Lietuva pareiškė, kad būsimo europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ infrastruktūra jos teritorijoje turi priklausyti valstybei, o ne bendrai įmonei „RB Rail“. Susisiekimo ministras sako, kad ši infrastruktūra turi strateginę reikšmę šalies saugumui. Rokas Masiulis tikisi, kad tokios pat pozicijos laikysis ir Latvija bei Estija.

„Reikėtų dar tobulinti projekto valdymą - mes esame pasiruošę diskutuoti, siūlyti savo variantus, kaip geriau tą spręsti. Bet reikia suprasti, kad yra viena raudona linija - infrastruktūros nuosavybė. Ji turi būti Lietuvos rankose, nes tai atspindi mūsų nacionalinio saugumo interesus, tą mes komunikuojame ir Komisijai. Aš tikiu, kad tas pats yra ir Latvijoje ir Estijoje“, - BNS sakė R. Masiulis.

Lietuva, Latvija ir Estija šią savaitę Europos Komisijai pateikė pasiūlymus, kaip efektyviau valdyti projektą. Trijų šalių ministerijų pareigūnai kartu su EK Transporto ir mobilumo Generalinio direktorato atstovais pirmadienį sutarė sukurti projekto įgyvendinimo tobulinimo grupę. Ji turės įvardyti problemas ir pateikti jų sprendimo būdus, pasiūlyti, kaip geriau koordinuoti veiksmus.

Grupėje dirbs Komisijos, trijų šalių ministerijų, nacionalinių įmonių, bendros įmonės „RB Rail“ atstovai bei nepriklausomas ekspertas, BNS pranešė Susisiekimo ministerija.

Rygoje veikiančios trijų šalių bendros įmonės „RB Rail“ vadovybė ne kartą yra deklaravusi, kad siekia valdyti būsimą „Rail Baltica“ infrastruktūrą, kuri pagal Lietuvos įstatymus turi strateginę reikšmę šalies saugumui.

Be to, „RB Rail“ vadovai pastaruoju metu siūlo gerokai - iki 150 žmonių - padidinti jos administraciją, kuri visiškai perimtų projekto įgyvendinimo, finansų ir veiklos kontrolę.

Tačiau šis pasiūlymas nesulaukė ir „RB Rail“ stebėtojų tarybos, kurioje dirba trijų valstybių atstovai, palaikymo.

Lietuvos pareigūnai neoficialiai užsimena, jog nepavykus susitarti dėl projekto valdymo, jis gali būti neįgyvendintas iki 2026 metų ir dėl to pabrangti.

5,8 mlrd. eurų preliminarios vertės projektui ES yra įsipareigojusi 2014-2020 metais skirti 1,2 mlrd. eurų paramos. EK praėjusią vasarą projektui skyrė trečdalį šiemet prašytos paramos – 110,5 mln. eurų (prašyta 313 mln. eurų). 98,4 mln. eurų skirta Lietuvai, beveik 7 mln. eurų – Latvijai, 5,2 mln. eurų – Estijai.

R. Masiulis yra sakęs, kad Lietuva į projektą investuoja daugiausiai.

Nutiesus 700 kilometrų ilgio geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kelionė iš Vilniaus į Taliną truks 4,5 valandos, o iki Rygos - 2,5 valandos.