ĮVERTINO POLICIJOS REFORMĄ: NERIMĄ KELIA DIDĖJANTIS PAREIGŪNŲ DARBO KRŪVIS

Policijos sistemos pertvarka davė teigiamų rezultatų, tačiau esama ir nesuvaldytų rizikų, teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas savo ruožtu tvirtina, kad šiuo metu jau įgyvendinta 90 proc. numatytų tikslų, tačiau pertvarkas kritikuojantys profsąjungos atstovai teigia, jog reforma ir universalaus policininko idėja nepasiteisino.

Policijos vadovo darbas tenkina

„Policijos sistemos reforma viena iš nedaugelio įvykdytų didelių sisteminių reformų. Be jokios abejonės, yra daugybė jos teigiamų efektų – pavyzdžiui, per dvejus metus kone dvigubai išaugęs pareigūnų atlyginimas, pagerėjęs jų aprūpinimas, operatyvesnis reagavimas. Tačiau matome ir nesuvaldytų rizikų, į kurias būtina atkreipti dėmesį“, – E. Misiūnas ketvirtadienį cituojamas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime.

Vėliau per spaudos konferenciją VRM E. Misiūnas teigė policijos sistemos reformą vertinantis pozityviai ir kad jį tenkina policijos generalinio komisaro darbas.

„Jau kurį laiką mes stebime atidžiai policijos veiklą ir vykdomą reformą, išanalizavome visą situaciją ir parengėme pažymą, kurioje policijos reformą vertiname pozityviai. Manome, kad reformos reikėjo, manome, kad su senąja sistema policija taip efektyviai užtikrinti visuomenės saugumo nebūtų galėjusi“, – sakė ministras.

„Generalinio komisaro darbas tenkina, aš neturiu jokių pagrindų pasisakyti kitaip. Yra supratingumas, yra noras bendradarbiauti, yra platus požiūris ieškoti geriausių sprendimų. Jei lygintume atvejus, vakar dienos ir šiandien dienos, tai situacija iš esmės skirtinga“, – teigė jis.

Policijos vadovas L. Pernavas teigė, kad per trejus metus įvykdyta apie 90 proc. užsibrėžtų tikslų.

„Visuomenė tikrai yra saugesnė, policijos pareigūnų gatvėse yra daugiau, yra dvigubai daugiau reaguojančių ekipažų, niekas jau nesiginčija, kad pareigūnai yra geriau aprūpinami, kad jie gauna naujus automobilius, naują įrangą, naują uniformą“, – vardijo komisaras.

Kartu jis sakė norintis nuraminti policijos pareigūnus, kad daugiau esminių reformų iki savo kadencijos pabaigos kitąmet jis neplanuoja, ir „jokių drastiškų atleidimų nebus ir negali būti“.

„Matome, kad pavyko išspręsti problemą, kai niekas nenorėjo ateiti į policiją dirbti, t. y. policija buvo visiškai nepatraukli profesija. Atlyginimas pradinis buvo 375 eurai į rankas, sulūžę automobiliai, basi pareigūnai ir t. t. Prieš kelerius metus mes dar turėjome situaciją, kai į penkias vietas buvo vienas kandidatas, šiandien penki kandidatai pretenduoja į vieną vietą, to policijos istorijoje dar nėra buvę“, – kalbėjo L. Pernavas.

Blogesnė darbo kokybė

Policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė savo ruožtu tvirtino, kad reforma policijos pareigūnų netenkina.

„Šiandien pasakyta, kad daugiau policininkų yra gatvėse, bet pagal pristatytą analizę matyti, kad tas daugiau policininkų gatvėje nelemia atvykimo laiko į sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Sumažėjęs policininkų skaičius lemia pačių policininkų saugumą, nes policininkai verčiami patruliuoti po vieną arba pasitelkę policijos rėmėją. Per tą laikotarpį yra padidėjęs pareigūnų, žuvusių arba sužalotų tarnyboje, skaičius“, – sakė R. Katinienė.

Ji pareiškė, kad sprendimas atsisakyti pareigūnų specializacijos nepasiteisino.

„Mes manome, kad nepasitvirtino universalus policininkas. Tas universalus policininkas lemia, kad nėra nei į įvykius atvykus kokybės, tai suponuoja ir kelių priežiūros saugumą, kadangi kelių policijos pareigūnai priversti reaguoti į įvykius ir neatlieka savo tiesioginės funkcijos. Lygiai tas pats atsisakius nepilnamečių asmenų inspektoriaus ir apylinkės inspektorių, matyti spraga prevencijoje, kuri suponuoja nusikalstamų grupuočių kūrimąsi, nepilnamečių nusikalstamumo didėjimą“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovė.

Nepaaiškinamas vagysčių sumažėjimas

Policijos reformos vertinimo rezultatus ketvirtadienį paskelbusi Vidaus reikalų ministerija dar žada prašyti Valstybės kontrolės atlikti nepriklausomą policijos pertvarkos auditą.

