Vilmanto Raupelio nuotr.

KAIP PAKEISTI MOKSLEIVIŲ MAITINIMOSI ĮPROČIUS?

2018-11-13 13:39
Klaipeda.diena.lt inf.

Įsigaliojus naujosioms mokinių ir darželinukų maitinimo taisyklėms, vaikai neskuba mėgautis sveikesniu maistu. Apklausa atskleidė skaičius, kiek mokinių sveikatą tausojančius patiekalus, tiekiamus valgyklose arba įsidedamus iš namų, iškeičia į menkaverčius užkandžius artimiausiose prekybos vietose arba apskritai nieko nevalgo.

Kvietė 106 mokyklas

Kardinaliai pakitus patiekalams ir jų skoniui ugdymo įstaigų valgyklose pastebima, kad vaikai lieka alkani, o daugybė nesuvalgyto maisto išmetama.

Valdininkai ramina, kad priprasti prie naujovių reikia laiko, kad jos privers tėvus apsvarstyti šeimos maitinimąsi namuose, ir taip bus žengtas didelis žingsnis sveikesnės gyvensenos link.

Tačiau belaukiant, kol vaikai adaptuosis prie naujų reikalavimų, nemažai jų valgyklas apskritai aplenkia ir per pertraukas tiesiu taikymu suka į kioskus, prekybos centrus, kur be jokių apribojimų galima įsigyti įvairiausių užkandžių, kurie visiškai neatitinka sveiko maisto standartų.

Tokias tendencijas patvirtino apklausos "Moksleivių maitinimosi įpročiai", vykusios 45-iose mokyklose, rezultatai. Savo nuomonę išreiškė 3 210 ugdymo bendruomenių narių. Iš viso dalyvauti apklausoje kviestos 106 mokyklos iš 16 Lietuvos rajonų ir miestų.

Apklausoje dalyvavusių moksleivių amžius – nuo 6 iki 19 metų, taip pat savo nuomonę išsakė pedagogai, tėveliai. 82 proc. arba 2 632 apklausos dalyvių – moksleiviai. Iš jų 13 proc. arba 353 yra vaikai iki 10 metų. 18 proc. apklausos dalyvių – mokytojai ir žemesniųjų klasių mokinių tėvai.

Pasirinkimas – už kampo

"Apklausas vykdome nuolat. Žinome, kad ne visi vaikai valgo valgykloje. Apklausos rezultatai tik patvirtino tai, ką pastebi mūsų darbuotojai", – sakė profesionalias maitinimo paslaugas teikiančios ir minėtą apklausą inicijavusios įmonės "Bruneros" Rinkodaros skyriaus vadovė Silva Petrikauskienė.

Vis dėlto kai kurie rezultatai nustebino ir šioje srityje ilgus metus dirbančios bendrovės atstovus. Į klausimą "Jeigu nevalgote mokyklos valgykloje, kur ir ką valgote?" 42 proc. (1 348) apklausos dalyvių atsakė, kad maistą perka užkandinėse arba prekybos centruose.

Penktadalis, tai yra 610 apklaustųjų teigė, kad nevalgo nieko, kol būna mokykloje. "Vadinasi, vaikai būna nevalgę 6–7 valandas, o jei dar ir nepusryčiavę išeina į mokyklą, tai faktiškai alkani būna visą dieną", – komentavo S.Petrikauskienė. Trečdalis (1 027) nurodė, kad valgo iš namų atsineštą maistą.

Bendrovės atstovė pridūrė, kad net 7 proc. (225) apklaustųjų perka menkaverčius užkandžius iš mokyklos užkandžių aparato, dažnai stovinčio šalia valgyklos, kurioje laukia šiltas, kokybiškas ir šviežias maistas. "Neturime galios tikrinti ir reguliuoti mokyklose statomų užkandžių aparatų asortimento", – teigė S.Petrikauskienė.

Remiantis apklausos duomenimis, galima teigti, kad kasdien mokyklos valgykloje valgo 28 proc. (899), 1–4 kartus per savaitę – 30 proc., arba 963 apklaustieji. 42 proc. (1 348 ) apklaustųjų atsakė, kad renkasi kitą maitinimosi būdą.

Įpročiai – iš namų

"Atsakymai į klausimą "Kokie patiekalai mokyklos valgykloje jums patinka" tik patvirtina, kad moksleiviams patinka mokyklos valgykloje gaminami įprasti valgiai. Beveik visiems, net 88 proc. apklaustųjų patinka karbonadai ir kepsniai, 83 proc. mėgsta salotas ir daržoves, apie 80 proc. neatsisako bulvių, 74 proc. – miltinių patiekalų. Tik pusei apklaustųjų patinka kruopų košės, žuvų patiekalai, kotletai", – apklausos rezultatus apžvelgė bendrovės atstovė.

Ji pridūrė, kad nepriklausomai nuo įstatymų, griežtų draudimų, kas antras apklausos dalyvis pageidauja įvairių gėrimų, Kijevo kotletų ir kitų kepsnių su džiūvėsėliais, picų, bulvyčių fri, desertų su šokoladu, spurgų, įvairiausių sumuštinių, blynų su uogiene, mišrainių su majonezu, nors pagal naująją tvarką tokiam maistui kelias į ugdymo įstaigas uždarytas.

Sausainių, įvairių ir daugiau bulvių patiekalų, saldžių kompotų bei arbatos, traškučių nori kas trečias respondentas. Vieno iš dešimties labai mėgiamas – padažas su spirgučiais. Tad klausimas, ar draudimais, taikomais vien tik ugdymo įstaigų valgykloms, iš tiesų efektyviai galime diegti sveiką mitybą?

"Jeigu norime, kad vaikai sveikai valgytų, keiskime tėvų požiūrį į vaikų ir visos šeimos mitybą, skiepykime sveikesnės mitybos įpročius vaikams, neparduokime traškučių ir kito menkaverčio maisto ne tik ugdymo įstaigose, bet ir visur kitur. Tuomet ribojimas gal ir gali turėti prasmę, tačiau draudimas vienur neleisti, o kitur leisti, tikėtina, gali būti visiškai bevaisis", – įsitikinusi S.Petrikauskienė.

"Esame už nuoseklų sveikatai palankios mitybos kultūros ugdymą, todėl manome, kad gerų rezultatų šioje srityje pasieksime tik tada, kai ir šeimoje, ir mokyklos valgykloje vaikai valgys kokybišką sveikatai palankų maistą, o kuriant įstatymus, reglamentuojančius vaikų mitybą, aktyviai dalyvaus visuomenė, tėvų ir vaikų, moksleivių organizacijų atstovai", – akcentavo S.Petrikauskienė.