PREMJERAS: KAUNE JAUČIUOSI GERAI

Šią savaitę Kaune viešėjęs ir "Kauno dienos" redakciją aplankęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis negailėjo gerų žodžių Kaunui.

"Jis dabar gyvas, tvarkingas, besikeičiantis miestas. Keletą kartų pasitaikė progų išeiti pasivaikščioti Kaune vakarais – Rotušės aikštėje, Vilniaus gatvėje, visame miesto centre džiugino daugybė žmonių, kurie gerai čia jaučiasi ir dalyvauja miesto gyvenime", – pastebėjo premjeras ir neslėpė, kad gimtasis miestas džiugina ir jį.

"Ši Vyriausybė tikrai neleis, kad Zoologijos sodas išnyktų", – nukirto pašnekovas, pasiteiravus apie iš Vilniaus pasigirdusias kalbas, kad galbūt istorinį Zoologijos sodą Kaune reikėtų ne rekonstruoti, o uždaryti.

S.Skvernelis tikino svarbiais Kaunui klausimais nuolat bendraujantis su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu. Išskirtiniame interviu "Kauno dienai" premjeras patvirtino miesto vadovams duotus pažadus, kokius ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai svarbius projektus įsipareigojo finansuoti Vyriausybė.

– Kauniečiai didžiuojasi besitvarkančiu, turtingu renginių ir gyvu Kaunu, o iš vilniečių jau pasigirsta ir pavydo gaidelių. Kaip Lietuvos žemėlapyje Kaunas atrodo jums?

– Būčiau turbūt kažkoks kitoks, jeigu nematyčiau pokyčių Kaune. Ir tų pokyčių mieste seniai reikėjo. Man Kaunas nėra antras šalies miestas. Jis yra daugiau – mano gimtasis miestas. Ir anksčiau dažnai būdavau Kaune, ir dabar lankausi. Buvo nusivylimo, bet jau nenoriu kartoti tos kritikos. Patys kauniečiai geriausiai žino, kas buvo negerai, bet jeigu atsiveždavau kokį svečia į Kauną, ne visada, švelniai tariant, būdavo jauku. Trūko elementaraus šeimininkiško požiūrio. Per pastaruosius trejus metus pokyčiai yra akivaizdūs. Beje, akivaizdūs pokyčiai – ne vien Kaune. Daug važinėju po Lietuvą. Esame įpratę matyti Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Bet ir mūsų rajonų centruose ir miesteliuose tikrai yra kuo didžiuotis. Kaunu ypač džiaugiuosi. Jis dabar gyvas, tvarkingas, besikeičiantis miestas. Keletą kartų pasitaikė progų išeiti pasivaikščioti Kaune vakarais – Rotušės aikštėje, Vilniaus gatvėje, visame miesto centre džiugino daugybė žmonių, kurie gerai čia jaučiasi ir dalyvauja miesto gyvenime.

Žinoma, svarbu sakyti, kad mano miestas yra pats geriausias, bet nesinorėtų dirbtinės konkurencijos su Vilniumi. Vilniui gal dabar šiek tiek sunkiau, bet vienodai ir negali būti. Kauniečiai, man atrodo, padarė teisingą pasirinkimą ir pro langą pažiūrėjus atrodo, kad neturėjo nusivilti.

– Akivaizdu, kad stadionai yra tapę Lietuvos gėda. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionui rekonstruoti reikia apie 36 mln. eurų. Valstybės indėlis į objektą, kuris reikalingas ne tik Kaunui, kol kas gana kuklus – 1,5 mln. eurų iš VIP programos, nors miesto savivaldybės lūkesčiai buvo didesni. Ar čia tokia valstybės politika stadionų ir iš dalies futbolo atžvilgiu?

Šis klausimas tebėra atviras, bet faktas, kad Kauno stadionas bus vienas iš mūsų prioritetinių objektų.