VRM pranešė policijos reformą vertinusi analizuodama nusikalstamumo, nusikaltimų ištyrimo statistiką, finansinius duomenis, atliko pareigūnų ir visuomenės apklausas, surinko prokurorų duomenis ir komentarus, Savivaldybių asociacijos pateiktus komentarus.

„Pagrindinės rizikos, kurias matome – pareigūnų skaičiaus mažėjimas iš esmės nedidėjant darbo našumui. Auga darbo krūvis, didėja tikimybė nekokybiškai atlikti darbą. Kadangi pareigūnų gatvėse padaugėjo pusantro karto, reagavimas į įvykius išaugo, tačiau ne taip žymiai. Orientuojantis į greitą reagavimą, kyla rizika tyrimų kokybei“, – rizikas nurodė E. Misiūnas.

Generalinės prokuratūros duomenimis, padaugėjo bylų, kuriose policijos įstaigų priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorų buvo panaikinti. 2016 metais tokių bylų buvo 406 arba 1,1 proc. visų bylų, pernai – 1325 bylos, t. y. 4,1 proc. visų bylų.

VRM atkreipė dėmesį ir į pakeistą pranešimų apie nutrauktą ikiteisminių tyrimų tvarką. Pernai liepą policijos generalinis komisaras L. Pernavas pasirašė įsakymą, kad informaciją tikrinusiam pareigūnui pakanka apie nutrauktą tyrimą pranešti tik darbuotojui, atsakingam už atitinkamo įrašo padarymą informacijos registre. Tai reiškia, kad pareigūno sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo nėra vertinamas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

„Nesubalansuotas siekis supaprastinti procesinius veiksmus ir tinkamai reglamentuoti vidiniais teisės aktais jų kontrolę išlaiko riziką neregistruoti padarytų nusikalstamų veikų arba jas kvalifikuoti administraciniais nusižengimais“, – teigiama VRM pranešime.

Auditas atskleidė ir nepaaiškinimą vagysčių sumažėjimo statistiką.

„Per metus gerokai sumažėjo vagysčių atvejų – net 25 procentais. Kyla klausimas, ką rodo šis skaičius – ar žmonių netikėjimą, kad pareigūnai ištirs vagystes ir dėl to į juos nebesikreipiama, ar tai labai žymus nusikalstamumo mažėjimas, kuriuo reikėtų girtis. Jei tai pirmasis atvejis, kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo“, – svarstė E. Misiūnas.

Anot VRM, aktuali lieka vidinės komunikacijos problema – tik šiek tiek daugiau nei pusė (55 proc.) pareigūnų nurodė gaunantys naudingą grįžtamąjį ryšį iš savo tiesioginių vadovų.

Tuo metu gyventojai, vertindami viešojo saugumo situaciją ir policijos darbą, neįžvelgia didelių pokyčio požymių. Apklausos duomenimis, 3 proc. punktais sumažėjo saugiai savo gyvenamojoje vietoje besijaučiančių gyventojų dalis – 2014 metais taip jautėsi 80 proc. apklaustųjų, 2017 metais – 77 procentai.

„Reformą vertinu kaip įvykusią, šiuo keliu eina ir kitos statutinės tarnybos. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro, tačiau teigiami reformos rezultatai matyti plika akimi. Su policijos generaliniu komisaru sutarėme, kad svarbu atkreipti dėmesį į rizikų suvaldymą ir lanksčiai reaguoti į nuolat kintančią kriminogeninę situaciją. Kaip esu sakęs ir anksčiau – sklandus policijos darbas ir visuomenės saugumas yra tiesioginė generalinio komisaro atsakomybė“, – sakė E. Misiūnas.

Padaugėjo patrulių

Policijos vadovybė reformos ėmėsi užpernai, sakydama, kad tai padidins visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerins pareigūnų darbo sąlygas. Jungiant viešąją ir kriminalinę policiją komisariatuose, atsisakyta nereikalingų pastatų, dalies darbuotojų.

Anot policijos, reforma leido pareigūnų skaičių gatvėse padidinti daugiau nei dvigubai iki 3,5 tūkst., greičiau reaguoti į pavojingiausius iškvietimus, pakelti pareigūnų algas. Viešąją tvarką vidutiniškai per parą užtikrina apie 630 ekipažų, o tai yra 80 proc. daugiau nei iki reformos pradžios.

Policija  teigia, kad pareigūnų aprūpinimas taip pat geresnis – perkami nauji automobiliai, atnaujinama ginkluotė, kitais metais policininkai gaus naujas uniformas.

Policijos departamento BNS pateiktais duomenimis, per 2017 metus iš tarnybos Lietuvos policijoje pasitraukė ar buvo atleisti 435 pareigūnai, priimti 298 nauji pareigūnai, taigi, pareigūnų sumažėjo 137. Iš viso Lietuvos policijoje šiuo metu tarnauja 8155 pareigūnai.