MINISTRAS ABEJOJA PUSIAUKELĖS NAMŲ EFEKTYVUMU

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius abejoja pusiaukelės namų efektyvumu ir ragina svarstyti kitas galimybes gerai besielgiantiems nuteistiesiems baigti atlikti bausmę.

Ministras interviu Žinių radijui pažymėjo, kad šis institutas, leidžiantis nusikaltusiems asmenims dirbti laisvėje ir į uždarą teritoriją grįžti tik nakvynei, taikomas gerai charakterizuojamiems nuteistiesiems, kuriems iki lygtinio paleidimo yra likęs ne daugiau nei pusmetis.

„Reikėtų diskutuoti, ar tokie institutai reikalingi, ar negalėtų būti taip, kad jie nakvotų namuose, turėtų apykoję, registruotųsi pas probacijos pareigūną (...), pas prižiūrėtoją, kuris prižiūri, kaip nuteistajam sekasi. O į pusiaukelės namus ar dar kažkur (jie galėtų – BNS) atvykti į kokius nors mokymus, pasitarimus“, – svarstė ministras.

E. Jankevičius sako neabejojantis, kad dauguma tokių nuteistųjų turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur ir galėtų baigti likusią bausmę.

„Tikiu, kad 80-90 proc. tikrai turi. Klausimas, ar tuos žmones reikia saugoti. Nes jie ateina, užsiregistruoja ir praktiškai kaip studentų bendrabutyje lieka miegoti. Gal yra ir efektyvesnių būdų“, – teigė ministras.

Pusiaukelės namai veikia Vilniuje, Alytuje, Kaišiadorių rajone Pravieniškėse ir Marijampolėje.

Probuojami kaliniai yra linkę mažiau nusikalsti

Teisingumo ministras E. Jankevičius sako, kad visą bausmę kalėjimuose atliekantys asmenys yra linkę dažniau nusikalsti, išėję į laisvę, nei tie, kurie paleidžiami lygtinai ir yra prižiūrimi probacijos pareigūnų. Pasak E. Jankevičiaus, Amnestijos įstatymo projektas yra labai atsargus bei apgalvotas, todėl jokios grėsmės visuomenei jis nekels.

„Probacija yra efektyvi. Mes turime statistiką, kad tie žmonės, kurie savo laisvės atėmimo vietoje atlieka visą bausmę, nėra paleidžiami lygtinai, tai išėję į laisvę jie yra linkę dažniau nusikalsti nei tie, kurie paleidžiami lygtinai ir yra prižiūrimi probacijos pareigūnų“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė E. Jankevičius.

Pasak teisingumo ministro, Amnestijos įstatymas paliestų 450 žmonių, bet tai nereiškia, kad jie visi išeis į laisvę, daugeliui iš jų bus sumažintas bausmių laikas.

„Įstatymas paliestų 450 žmonių. Vieni amnestuojami ir paleidžiami į laisvę, kitiems trumpėtų bausmė. Pusė iš jų yra areštuoti asmenys, jie ir taip yra laisvėje, jie tik savaitgaliais atvažiuoja atlikti arešto bausmės. Dėl jų pavojaus žmonėms absoliučiai nekiltų, net nereikia abejoti. Tokių areštuotų žmonių yra apie 250. Likusiai daliai žmonių trumpėtų bausmė arba jie būtų paleisti į laisvę“, - sakė ministras.

Teisingumo ministras tikina, kad šis įstatymo projektas nesusijęs su vietų skaičiaus atlaisvinimu perpildytuose kalėjimuose. Pasak ministro, tai teisingumo bei humanizmo principo įgyvendinimas.

„Projektas yra labai atsargus. Tai apimtų moteris, nėščias moteris, moteris, auginančias nepilnamečius, vyresnio amžiaus žmones, neįgalius asmenis. Tai teisingumo principo ir humanizmo įgyvendinimas, tai toks gražus gestas“, - teigė E. Jankevičius.