– Ši suma numatyta pirmiems metams. Neseniai Vilniuje buvau susitikęs su UEFA prezidentu. Vienas iš to pokalbio leitmotyvų – futbolo infrastruktūra. Nekalbėkime vien apie Nacionalinį stadioną. Jeigu vaikai galėtų šalyje žaisti futbolą visus metus ne krepšinio salėje, o ant tikros ar dirbtinės žolės, ir tokių objektų miestuose būtų ne po vieną, iš masiškumo galėtume auginti talentus, kuriais sustiprintume ir nacionalinę rinktinę. Išlieka švelnus optimizmas dėl Vilniaus. Žinoma, įtempta situacija dėl terminų, nes ten suplanuotas daugiafunkcis centras, dali lėšų numatyta iš ES fondų, kurių sąlygos ir terminai yra labai griežti. Gegužės viduryje mes jau aiškiai matysime, ar tai įmanoma įgyvendinti, ar ne. Kaunui dar nėra skirta didelė suma, bet ir procedūros dar nėra užbaigtos. Esame sutarę su Kauno vadovais, kad projektas bus įgyvendinamas 50 proc. miesto ir 50 proc. valstybės lėšomis. Galbūt dar atsiras kitų sprendimų, kurie padėtų pagreitinti finansavimą. Šis klausimas tebėra atviras, bet faktas, kad Kauno stadionas bus vienas iš mūsų prioritetinių objektų. 

Ir čia nereikia žiūrėti konkurencijos tarp Vilniaus ir Kauno. Abu stadionai pagal apimtis ir infrastruktūros poreikį bus reikalingi. Todėl labai noriu, kad abu projektai būtų sėkmingi ir mes savo įsipareigojimų stadionams sutvarkyti tikrai nekeičiame. Ir miestai, ir Vyriausybė turi pasistengti, kad šie stadionai būtų sutvarkyti ir veiktų.

– Spūstyse ties Kaunu valstybinės reikšmės greitkelyje laiką gaišta daugybė žmonių ir burnoja ant Kauno, nors miestas tos problemos negali išspręsti. Dėl transporto mazgo rekonstrukcijos Lietuvos automobilių kelių direkcija jau priėmusi esminius sprendimus. Ar bus užtikrintas reikalingas finansavimas projektui įgyvendinti?

– Sprendimai jau tikrai priimti ir vasario mėnesį Kauno savivaldybei jau buvo pristatytas principinis projektas, kaip atrodys šalia vietinės reikšmės keliai ir tranzitinis koridorius Vilnius–Klaipėda. Pažiūrėsime, kaip vyksta parengiamieji darbai, o finansavimas gali atsirasti ir kaip atskira eilutė Kelių plėtros programoje arba rasime kitų asignavimų. Faktas tas, kad šis mazgas iki 2023–2024 m. turi būti išrištas, nes tai yra ne Kauno problema. Šia transporto arterija naudojasi visa šalis, ir tai, tikriausiai labiausiai apkrautas kelio ruožas.

– Kaune veikiantis Lietuvos zoologijos sodas – taip pat valstybinis objektas, pavaldus Aplinkos ministerijai. Apie sodo rekonstrukciją kalbama daugybę metų. Panašu, kad pirminis rekonstrukcijos projektas už maždaug 35 mln. eurų jau nebus įgyvendintas, bus tenkinamasi gerokai kuklesniais užmojais, o iš Vilniaus pasigirdo kalbų, kad Zoologijos sodo visai nereikia. Ką jūs manote apie tai?

– Absurdas tokias kalbas girdėti. Vyriausybė tikrai to neleis. Tai unikalus objektas, praktiškai vienintelis toks šalyje ir istorinis. Taip, dar yra Klaipėdos zoologijos sodas, bet jis gerokai mažesnis. Visi mes su Zoologijos sodu Kaune užaugome, o dabar vaikai ir anūkai jį lanko. Dar anos kadencijos Vyriausybėje buvo tam tikrų negražių dalykų, susijusių su Zoologijos sodo rekonstrukcija ir jos finansavimu. Reikėtų man dar atidžiau pasidomėti ir aplinkos ministro paklausti apie situaciją, bet Zoologijos sodas turi likti, ir jis turi būti sutvarkytas. Vis dėlto gyvename XXI a. Nenoriu sakyti priekaištų Zoologijos sodo darbuotojams, kurie yra savo darbo patriotai, bet kai kurių žvėrių laikymo sąlygos, ko gero, neatitinka elementariausių reikalavimų. Mes ne tik turime rekonstruoti sodą, išsaugoti jį, bet ir plėsti. Meškų dabar nėra. Liūdesys. Po miškus vaikšto, o čia neturime. Žinoma, tai šioks toks humoras, bet aš pats iš vaikystės dar gerai pamenu tas vietas, kur rudieji lokiai ir baltosios meškos gyveno. Galiu tik patvirtinti – ši Vyriausybė tikrai neleis, kad Zoologijos sodas išnyktų.

– Įvairių politinių partijų atstovai yra žadėję dalį ministerijų perkelti į Kauną. Apie tai prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus kalbėjo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau jau 2017-ųjų balandį Seime "valstiečiai" nubalsavo prieš Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų perkėlimą. Vakar prabilta apie galimybę ministerijas įkurdinti ministerijų miestelyje sostinėje, o Žemės ūkio ministerijos kraustymas į Kauną vėl minimas kaip viena iš galimybių. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?

– Ką tik paskirtas naujas žemės ūkio ministras ir jam duotas vienas iš uždavinių atlikti kaštų ir naudos analizę bei koks iš to būtų efektas. Aišku, pirmiausia tai būtų didžiulis nepatogumas vadovaujančiam ministerijos personalui, nes bandžiau pats šiandien paskaičiuoti, kad iš tikrųjų ministras Kaune galėtų dirbti vieną dieną per savaitę – penktadienį. Kitomis dienomis neišvengiamai reikėtų dirbti Vilniuje. Bet iš esmės mes to dalyko neatsisakome. Svarstome – galbūt ministerija gali kraustytis su visomis jai pavaldžiomis įstaigomis, jeigu Kaune formuojame žemės ūkio politikos centrą. Aš suprantu ministerijos tarnautojus, kurie ir profesinę sąjungą įkūrė, jiems kraustytis gal ir nesinori, bet viskas yra išsprendžiama. Žvelgiant į ateitį ir kalbant apie infrastruktūrą, apie "Rail Baltica" vėžę, kuri kitu ES finansiniu laikotarpiu tikrai bus ir gaus finansavimą, kurio dabar neįmanoma skirti, tai, pasiekus 35 minučių kelionės trukmę tarp Vilniaus ir Kauno, apie nepatogumus kalbos nelieka.

Pasiekus 35 minučių kelionės trukmę tarp Vilniaus ir Kauno, apie nepatogumus kalbos nelieka.

O tam tikri socialiniai aspektai taip pat išsprendžiami – darbdavys gali rasti būdų kompensuoti kelionės išlaidas. Pažado mes neatsisakome, o Seime balsavome prieš vien dėl to, kad buvo Seimo nario Jurgio Razmos bandymas pajuokauti ir įstatyme įrašyti ministerijos buvimo vietą. Tai nėra normalu. Dar buvo kalba ir apie Aplinkos ministeriją, bet pirmiausia reikia viską įvertinti. Nenoriu pasakyti, kad mes tuo klausimu suklydome. Ne viena Europos valstybė tai darė, ir Estijoje, į kurią mes vis lygiuojamės, buvo iškeltų ministerijų, bet jos vėl sugrąžintos atgal. Todėl norisi padaryti tokį sprendimą, kuris būtų tvarus ir ilgalaikis ir nenutiktų taip, kad, pasikeitus politinei valdžiai, vėl būtų nuspręsta kraustytis atgal. Tai turi neparalyžiuoti pirmiausia ministerijos darbo ir turi būti patogu klientams – žemdirbiams, žemės ūkio sektoriui. Darbuotojų taip pat negalime pamiršti.

– Jau užsiminėte apie transeuropinę geležinkelio vėžę "Rail Baltica". Statybų darbai Kaune juda pirmyn. Vilniaus žūtbūtiniam norui turėti jungtį su "Rail Baltica" taip pat buvo pritarta, tačiau dabar akivaizdu, kad ne viskas taip paprasta – teisiškai Vilniaus–Kauno atšaka "Rail Baltica" dalimi galės tapti tik 2023 m. ir jungties statybų finansavimo reikalus gali tekti spręsti kitaip, nei planuota. Ar manote, kad projektas bus įgyvendintas?

– Kitoje finansinėje perspektyvoje "Rail Balticos" projektas bus finansuojamas, tuo net neabejoju. O jeigu netektume šios atšakos tarp Vilniaus ir Kauno, prarastume labai daug. Kalbant apie strateginius geopolitinius klausimus tikrai reikia, kad būtų greitas ir patogus susisiekimas iš Vilniaus per Kauną iki Varšuvos ir toliau.

– Šalies universitetų pertvarka palies ir Kauną, kuris tituluojamas studentų miestu. Kaip aukštojo mokslo reformą vertinate jūs? Kiek ir kokių universitetų, jūsų manymu, turėtų likti Kaune?

