ASMENS DUOMENYS – VIS DAR LYG ANT DELNO

Uolūs valdininkai neretai susipainioja – kada pulti bausti, o kada vykdyti savo pareigas. Net ir įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, Vyriausioji rinkimų komisija atsisako iš politiko anketos išbraukti nepilnamečių vaikų vardus. Aiškinama, jog nėra teisinio pagrindo tokių duomenų panaikinimui viešojoje erdvėje.

Viešai – asmeniniai faktai

Į kuriozinę situaciją pateko Klaipėdos tarybos narė Alina Velykienė, auginanti tris vaikus.

Moteris nutarė iš internetu viešai prieinamų šaltinių panaikinti savo vaikų vardus.

"Įsigaliojus asmens duomenų apsaugos reglamentui, susivokiau, jog bet kas gali lįsti į tavo privatų gyvenimą. Bet kas gali domėtis, su kuo gyveni, kur gyveni. Susimąsčiau, ar ne per daug yra visiems viešai prieinamos informacijos, kuri susijusi su mano vaikais? Iš socialinių tinklų panaikinau visas vaikų nuotraukas. Jei gyvename teisinėje valstybėje, reikia atliepti tai tvarkai, pagal kurią nusprendėme gyventi", – tikino politikė.

Viešumo nevengianti moteris pati nustebo, kiek žinių aplinkiniams apie savo šeimą ji yra suteikusi savo pačios rankomis.

"O kas gali vaikus apsaugoti, jei ne tu pats? Vidinė branda ateina tam tikru laiku. Man šis suvokimas atėjo tik dabar. Pagalvojau, na, koks kieno reikalas mano vaikų vardai ir amžius?" – tikino moteris.

A.Velykienė kreipėsi į Liberalų sąjūdžio, kurio narė yra, tinklalapio tvarkytojus, nes jos biografijoje iki šiol buvo įrašyta, kada kokio vaiko ji susilaukė ir kokiu vardu jį pavadino.

Moteris taip pat kreipėsi į interneto enciklopedinį tinklalapį "Vikipedija". Šį puslapį nemokamai ir be apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės.

"Iš karto buvo sureaguota. "Vikipedijos" administratoriai itin greitai sureagavo. Be kalbų buvo sutikta panaikinti vaikų vardus ir amžių. Partijos tinklalapis taip pat jau pataisytas", – pastebėjo A.Velykienė.

Rinkėjo teisės – svarbesnės

Tačiau mėginimas ištrinti vaikų vardus iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapio atsirėmė į sieną.

"Kažkodėl mano prašymas buvo suprastas kaip duomenų sunaikinimas. Paskambinau, mėginau aiškinti, jog nieko neprašau daugiau, tik išbraukti vaikų vardus. Juk vaikas savęs negali apginti, tai yra tėvų pareiga. Vaikas turi teisę į privatumą. Prašymą svarstė, gavau atsakymą ir jis mane pribloškė", – patikino politikė.

VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Medžiūnaitė informavo pareiškėją, kad neturi nei teisinių, nei techninių galimybių duomenis koreguoti.

"Turėdami teisinį pagrindą duomenis paskelbėme, paskelbėme jūsų pareiškiniuose dokumentuose nurodytą informaciją, ir ją koreguoti neturime teisinio pagrindo. Atsiprašome už nepatogumus", – patikino specialistė.

"Tai ką, man dabar į teismą kreiptis, kad jis VRK įpareigotų tai padaryti? Šiuo metu visi užduoda klausimus, ar galima kaupti asmens duomenis, ar sutinka žmogus, kad prekybos centras ar kokia įstaiga juos turėtų. O čia pareiškiama, jog nieko nebus, duomenis apie vaikus kartą paskelbei, ir viskas – visiems laikams. Nieko panašaus. Gyvenimas keičiasi, keičiasi požiūris ir suvokimas. Juk tai ne kieno nors kito, o mano vaikų duomenys", – šiurpo A.Velykienė.

Trijų vaikų mama nustebo, jog niekas su žmogumi nepanoro išsiaiškinti reikalo esmės.

"Vienos institucijos laikosi įstatymų, akcentuoja, kokios yra svarbios vaiko teisės, o kitos tai priima kitaip ir net savaip interpretuoja. Pasijutau lyg kriminalą būčiau padariusi, duomenis apie savo vaikus panaikindama. Čia juk nėra mėginimas ką nors nuslėpti nuo rinkėjų", – pasakojo A.Velykienė.

Užkliuvo siena

Baisiu kriminalu buvo įtarta ir kita žinoma moteris, už tai, kad laikėsi įstatymo, o ne jį laužė.

Žinoma televizijos žurnalistė Audra Kudabienė buvo svarstoma Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje dėl silikatinių plytų sienos vaizdų.

