Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija | kl.lt

MININT LAISVĖS GYNĖJŲ DIENĄ SEPTYNIEMS PARTIZANAMS ĮTEIKTA LAISVĖS PREMIJA

Sekmadienį minint Laisvės gynėjų dieną 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui.

„Septyni partizanai – prieš ketvirtį amžiaus atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizacijos tuometės vadovybės nariai, atstovaujantys skirtingoms apygardoms ir tarsi sujungiantys visus, kovojusius už Laisvę. Visus tūkstančius, kurie yra ir buvo labai gražios prigimties, kuriems yra aukštas dangus, nes jie tarsi nepagautas paukštis, sklendžiantis skliautu, nes jiems duota aukštesnė misija – įkvėpti ir saugoti. Taip, tai buvo paprasti žmonės, bet jų stipri dvasia leidžia juos matyti nepaprastoje šviesoje. Jie yra drąsi, laisva ir laiminti Lietuva. Ir jie yra PERGALĖ, kurią galutinai užtvirtinote Jūs, Sausio 13-osios Laisvės gynėjai“, – iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje sakė Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuva, anot jos, turi savo gyvą legendą. „Tai ne pasaka apie milžinus, tai yra tikra legenda, modernios Lietuvos mitas su tikrais žmonėmis, iš kurių mes semiamės tikėjimo ir pasitikėjimo“, – sakė ji.

Minėjimo dalyviams Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pristatė partizanų asmenybes.

Bronislovas JUOSPAITIS-Direktorius:

1944-1951 m. Vyčio apygardos partizanas, „Vėtros“ būrio vadas. Po lemtingų kautynių įkalintas, tardytas, nuteistas 25 metus kalėti griežtojo režimo lageryje Norilske – kur „žiema tęsiasi 12 mėnesių, o likęs laikas – vasara... “ Sovietai išsekintą ir keturiasdešimt kelis kilogramus tesveriantį partizaną užregistravo numeriu F412. Į Lietuvą jis grįžo 1966 m.

Z787 – okupantų primestas kalinio numeris Vytautui BALSIUI-Uosiui

1944-1948 m. buvo Tauro apygardos partizanas, 1945 m. sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse. 1948 m. sausio 13 d. išduotas ir suimtas. Nuteistas 10 metų kalėti griežtojo režimo Norilsko lageryje ir 15 metų tremties. 8 metus priverstinai dirbo anglies kasyklose „Kajerkan“, 10 metų Karagandos vario kasykloje. Į Lietuva grįžo 1966 m. Atkūrus Nepriklausomybę ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizaciją, ilgą laiką buvo jos štabo viršininku.

Siekime išsaugoti mūsų tautos vaikus užsieniuose, tautiečius, kurie už tūkstančių kilometrų gieda Tautišką giesmę, kurie kalba lietuviškai ir vienydamiesi kartu švenčia.

Jonas ČEPONIS-Vaidila (Vaidevutis):

Nuo 1944 m. rėmė partizanus, aprūpindavo juos ginklais, dokumentų blankais, pogrindine spauda, palaike ryšius su jų štabais. 1945-1948 m. ginkluotojo pasipriešinimo dalyvis. Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas. Jis buvo įgaliotas palaikyti ryšį su kitomis partizanu apygardomis, tartis centralizacijos klausimais. Suimtas Kaune 1948 m., nuteistas 25 metams lagerio be teisės grįžti į Lietuvą.

Jonas puikiai prisimena, kaip pasitiko savo nuosprendį: „Perskaitė, kad skiria dvidešimt penkerius metus. Nusišypsojau. O jie ir sako: svoločius dar juokiasi, gavo dvidešimt penkerius metus ir nebijo. Rusai verkdavo, o mes juokdavomės, kad dvidešimt penkerių metų nereikės sėdėti, nes tiek ilgai ta valdžia neišsilaikys.„

Partizanas Vaidila kalintas Norilsko, Kemerovo lageriuose. 1953 m. Norilsko politinių kalinių sukilimo dalyvis. Į Lietuvą grįžo 1968 m. Atkūrus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizaciją – ilgametis jos vadas.