Kaip teigia „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimas priims sprendimus jau rugsėjį, kad Amnestijos įstatymas būtų priimtas iki popiežiaus vizito Lietuvoje. Juolab kad tapęs popiežiumi Pranciškus ėmėsi misijos skatinti užuojautą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms: neįgaliesiems, pagyvenusiems, gyvenimo sunkumų patiriančioms moterims ar kaliniams.

Amnestijos įstatymu LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis siūlo nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausančius asmenis - nėščias moteris ir motinas, auginančias iki 18 metų vaikus, kurios nuteistos laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai, bei pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai moteris ir vyresnius kaip 65 metų vyrus, asmenis, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir nepilnamečius, išskyrus asmenis, nuteistus už šio įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus.

Taip pat siūloma, kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, būtų sumažinama per pusę, bet ne daugiau kaip 5 metais - nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo; vienu trečdaliu, bet ne daugiau kaip 3 metais - nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už tyčinius nusikaltimus.

Asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktą laisvės atėmimo bausmę siūloma sumažinti: vienu trečdaliu - nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki 6 metų imtinai; vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip 2 metais - nuteistiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams.

Amnestija būtų netaikoma asmenims, nuteistiems už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nusikaltimus visuomenės saugumui, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai.

Prižiūrėtojai turėtų būti iš kitų miestų

Teisingumo ministras E. Jankevičius sako, kad įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų korupcijos rizika būtų minimizuota, jei jie į savo darbovietę atvyktų iš kitų miestų.

E. Jankevičius samprotavo, kad, uždarius Lukiškių kalėjimą, atsirastų galimybė ne tik sutaupytas lėšas skirti pareigūnų atlyginimų didinimui, tačiau ir laisvus pareigūnus nukreipti į kitas įkalinimo įstaigas, kuriuose šiuo metu trūksta darbuotojų.

Pasak jo, su didesniais atlyginimais ir iš kitų miestų pamaininiam darbui atvykę pareigūnai būtų atsparesni korupcijai.

„Tai būtų puiki galimybė, kadangi atvažiavę į kitą miestą jie kažkokio sąlyčio su tuo miestu neturėtų. (...) Taip korupcijos rizika būtų minimizuojama“, - „Žinių radijui“ aiškino ministras.

E. Jankevičius, paklaustas žurnalisto, ar siekiant skaidrumo įkalinimo įstaigose nereikėtų iš esmės pakeisti viso ten dirbančio personalo, buvo skeptiškas. Pasak jo, atleisti visus kalėjimo prižiūrėtojus ir į jų vietą įdarbinti naujus labai daug kainuotų valstybei.

„Mintis teisinga, bet reikia suprasti, kad tikrai aš tikiu, kad didžioji dalis tarnautojų kalėjimuose yra garbingi, sąžiningi ir dori pareigūnai, kurie ilgus metus dirbo šioje sistemoje. Tad juos atleisti ir priimti naujus nebūtų geras variantas“, - teigė teisingumo ministras.

„Kita vertus, reikėtų milžiniškų lėšų. Tad ar visuomenė šiandien pasiruošusi skirti milžiniškas lėšas iš mokesčių mokėtojų pinigų, nes jas reikėtų iš kažkur paimti, ar iš sveikatos apsaugos, ar švietimo sistemos, ar iš vaiko pinigų. Aš manau, kad tam visuomenė nėra pasiruošusi“, - pabrėžė E. Jankevičius. Pasak jo, šiuo metu ne kalėjimai yra svarbiausias valstybės prioritetas.

„Šiandien pagrindinė problema Lietuvoje yra socialinės atskirties mažinimas, ekonominė gerovė. Kalėjimai nėra valstybės prioritetas. Prioritetas yra mažas pajamas gaunantys žmonės“, - apibendrino E. Jankevičius.

Galiausiai ministras pridūrė, kad pastaruoju metu dėmesys įkalinimo įstaigoms yra pakankamas.

E. Jankevičius inicijuoja, kad sostinės centre esantis Lukiškių kalėjimas būtų iškeltas.