AR SENIŪNIJOS TAPS BIUDŽETINĖMIS ĮSTAIGOMIS?

Vyriausybė svarsto galimybes leisti išplėsti kai kurių seniūnijų įgaliojimus pertvarkant jas į biudžetines įstaigas.

Tai numatantiems Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengtiems teisės aktų pakeitimams pirmadienį iš esmės pritarė Vyriausybė.

Vienas esminių VRM siūlymų - numatyti galimybę, jog seniūnijos kai kuriose savivaldybėse veiktų ne tik kaip savivaldybės administracijos filialai, bet kaip atskiros biudžetinės įstaigos, turinčios atskirą finansavimą savivaldybės biudžete. Kaip BNS teigė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, tai yra  „kompromisinis variantas“ tarp siūlymų palikti dabar galiojančias nuostatas ir įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.

Tapti biudžetinėmis įstaigomis, pasak vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio, galėtų pasinaudoti tik iki 10 seniūnijų.

„Pagal tai, kokias funkcijas seniūnijos vykdo, kokias funkcijas taryba nori deleguoti, būtų galimybė suteikti joms kitokį statusą. Bet yra ir tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, seniūnijose turi būti ne mažiau nei 2 tūkst. gyventojų, jos negali sutapti su savivaldos centru, turi būti atitinkamų viešųjų paslaugų teikimas. Darant prielaidą, kad visi, kas gali, norėtų tokią formą pakeisti, galėtų atsirasti iki dešimties seniūnijų“, - BNS pirmadienį Vyriausybėje sakė ministras Saulius Skvernelis.

Anot jo, atskiromis seniūnijomis galėtų tapti nedideli miesteliai, pavyzdžiui, Šiaulių rajone esantys Kuršėnai.

Be kitų reikalavimų, pertvarkant seniūniją į biudžetinę įstaigą, joje turėtų dirbti ne mažiau nei 20 valstybės tarnautojų, sprendimui būtų privaloma gauti seniūnaičių sueigos pritarimą. Seniūnai būtų ir toliau renkami vykdant konkursą, kurį prižiūrėtų septynių narių komisija. Seniūnus skirtų ir atleistų administracijos direktorius.

Pakeitimais taip pat siūloma nustatyti seniūnijoms baigtinį funkcijų sąrašą, paliekant savivaldybių teisę pavesti seniūnijoms naujas funkcijas, numatoma atsisakyti kai kurių nebereikalingų funkcijų seniūnijose.

Griežtinami ir reikalavimai seniūnaičiams: jais galėtų tapti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, nustatyta, kad jais negalėtų tapti savivaldybės tarybos narys, kontrolierius, administracijos direktorius ar tarnautojas, neveiksnūs asmenys. Pataisomis nuo 2019-ųjų ilginti seniūnaičių kadencijas iki ketverių metų.

Kaip BNS informavo Vyriausybės spaudos tarnyba, galutinis pataisų projektas dar bus derinamas su ministerijomis.

Vyriausybė vasaros pabaigoje išreiškė nepritarimą Seimo siūlymui įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Tuomet premjeras Algirdas Butkevičius priešinosi ir atskiriems seniūnijų biudžetams tvirtindamas, kad taip pablogėtų finansų valdymas ir atsirastų galimybės didėti korupcijai. Tuo metu neigiamą išvadą Seimo projektus parengusi VRM nurodė, kad seniūnijų funkcijos yra ne formuoti savarankišką politiką atstovaujant bendruomenėms, o organizuoti tinkamą viešų paslaugų teikimą.

Pagal įvairių partijų atstovų Seimui svarstyti pateiktas Konstitucijos pataisas seniūnus gyventojai rinktų ketveriems metams. Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą, garantuotų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.

Šiuo metu seniūnai yra karjeros valstybės tarnautojai.