R. Karoblis: kariuomenė visada buvo valstybės garantas | kl.lt

R. KAROBLIS: KARIUOMENĖ VISADA BUVO VALSTYBĖS GARANTAS

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis neabejoja, kad kariuomenė buvo ir yra valstybės garantas. Kalbėdamas kariuomenės šimtmečiui skirtoje spaudos konferencijoje ministras pabrėžė, kad be kariuomenės nebūtų buvę ir Lietuvos nepriklausomybės.

„Šalies gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir visų mūsų atsakomybė. Niekas negins mūsų, jei patys nesiginsime“, - kalbėjo ministras, pabrėždamas, kad gynyba kainuoja ir tik skirdami užtektinai dėmesio bei išteklių parodome, kad rimtai žiūrime į gynybą ir saugumą.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 10 tūkst. profesionalių karių, 4 tūkst. šauktinių ir 5 tūkst. krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasidžiaugė, kad kariuomenė yra labai svarbi šalies gyventojams.

Drąsiai galiu konstatuoti, kad kariuomenė šimtmetį pasitinka būdama stipriausia nuo valstybės atkūrimo.

„Šiemet 5 tūkst. Lietuvos gyventojų skyrė kariuomenei savo 2 proc. pajamų mokesčio, kuris sudarė 120 tūkst. Pastaraisiais metais šitaip gauta daugiau kaip 800 tūkst. Visos lėšos panaudotos karių saugumui padidinti, technikai įsigyti ir modernizuoti, kuri užtikrintų karių saugumą. Taip pat buvo atnaujinti sporto įrenginiai. Žmonės, savanoriškai prisidėdami prie kariuomenės rėmimo, parodo jos svarbą“, - kalbėjo J. V. Žukas.

„Drąsiai galiu konstatuoti, kad kariuomenė šimtmetį pasitinka būdama stipriausia nuo valstybės atkūrimo. Tai - karių nepriekaištingos tarnybos ir pasiaukojimo rezultatas. Visų žmonių vardu dėkoju Jums, kariai, už tarnybą. Esate labai motyvuoti. Taip pat dėkoju karių šeimos nariams už dalinimąsi kariais su Tėvyne“, - sakė R. Karoblis.

Penktadienį sukanka 100 metų nuo moderniosios Lietuvos kariuomenės kūrimo pradžios. Pagrindinis šio minėjimo akcentas - karinė rikiuotė ir paradas, vyksiantis lapkričio 24 d. Renginyje dalyvaus apie 2 tūkst. karių iš 27-ų valstybių, taip pat pasirodys gausybė karinės technikos.

Patys turime rūpintis savo gynyba

Nors ir esame NATO dalis, o įstojimas į šią organizaciją buvo vienas iš užsienio politikos ir saugumo prioritetų, tačiau ir patys turime rūpintis savo gynyba bei modernizuoti kariuomenę, pabrėžė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Tik po Ukrainos įvykių supratome, kad kariuomenę reikia modernizuoti. NATO principai, tokie kaip solidarumas, vieningumas ir 5 straipsnis, pagal kurį vienos šalies narės užpuolimas, reiškia viso Aljanso užpuolimą, yra tvirtos garantijos, tačiau turime ne tik padėti vienas kitam, bet ir stiprinti savo gynybą“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Karoblis.

Ministro teigimu, šiuo metu deramasi su JAV dėl 200 šarvuotų visureigių įsigijimo, kuriems numatyta skirti apie 100 mln. eurų. Derybas numatyta baigti per artimiausius dvejus metus.

Kitąmet Lietuva taip pat laukia atvykstant šarvuotų kovinių mašinų „Boxer“, kurių yra užsakyta 88.

„Pirmosios nebe prototipinės mašinos turėtų atkeliauti kitų metų kovą. Kadangi tai gaminys, specialiai paruoštas Lietuvai, dėl to specifikacijų įgyvendinimas užtruko. Norisi gauti visiškai gatavą produktą“, - pabrėžė R. Karoblis, paklaustas ar tiekėjai vėluoja tiekti „Boxer“ pagal sutartis, nes numatytas terminas buvo šių metų pabaiga.

Kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko teigimu, Lietuva taip pat planuoja įsigyti artimojo nuotolio prieštankinių raketų „Spike“, o iki 2030 m. ir vidutinio nuotolio prieštankinių raketų „Javelin“. Šie pirkiniai kariuomenei papildomai kainuos apie 60-70 mln. eurų.

Paklausti, ar nereikėtų didinti šauktinių skaičiaus ministras ir kariuomenės vadas pasisakė vienodai, kad dabartinis 4 tūkst. šauktinių skaičius yra pakankamas.

„Tai yra ta riba, kurią gali priimti kariuomenė šiuo metu. Jeigu būtų galvojama apie didinimą, reikėtų perplanuoti visą kariuomenę“, - teigė J. V. Žukas.

„Šauktinių skaičius iki 2022 m. neturėtų keistis. Reikia išlaikyti santykį tarp investicijų, karių išlaikymo ir technikos modernizavimo atsižvelgiant į mūsų turimus pajėgus“, - sakė R. Karoblis.

ELTA primena, penktadienį sukanka 100 metų nuo moderniosios Lietuvos kariuomenės kūrimo pradžios. Pagrindinis šio minėjimo akcentas - karinė rikiuotė ir paradas, vyksiantys lapkričio 24 d. Renginyje dalyvaus apie 2 tūkst. karių iš 27-ų valstybių, taip pat pasirodys gausybė karinės technikos.