– Tai, kas Vyriausybėje jau nuspręsta, o Seime jau įgauna kūną, – A.Stulginskio ir Edukologijos universitetų prijungimas prie Vytauto Didžiojo universiteto. Tas projektas turi būti sėkmingai įgyvendintas, nes bus išgrynintos stipriosios savybės, o universitetas taps tikrai stiprus ir konkurencingas. Tada – Kauno technologijos universitetas, kuris, mano asmenine nuomone, turi atsisakyti tų programų ir studijų krypčių, kurios nėra būdingos technologijos universitetui. Trečias toks centras – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Jis buvo pirmas, kuris jau sujungė, kaip tuo metu atrodė, du skirtingus dalykus – Veterinarijos akademiją ir sveikatos mokslus. Tas susijungimas parodė, kad žingsnis buvo sėkmingas, ir universitetas auga toliau. Dabar man nesuprantamas Lietuvos sporto universiteto priešinimasis be jokių argumentų. Į visas sąlygas LSMU atsižvelgia, ir vis tiek sakoma – ne. Bendravau su abiejų universitetų rektoriais, mačiau jų tarpusavio diskusiją. Ji labiau grįsta emociniais, o ne racionaliais dalykais. Taip tik bandoma stabdyti pertvarkas, kurios yra neišvengiamos. Matome šito susijungimo prasmę išlaikant pagrindines Sporto universiteto programas ir kryptis, jas dar labiau plėtojant. Tada susidėliotų Kaune labai gražus universitetų paveikslas. Jeigu ateityje atsirastų dar kokių nors pageidavimų ką nors sujungti, tai jau bus universitetų bendruomenių reikalas.

– Kaip vertinate Kauno miesto mero V.Matijošaičio darbą?

– Mes nuolat bendraujame su V.Matijošaičiu Kauno klausimais. Ir galiu tik pakartoti – manau, kad kauniečiai nesuklydo išrinkdami šį merą. Tai rodo ne žodžiai, o realūs darbai. Vertinu jį kaip stiprų žmogų, stiprų merą, kuris turi miesto viziją ir, subūręs stiprią komandą, ją įgyvendina. Jis yra tikras Kauno patriotas.

– Ir meras ne kartą yra pasidžiaugęs sklandžiu bendradarbiavimu su Vyriausybe. Ar tam nesutrukdys rinkimų į prezidentus kampanija? Juk ir jūs, ir V.Matijošaitis gyventojų apklausose esate įvardijami kaip vieni populiariausių pretendentų į šalies vadovo postą? Neperbėgs juoda katė?

– Manau, kad tikrai ne. Pagal save matau, kad ir man, ir jam patinka ir tinka pragmatiškai spręsti gyvenimiškus klausimus. Jeigu meras kandidatuos į prezidentus, aš tikrai galėsiu paagituoti ir paremti jį.

– Bet nekalbate, ar pats kandidatuosite.

– Aš jau nenoriu kartoti. Tam tikrus sprendimus viduje esu priėmęs, o kaip gyvenimas pasisuks, niekada negalima sakyti niekada. Šiandien mano nusiteikimas – Vyriausybė ir sklandus jos darbas iki kadencijos pabaigos.

Tam tikrus sprendimus viduje esu priėmęs, o kaip gyvenimas pasisuks, niekada negalima sakyti niekada.

– Ar norėtumėte gyventi Kaune, gal net išbandyti Kauno mero kėdę?

– Gyvenau Kaune pirmus savo penkerius gyvenimo metus. Jau 30 metų, kai esu vilnietis arba aplink Vilnių. Save matau ten. Bet tikrai nebūtų nieko blogo, ypač matant Kaune vykstančius pokyčius, gyventi čia. Kaunas yra tas miestas, kuriame galėčiau gyventi, kurti, dirbti, vaikus auginti.

– Ir žiūrėti krepšinį?

– O, taip. Būtų gerokai paprasčiau. Nereikėtų važinėti. Būtų galima visas rungtynes pažiūrėti. Dabar reikia paderinti planus ir prioritetus nusistatyti. Manau, Kaunas tampa kauniečiams tokiu miestu, kuriame vis patogiau ir geriau gyventi. Ir net neabejoju, kad ir aš čia rasčiau savo vietą.