Partizanų vado Vanago ryšininkas Juozas JAKAVONIS-Tigras:

1944-1946 m. Dainavos apygardos Merkio rinktines ryšininkas ir partizanas. Jo tėvų sodyboje įrengtas bunkeris – partizanų vadų Vanago ir Kazimieraičio vadavietė. Suimtas 1946 m., nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metų tremties bausme. Kalintas Kolymos ir Magadano lageriuose, ištremtas į Krasnojarsko kraštą.

Į Lietuvą grįžo 1959 m. Jau nepriklausomoje Lietuvoje toje pačioje sodyboje Kasčiūnų kaime atkūrė bunkerį, kur ir šiandien yra laukiamas kiekvienas, kuriam svarbios ir įdomios Lietuvos Laisvės kovos.

Didžiulį šviečiamąjį darbą dirba ir Jonas KADZIONIS-Bėda, jis taip pat atstatė savo būrio bunkerį, kurį lanko šimtai moksleivių.

1948-1953 m. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanas. 1949 m. paskirtas Butigeidžio kuopos vadu. Laisves kovų metais sukūrė šeimą - vedė partizanę Malviną Gedžiūnaitę-Sesutę. Apie tą laiką Jonas jautriai sako: „Nežinojau, kiek mums dar liko gyvenimo, todėl pasiūliau susituokti kur esame (kluone, „dobilų soste“) ir daugiau nelaukti. Tą naktį, kai vienas kitam pasižadėjome mylėti amžinai, prisimenu lyg vakarykštę dieną“. 1953 m. įviliotas į pasalą ir agentų smogikų suimtas. Nuteistas 25 m. kalėti ir 5 m. tremties bausme. Iškalėjo visą 25 m. bausmes laiką Omsko, Irkutsko, Mordovijos, Permes lageriuose. 1978 m. grįžo į Lietuvą. 1983 m. ištremtas į Kaliningrado sritį, galutinai į Lietuvą grįžo tik 1989 m.

Jonas ABUKAUSKAS-Siaubas – taip pat patyrė per 20 metų nelaisvės

1949-1952 m. Algimanto apygardos partizanas, „Audros“ būrio vadas. Prisimena, kaip jungiantis prie partizanų bendražygiai sakė jam: „Čia ne bulkučių valgyti ateisi“. 1952 m. legalizavosi, tais pačiais metais suimtas, 24 metus kalintas Omsko, Taišeto, Vladimiro ir Mordovijos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1976 m.

Juozas MOCIUS-Šviedrys:

Nuo 1944 m. bendradarbiavo su pogrindžiu, platino partizanų spaudą, buvo partizanų ryšininkas. 1945-1947 m. Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanas, dirbo rinktinės štabe. Spausdino pogrindžio laikraštį „Laisves varpas“. Suimtas 1947 m., paskirta mirties bausmė, tačiau ji pakeista į 25 metus lagerio. Kalėjo Komijos lageriuose, priverstinai dirbo anglies kasyklose. Į Lietuvą grįžo 1977 m., po 29 metų ir 6 mėnesių. Po beveik 30 metų...

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Kaip primena ELTA, Laisvės premija yra skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui, laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.

V. Pranckietis: neieškokime priešų tarp savų

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ceremonijoje išreikšdamas pagarbą Sausio 13-ąją žuvusiems 14 laisvės gynėjų pabrėžė, kad šiandien tikėjimas laisva mintimi ir žmogaus teisėmis yra „savaime suprantamas“, o kova už nepriklausomybę „lyg būtajame laike“.

„Tačiau pašonėje girdime pildomą arsenalą ir žvangančius ginklus. Ginklais dažnai yra ir žodžiai, ir šantažas, ir manipuliacija. Nereikia karingai nusiteikus ieškoti priešų tarp savų. Dabar, kai matome riedančią pavojingo nacionalizmo ir savininkiškumo bangą, turime būti atsparūs, susitelkę ir vieningi“, – ragino jis.

