V. Ušackas dalyvauja TS-LKD pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose. Partijos nariai ir kiti iš anksto užsiregistravę žmonės kandidatą galės rinkti lapkričio 3-4 dienomis. Lietuvos prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę. Naujausios apklausos rodo, kad abiejų politikų reitingai yra panašūs, už juos šiuo metu žada balsuoti po 10 proc. rinkėjų.

Kviečia Lietuvą jungtis prie ES kariuomenės

Dėl konservatorių paramos kandidatuojant į prezidentus besivaržantis diplomatas Vygaudas Ušackas ragina Lietuvą pasekti dalies Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir jungtis prie buriamų ES intervencinių pajėgų.

Jo oponentė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sąjungos surengtuose debatuose Ingrida Šimonytė sako, kad ES neturėtų dubliuoti NATO karinės integracijos srityje, bet neatmeta, kad klausimą reikėtų svarstyti.

V. Ušackas pripažįsta būtinybę išlaikyti gerus transatlantinius santykius, bet, anot jo, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad „kai kurie Donaldo Trumpo pareiškimai įneša nestabilumo“.

„Nereikia sumesti visų kiaušinių į vieną dėžutę: mums reikia būti Europos Sąjungos avangarde integracijos gynybinėje srityje. Šia prasme kritikuoju dabartinės Lietuvos vadovybės pasyvią poziciją ir nedalyvavimą Europos intervencinės iniciatyvos pajėgose. Nes tai padėtų mums būti sprendimų branduolyje, išlaikyti ypatingai artimus svarbius santykius su Didžiąja Britanija, kuri išstojant iš ES, lieka šioje sąrangoje“, – trečiadienį TS-LKD debatuose kalbėjo diplomatas.

„Jei Estija gali, kodėl Lietuvos ten nėra? Tai nėra išmintingas, tai nėra ambicingas sprendimas, kurio Lietuva nusipelno“, – pridūrė V. Ušackas.

I. Šimonytė sutinka, kad ES turi savo privalumų prieš NATO dėl kai kurių sprendimų, ji pritartų integracijai kitose srityse, bet ne karinėje.

„Nemanau, kad reikėtų svarstyti sprendimus, kurie kažkokiu būdu dubliuotų tai, ką šiandien daro NATO. Nes NATO daro tai, ką turi daryti, ji yra pagrindinė gynybinė organizacija. ES turime ieškoti tai, ką mes vadiname papildomumu, bet ne konkurencija“, - svarstė parlamentarė.

„Manau, kad reikia svarstyti šį klausimą, bet neturiu lengvo atsakymo“, – teigė I. Šimonytė, paklausta, ar Lietuva turėtų prisijungti prie Europos intervencinių pajėgų.

I. Šimonytė taip pat sako iš principo pritarianti visuotiniam karių šaukimui Lietuvoje, tačiau pabrėžia, kad tam reikėtų įvertinti ir kariuomenės pajėgumus priimti daugiau šauktinių, ir užtikrinti finansavimą.

„Jei mes to neužtikriname, galime paskelbti visuotinį šaukimą ir paskui nežinoti, ką su tuo daryti (...). Reikia viską matyti kontekste, bet iš principo – taip“, – sakė pretendentė į kandidates rinkimuose, klausiama, ar palaiko visuotinio šaukimo idėją.

V. Ušackas sako palaikantis dabartinę mišrią sistemą, kai kariuomenėje tarnauja profesionalai, šauktiniai, savanoriai, juos papildo šauliai, tačiau visuotinio šaukimo būtinybę vertintų atsižvelgdamas į geopolitinę padėtį.

„Ar įvesti visuotinę tarnybą, vertinčiau pagal geopolitinę padėtį aplinkoje, vertinčiau pagal tai, ką mums pataria Lietuvos geriausi generolai ir priimčiau sprendimą. Manau, kad šiuo metu labiausiai reikia investuoti į Lietuvos pilietį, jauną Lietuvos žmogų, skiepijant ir ugdant jame sveiką gyvenimo būdą, sportą, pilietiškumą, meilę ir pagarbą savo istorijai“, – aiškino jis.