NATO pasiūlymai dėl oro gynybos – kitąmet

Pasiūlymai dėl Baltijos jūros regiono oro gynybos NATO turėtų būti paruošti kitąmet, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Turi būti atlikta detali studija, kaip spręsti bendrai NATO oro gynybos problemas, ne tik mūsų regiono“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

„Vasarį gynybos ministrų susitikime turėtų būti pristatyti tos studijos bendrieji matymai. (...) Birželio mėnesį jau bus stipresni pasiūlymai, konkretesni pasiūlymai“, – pridūrė jis.

Lietuva šiuo metu neturi ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų ir kovinėms užduotims skirtų orlaivių, pavyzdžiui, naikintuvų.

Tačiau kariuomenė šiuo metu įsigija vidutinio nuotolio raketas ir turi trumpojo nuotolio sistemų.

Krašto apsaugos ministras teigė, kad trumpam ir vidutiniam oro gynybos nuotolio poreikiui patenkinti šių sistemų užteks.

„Nė viena šalis negali pilnai uždengti savo oro erdvės, (...) bet yra svarbus pirmiausia ir atgrasymo faktorius. Su 90 proc. tikimybe pataikyti į taikinius priešininko aviacija negalės laisvai manevruoti“, – kalbėjo R. Karoblis.

„Pačioje Rusijoje tik Maskva yra visiškai uždengta, o visur kitur teritorija yra nedengiama“, – jam antrino kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Pasak generolo, likusiai Rusijos teritorijai apginti yra pasitelktos mobilios oro gynybos sistemos.

Jis tvirtino, Aljanse šiuo metu „visi supranta oro gynybą kaip problemą ir tai ateityje bus sprendžiama“.

R. Karoblis teigė, kad Lietuva nesiekia nuolatinio ilgojo nuotolio priešraketinės ar priešlektuvinės gynybos sistemų dislokavimo regione, nes supranta jų deficito problemą visame Aljanse.

„Tiesiog reikia, kad tokie pajėgumai atvyktų iš karto, kada to reikės, ir kad tie kariai, kurie atvyksta, žinotų konkrečias vietas ir užduotis, kurias reikėtų daryti“, – sakė ministras.

Lietuva taip pat siekia, kad šiuo metu Baltijos šalyse vykdoma NATO oro policijos misija taptų sudėtine oro gynybos dalimi. Tai reiškia, kad budintys Aljanso naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

GALERIJA

  • R. Karoblis: kariuomenė visada buvo valstybės garantas
  • R. Karoblis: kariuomenė visada buvo valstybės garantas
  • R. Karoblis: kariuomenė visada buvo valstybės garantas
  • R. Karoblis: kariuomenė visada buvo valstybės garantas
  • R. Karoblis: kariuomenė visada buvo valstybės garantas
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

Kęstas

Edis. Sunaikinta gerovė: "Lietuvos BVP augo daugiausiai ES , Lietuvos biudžetas gavo šimtus milijonų eurų kasmet daugiau. Tačiau kur dingo pinigai ir žmonių gerovė. ATSAKYMAS Į KRAŠTO APSAUGĄ. 2014 metais Krašto apsaugos biudžetas buvo 360 milijonų eurų, 2019 metais - beveik milijardas. Jau nuo 2014 metų Krašto apsaugai atiduota apie 2 milijardus eurų. Tai labai dideli pinigai, pinigai kurie galėjo kurti GEROVĖS VALSTYBĘ, galėjo pagerinti gyvenimą Lietuvos žmonėms. Negalima atiminėti iš valstybės po 600 milijonų ir negrįžtamai atiduoti ginklų pramonės lobistams. Jei šie pinigai būtų Lietuvos žmonių kišenėse, jie sugeneruotų paklausą, šie pinigai atsidurtų versle, didintų darbo vietų skaičių. O dabar kaip į balą, iš kur valstybė gali būti turtinga, jei karo žaisliukams milijardus moka. Štai ir turime , kad išplaukia pinigai ir nekuria ŽMONIŲ GEROVĖS." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Skirmantas - dėl lėktuvų.

Mūsų valstybė jauna. Visoms po okupacijos šalims nelengva. Sunku Gruzijai, Ukrainai, kurių dalį teritorijų okupavo agresorė. Nelengva dar ir Baltijos šalims. Tačiau padedant ES jose tiesiami keliai, elektros kabelinės linijos į Švediją, Lenkiją, Turime savo nepriklausomą suskystintų dujų bazę. Iki karo Lietuvos tuometinė aviacija buvo priešakinė Europoje. Europa grožėjosi J. Dobkevičiaus, A.Gustaičio, B. Oškinio lėktuvais. Matėme karo metu 1944 m. rusų „kukuruznikus", kurie skraidė virš javų, pažemiais. Palyginimui - mūsų Lietuvos modernūs lėktuvai labai nustebino rusų projektuotojus. Bus ir Lietuvos aviacija. Ir dabar Birštone turime neblogą sklandytuvų bazę. O lakūnais visada garsėjo Lietuva: Darius ir Girėnas, Vaitkus, Kairys. ir kt.

Anonimui - maitinti svetimą?

Jei nenori savos kariuomenės, tekstų maitinti svetimą kariuomenę. Nėra karo? Karo nėra, bet kariaujama P. Osetijoje, Abchazijoje, Dabar Kryme, Kerčėje, Donecke. Neišsipildys norai tokiems, kaip Anonimas. Lietuva buvo, Lietuva gyvuos. Jos kariuomenė stiprės. Atgal negrįžtama. Imperijos ateitis nekokia.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS