AR LIETUVA PASIRUOŠUSI JUODAJAM SCENARIJUI?

"Pabudome ir kelkimės" – tokiais žodžiais prieš 30 metų pasitikome Lietuvos nepriklausomybę atkūrusį Sąjūdį, kurio jubiliejų neseniai atšventėme. Šiandieną sunku pervertinti išskirtinį Sąjūdžio vaidmenį. Deja, dabar neretai liežuvis verčiasi ištarti – pabudome ir keikiamės, ypač skaitydami skandalingas specialiųjų tarnybų pažymas, Seimo Nacionalinės gynybos ir saugumo komiteto tyrimų išvadas.

Svarbus įvykis

Gyvenime labai jau dažnai dvi pagrindinės spalvos balta ir juoda eina viena šalia kitos. Ir dabar du visiškai kontraversiški mūsų gyvenimo įvykiai – politinės korupcijos byla ir Sąjūdžio, kurio tikslas ir buvo sukurti teisingumo siekiančią visuomenę, vykdyti sąžiningą politiką, atmetant korupciją ir savanaudiškumą, jubiliejus sutapo.

Matykime ne vien blogus dalykus. Lietuvoje vyko ir šis tas įdomesnio bei svarbesnio nei vien kompromatų lietus viešojoje erdvėje.

Nepaprastai svarbus Lietuvai, visoms Baltijos šalims įvykis – didelio masto nacionalinės pratybos "Perkūno griausmas 2018", kuriose dalyvavo apie 9 tūkst. karių, pareigūnų ir civilių. Beveik tuo pat metu buvo rengiamos tarptautinės pratybos "Kardo kirtis 2018". Jos vyko Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje, dalyvavo apie 18 tūkst. karių iš 19 NATO šalių.

Jų metu iš Vokietijos per Lietuvą į Latviją judėjo apie 1,5 tūkst. vienetų JAV karinės technikos su 3 tūkst. karių. Tai didžiausias iki tol vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas. Baltijos jūroje taip pat surengtos tarptautinės pratybos "Baltops", kuriose dalyvavo apie 4 tūkst. karių iš 17 valstybių.

Kaune vyko NATO ryšių pratybos "Tvirtas kobaltas" – dalyvavo apie 1,5 tūkst. karių ir civilių.

Šių itin galingų, kompleksinių pratybų vienas tikslų – patikrinti, kaip kariuomenė ginsis, kol bus suaktyvintas 5-sis NATO sutarties punktas ir ateis į pagalbą sąjungininkai.

Iš tiesų tai reiškia patikrinimą, kaip Lietuva bei kitos dvi Baltijos šalys sugebės išsilaikyti pirmomis agresijos valandomis ir net dienomis. Apie kokį galimą agresorių kalbama, turbūt aiškinti nereikia.

Egzaminą išlaikė

JAV analitikai yra paskelbę, kad Rusijai Baltijos šalis okupuoti užtektų nuo 36 iki 60 val., kad su 27 savo sunkiai ginkluotais batalionais prasiveržtų pro vos 12 NATO batalionų.

Išvada pesimistinė ir dėl jos pagrįstumo galima pasiginčyti. Baltijos šalių geopolitinė padėtis iš tiesų sudėtinga. Prie pietinių sienų turime bene didžiausią Europoje Baltarusijos, Rusijos strateginės sąjungininkės, tankų armiją – skaičiuojama, apie 2 tūkst. tankų. Iš Karaliaučiaus mus grasina paspirginti "Grad" raketiniais užtaisais, kurie puikiai užsirekomendavo Afganistano karo metu. Latvijai ir Estijai būtų smogta iš Pskovo srities, atkirsta Ryga ir Talinas.

Toks yra juodasis scenarijus, kurį prieš dvejus metus buvo nubrėžę amerikiečių ekspertai.

Birželį vykę kompleksiniai NATO mokymai ir skirti tam, kad toks juodasis scenarijus niekada neišsipildytų.

Reikšmingiausia tai, kad Lietuvos kariuomenė per 28 metus pirmą kartą veikė tokiu dideliu mastu. 9 tūkst. karių, praktiškai visi veikiantys daliniai, paliko savo nuolatinės dislokacijos vietą ir kelias dienas vieni vykdė šalies gynybą. Ir tik po to, kai pasitikrinome savo gynybą, atėjo sąjungininkai.

Tai buvo rimtas egzaminas Lietuvos kariuomenei ir neabejoju, kad jis išlaikytas gerai. Bet ateityje dar geriau pasirodysime, jei sustiprinsime savo ginkluotųjų pajėgų profesionalumą. Tiek pasimokę iš savo klaidų, tiek pasižiūrėję į gerus pavyzdžius svetur. Ypač naudinga, mano nuomone, nuodugniai išstudijuoti Šveicarijos ir Izraelio gynybinius modelius. Ne aklai kopijuoti, o būtent kūrybiškai pasinaudoti šių šalių patirtimi.

Dvi klaidos

Izraelis, kaip ir Lietuva, patiria nuolatinę akistatą su žymiai gausesniu priešininku. Šveicarijos pavyzdys mums parodo, jog įmanoma sukurti tokį agresijos atgrasymo modelį, kad į tavo šalį nedrįstų snapo kišti net ir skaičiumi daug pranašesnis, didesnes karinės technikos pajėgas turintis priešininkas.

Mūsų pirmoji klaida, atkuriant nepriklausomos Lietuvos kariuomenę, buvo atsisakyti karinio parengimo pamokų ir pratybų. Karinės rengybos katedras reikėjo palikti bent jau aukštosiose mokyklose. Tada būtų užtekę savanoriškai lankomų karybos pamokų. Taip, kaip dabar Lenkijoje. Bet po Ukrainos įvykių fakultatyvinių jau neužtenka. Atėjo metas mokytis valstybę ginti privaloma tvarka.

Beje, iš esmės tokią mintį iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tik kitos problemos nustūmė gynybinio modelio reformas į antrą planą.

Taip, šveicariškas gynybos modelis, kai visi piliečiai apginkluojami ir reguliariai pakviečiami į mokymus, Lietuvai gal būtų per brangus. Bet yra tarpinis, ekonominis variantas įvedant privalomąjį karinį parengimą mokymo įstaigose – tai visuotinės apimties gynybinį modelį padarytų pigesnį.

Antroji klaida, kuriant šiuolaikišką Lietuvos kariuomenę, buvo blaškymasis tarp šauktinių ir profesionalų. Dabar orientuojamasi į mišrų modelį: profesionali kariuomenė plius šauktinių rezervas. Tokią ginkluotųjų pajėgų struktūrą mato ir kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.

Jei pridėtume privalomojo karinio parengimo komponentą, tokia kariuomenė, ypač jos šauktinių sektorius, būtų efektyvesnis ir atsieitų pigiau.

Taip, sukurti tokį gynybinį modelį reikės ne tik daug laiko bet ir kantrybės. Reikės susitarti tarpusavyje politikams, reikės visuomenės pritarimo, tačiau mes galime.