"Taip taip. Užkliuvo balta silikatinių plytų siena, kurią parodėme vieno siužeto metu. Istorijoje kalbama apie vieną užsienyje gyvenančią močiutę, kuri įtarinėjo, jog jos anūkai, gyvenantys Lietuvoje, badauja ir yra neprižiūrimi. Siužete neatskleidėme jokių duomenų apie vaikus. Nebuvo minima nė viena detalė, kuri leistų atsekti, apie kokius vaikus kalbame", – prisiminė A.Kudabienė.

Esu pastebėjusi, kad tipiniu atveju tipiniam valdininkui yra lengviau drausti ir bausti, negu žmogiškai išsiaiškinti situaciją.

Nenorėdami atskleisti vietos ir namo, kuriame gyvena nepilnamečiai, žurnalistai parinko su siužetu nesusijusį pastatą ir nufilmavo jį.

Tačiau klerkai nusprendė, kad įamžintas būtent tas namas, kuriame gyvena nuskriausti vaikai.

"Esu pastebėjusi, kad tipiniu atveju tipiniam valdininkui yra lengviau drausti ir bausti, negu žmogiškai išsiaiškinti situaciją. Nesikalbama Lietuvoje. Nėra parašyta įstatymų, kurie atitiktų absoliučiai visas situacijas, o gyvenimas juk labai spalvotas. Pirma reikia sėsti ir šnekėti. Gal aš iš tiesų blogai padariau, jog parodžiau silikatinių plytų namą? Gal ką įžeidžiau? Bet mane nuginkluoja tai, jog bet kuris valdininkas yra pasiruošęs kone iš karto bausti", – kalbėjo A.Kudabienė.

Moteris svarstė, ar vaikų gerovės sergėtojai kartais patys nepiktnaudžiauja jiems suteiktomis galiomis?

"Valdininkai į žurnalistus žiūri iš principo kaip į priešus. Kaip kontrolierius, įlipęs į autobusą, – jo akys mato tik "zuikius" be bilietėlio, žmonių jis nemato", – kalbėjo A.Kudabienė.

Reglamentas – dar ne viskas

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė aiškino, jog ES šalims galiojantis bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nėra pakankama priežastis koreguoti politinių kampanijų dalyvių anketas.

"Komisija vadovaujasi šiuo metu galiojančiu VRK įstatymu, ir kol kas mes neturime teisinio pagrindo kaip nors keisti ar koreguoti apie kandidatus viešinamą informaciją. VRK kaupia ir viešina informaciją tiek apie vykusius rinkimus, tiek ir juose dalyvavusių kandidatų biografijas. VRK veiklą reglamentuojantis įstatymas nėra pasikeitęs, tačiau jis nėra suderintas su bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Panašu, jog, įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, įvyks pokyčių. Įstatymų leidėjas turės reaguoti į besikeičiančią situaciją", – aiškino L.Matjošaitytė.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įtvirtina teisę reikalauti ištrinti asmens duomenis iš viešai prieinamų šaltinių, kitaip tariant, atsiranda teisė būti pamirštam.

Tuo, beje, jau naudojasi kriminalinius nusikaltimus įvykdę asmenys ir visur, kur tik įmanoma, siuntinėja reikalavimus panaikinti duomenis, ypač susijusius su jų nusikalstama praeitimi.

Ir redakcija sulaukia prašymų panaikinti publikacijas ir jose minimų asmenų vardus ir pavardes.

Teks keisti įstatymą

Jei nusikaltėliams suteikiama teisė būti pamirštam, kodėl nesuteikiama teisė mamai ginti savo vaikų privatumą?

"Komisija negali savo iniciatyva imti ir nebeskelbti tam tikrų duomenų. Mes sulaukiame įvairių prašymų iš asmenų, kurie dalyvavo rinkimuose. Prašoma keisti ar panaikinti dalyvių anketas. Tačiau įstatymas mus įpareigoja šią informaciją skelbti neribotą laiką. Reglamentas numato duomenų saugojimo terminą. Matyt, svarstant įstatymo pataisas, VRK pasisakys, kokius duomenis verta saugoti, o kurie gali būti keistini. Tuo labiau kad šie duomenys yra vertingi istorine prasme. Komisija savavališkai, savo nuožiūra negali pradėti iniciatyvų ir negali keisti viešai prieinamos informacijos apie kandidatus. Mes neturime tam pagrindo", – aiškino L.Matjošaitytė.

VRK pirmininkė tikino nepamenanti, ar buvo politikų, norinčių išbraukti buvusių sutuoktinių vardus, tačiau visas anketas iš interneto platybių norėta ne kartą panaikinti.

"Bet mes tuomet susiduriame su klausimu: o kaip visuomenės teisė žinoti? Kaip dėl istorinių duomenų? Nejaugi nutiks taip, kad po daugelio metų, atsivertę partijų kandidatų sąrašus, ten nieko nerasime? Išlieka labai daug klausimų", – tikino komisijos pirmininkė.