Seimo vadovas taip pat akcentavo, kad prieš 28-erius metus praradę „Lietuvos dukrą ir sūnus“ artimuosius prarandame ir šiandien, turėdamas omenyje emigracijos bangą.

„Siekime išsaugoti mūsų tautos vaikus užsieniuose, tautiečius, kurie už tūkstančių kilometrų gieda Tautišką giesmę, kurie kalba lietuviškai ir vienydamiesi kartu švenčia“, – kvietė jis.

Gynėjas: būti laisviems – didelis, prasmingas darbas

Sausio 13-ąją sunkiai sužeistas, bet išgyvenęs Vilniaus universiteto dėstytojas Kęstutis Briedelis džiaugiasi, kad kaskart minint kruvinos dienos išvakares degantys laužai ir skambančios dainos rodo, kad laisvės gynėjų „atminimas gyvas ir reikšmingas“.

„Tardamas „aš prisimenu, kodėl esame laisvi“ šią frazę suprantu kaip įsipareigojimą laisvę saugoti ir ginti. Didžiuojuosi, kad laisvę kaip įsipareigojimą ir vertybę supranta ir mano vaikai, mūsų visų vaikai – skautų, šaulių, savanorių uniformomis, jaunimas, aktyviai ir energingai įsitraukiantis į pilietines iniciatyvas, savanorystę, besiimantis atsakomybės keisti visuomenę tais atvejais, kai ji paklysta ar yra paklaidinama problemose“, – kalbėjo K.Briedelis.

„Didžiuojuosi, kad man teko garbė ir galimybė ginti savo valstybę anais, jau vadovėliniais 1991-aisiais. Džiaugiuosi, kad tokią galimybę aš ir mes visi turime šiandien. Būti laisviems yra didelis ir prasmingas darbas. Dirbkime“, – sakė laisvės gynėjas.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų  diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

GALERIJA

  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
  • Minint Laisvės gynėjų dieną septyniems partizanams įteikta Laisvės premija
Rašyti komentarą
Komentarai (26)

Iš Pagirių kaimo

Tie partizanai, kurie buvo nuteisti 25 metams, buvo tikri kaimų teroristai, todėl net patys save vadino siaubūnais, vanagais ir pan. Vietiniai gyventojai irgi laukė, kada baigsis šitas košmaras - Lietuvos vadavimas nuo lietuvių. Kai kurie "vaduotojai", net neišdrįso grįžti į vaduotas teritorijas, o pasiliko Sibire. Patys bijojo keršto.

Carnex

GEDA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Nazai, fašistai, žydužudykai, mosorai!!!!!!!!!!!

Anonimas

Kažkodėl niekas nemini, kad partizaninis karas visoje Lietuvoje buvo gana organizuotas, turėjo savo struktūrą, archyvus, partizanų statutą, duodavo priesaiką Dievui ir Tėvynei. Už priesaikos sulaužymą, patys partizanai buvo griežtai baudžiami. O pagal karo lauko teismo statutą. karo lauko teismo sprendimu išdavikai buvo naikinami Partizanai neturėjo kalėjimų ar kitokiu būdu paveikti priešą. Nekalbate apie tai, kad NKVD iš savų smogikų sudarydavo partizanais apsimetančias būrius, kurie siautėdavo Lietuvoje, žudydavo, plėšdavo degindavo trobas ir t.t. tuo apjuodindami partizaninį pasipriešinimo judėjimą. Pamirštama, kad rusai įsibrovė į nepriklausomą Lietuvą, atėmė žmonių turtą., suvarė į kolchozus, kuriuose ilgą laiką mokėjo saujele grūdų. Aš, tada dar būdamas vaikas, pergyvenau to bado ir siaubo laikotarpį, todėl netelpa nei galvą nei į širdį, kaip galimą gyventi tokiame šmeižto ir neapykantos pasaulyje. Tepasigaili jūsų Viešpats.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS